Tiek solidžių, fotografiją mėgstančių žmonių ir be perstojo spragsinčių fotoaparatų Mažeikių muziejuje galima pamatyti tik kas dveji metai. Tuomet, fotografijų konkurso-parodos „Gyvos žemės mintys“ atidarymo bei laureatų apdovanojimų metu, galima pasijausti nė kiek ne prasčiau, kaip viename svarbiausių kino pasaulio renginių – „Auksiniai gaubliai“.
Rugsėjo 27 d. atidaryta XIII tarptautinio fotografijų konkurso paroda. Konkurso organizatoriai: Mažeikių muziejus ir Mažeikių fotoklubas. Galima teigti, kad 20 metų perkopęs konkursas jau tapo garsiu ir žinomu reiškiniu ne tik Mažeikiuose. Šiais metais vienuolikos valstybių: Armėnijos, Baltarusijos, Brazilijos, Egipto, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Rusijos, Serbijos, Šveicarijos ir Turkijos, 115 fotografų parodai atsiuntė 881 fotografiją. Vertinimo komisija, kuriai vadovavo fotomenininkas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Aleksandras Macijauskas, turėjo daug darbo, kol išrinko pačius vertingiausius, įdomiausius, aktualiausius darbus.
Šventiškai nusiteikusiame būryje buvo galima sutikti ir pripažinimą bei jau ne vieną apdovanojimą pelniusių fotografų, ir visiškai jaunų, neseniai fotografijos meno užburtų žmonių.
Apdovanodamas pagrindinio prizo laimėtoją Edmundą Kolevaitį (ciklas „Motinystė“), A. Macijauskas sakė: „Ekologija, gamtos ir žmogaus išsaugojimas yra pati svarbiausia šiandienos tema.“ Kaip vieną labiausiai jam patikusių išskyrė Editos Aleksandravičienės darbą „Kodėl?“. Jame vaizduojamos žmogaus rankos. Apatiniame delne – grumstas juodos žemės, o viršutiniame – ranka, laikanti plaktuką ir kalanti į žemę vinį.
Dalyviams įteikti Lietuvos fotomenininkų sąjungos, Mažeikių rajono savivaldybės, kitų rėmėjų prizai ir diplomai.
Rajono Savivaldybės meras Vidmantas Macevičius ir jo pavaduotojos Sigutė Bernotienė bei Lina Rimkienė taip pat sveikino konkurso-parodos dalyvius. Meras džiaugėsi, kad paroda vyksta Mažeikiuose, pritraukia vis daugiau fotografų, sėkmingai įsilieja jaunieji mūsų rajono fotografai – gimnzistai. „Tai neeilinis įvykis Mažeikiuose. Ši paroda atspindi mūsų požiūrį į gamtą ir siekį ją išsaugoti. Čia yra gyvos žemės – gyvos mintys. Dėkoju už tai“, – sakė V. Macevičius. Savivaldybės vadovai padėkos raštus įteikė ir šios parodos iniciatoriams – ilgus metus meilės gamtai vagą ariantiems A. Macijauskui bei parodos „varikliui“, žmogui, atiduodančiam jai visą savo energiją, Jonui Strazdauskui.
Žvilgsnis iš šalies
„Indėnų išmintis byloja, kad dabartiniai žmonės turėtų suprasti, „kai bus nukirstas paskutinis medis, kai bus užnuodyta paskutinė upė, kai bus sugautas paskutinis paukštis, – tik tada suprasite, kad pinigų valgyti negalima.“ Nežinau, kada ateis ta akimirka, bet viską niokojanti, teršianti ir pinigais verčianti žmonija vieną dieną prieis liepto galą, jeigu nieko nedarys. Ar ne pats laikas atsikvošėti ir suvokti, kad ne piniguose laimė? Būtent tokia ir yra tarptautinio fotografijos konkurso-parodos „Gyvos žemės mintys“ paskirtis.
Prieš dešimtmetį Lietuvoje buvo dar viena gamtos išsaugojimui, ekologijai, florai ir faunai skirta paroda „Gamta – visų namai“, kurią rengė Fotomenininkų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Aleksandras Macijauskas. 2009 m., pasikeitus skyriaus vadovams, šią parodą nustota rengti. A. Macijauskas ir mažeikiškis fotografas J. Strazdauskas pasirūpino, kad Mažeikiuose būtų pradėtas rengti gamtosauginis fotografijos konkursas-paroda. Per trumpą laiką jis Lietuvoje tapo ta vieta, kur susitelkė visų mūsų, žemiečių, rūpestis – gamtos gyvybės išsaugojimas. Nuo pat pradžios deklaruojamas pagrindinis konkurso-parodos „Gyvos žemės mintys“ tikslas: „Siekdami sustabdyti gamtos niokojimą, oro, vandens, žemės užteršimą, stiprindami atsakomybę, atkreipiame visos žmonijos dėmesį į mus supančios aplinkos problemas.“
Mažeikiai vėl renka žemės mintis, nes tradicija – viena nuostabiausių žmogaus dvasinės kultūros apraiškų. Kai mūsų Žemėje beatodairiškai, siekiant naudos kertami miškai – Žemės plaučiai, miestuose valdininkams dėl tariamo grožio nuolat užkliūva pavieniai medžiai, cheminėmis medžiagomis užteršiami vandens telkiniai, be saiko purškiant pesticidais pasėlius beveik išnaikintos bitės, gamtosaugos, ekologijos problemoms skirta fotografijų paroda nepaprastai reikalinga. Fotografija – gyvenimo veidrodis su atmintimi. Amerikos fotografas Edvardas Staikenas yra pasakęs: „Viena fotografija gali atstoti 10 000 žodžių su sąlyga, kad tą fotografiją komentuos 10 labai gerų žodžių.“ Išties, taiklus vaizdas su trumpu komentaru labiau paveikus, nei didelės apimties straipsnis.
„Gyvos žemės mintys“ – vienintelis tarptautinis fotografijų konkursas-paroda Lietuvoje, turintis ne vienų metų tradiciją, tam tikru mastu ir labai svarbiu aspektu – per požiūrį į gamtą ir savo prigimtį ji atspindi ne tik tai, kas darosi mūsų namuose, bet ir visame pasaulyje. Paroda byloja, kad mūsų laukia dar labai ilgas kelias, ir kelia klausimą, ką darome, kad gamta ne tik švarėtų, bet ir alsuotų su mumis vienu ritmu?“ (Lietuvos nacionalinės premijos laureatas, fotografas Stanislovas Žvirgždas („Gyvos žemės mintys“, 2019 katalogas)).
Parodą galima aplankyti iki spalio 30 d.
Algirdas PETRAVIČIUS
Autoriaus nuotrauka
