Rugsėjo 18 dienos vidudienį popiežius audiencijoje priėmė flamandų kalba Belgijoje leidžiamo krikščioniško savaitraščio „Tertio“ delegaciją ir pasidalijo keliomis mintimis apie informaciją ir visuomenę, apie komunikaciją ir Bažnyčią.
Šių metų pradžioje „Tertio“ savaitraštis paminėjo savo gyvavimo dvidešimtmetį. Jis buvo įsteigtas konstatavus, jog sekuliarizacija neaplenkė istoriškai katalikiškų leidinių, jie nustojo domėtis krikščioniška perspektyva ir ją perteikti. Be to, kai kuriais klausimais krikščioniškas požiūris tapo nepopuliarus, kritiškai, kartais priešiškai vertinamas daugumos. Ir dėl to į populiarumą bei pelną orientuoti leidiniai pradėjo vengti krikščioniškų temų.
Belgų savaitraštis „Tertio“ savo pavadinimą pasiskolino iš 1994 metų Jono Pauliaus II apaštalinio laiško „Tertio millennio adveniente („Artėjant trečiajam tūkstantmečiui“) apie pasirengimą 2000 metų jubiliejui. Šiame laiške popiežius pabrėžė būtinybę ištirti ir suvokti krikščioniškos civilizacijos krizę, kuri pasireiškia dvasinio gyvenimo mažėjimu ir skurdumu tuo pat metu, kai auga gerovė ir technologijos. Jonas Paulius II rašė apie „religinį abejingumą, dėl kurio daugelis žmonių gyvena, lyg Dievo visai nebūtų, arba pasitenkina neapibrėžtu religingumu, kuris nekelia tiesos klausimo ir nereikalauja nuoseklumo. (...) Daugelio prarastą antgamtinę žmogaus gyvenimo prasmę, ir etinę painiavą netgi pagrindiniuose – gyvybės ir šeimos – dalykuose.“
Į šias temas popiežius Jonas Paulius II pasiūlė pažvelgti iš vidaus, ištirti Bažnyčios sąžinę ir savo atsakomybę. „Bažnyčios vaikai turi paklausti savęs, kiek juos pačius paveikė sekuliarizmas bei etinis reliatyvizmas. Kiek jie atsakingi už plintantį netikėjimą – atsakingi, nes dėl „savo religinio, moralinio ir visuomeninio gyvenimo trūkumų“ nepaliudijo tikrojo Dievo veido. Tiesa ir tai, kad daugelio krikščionių dvasinis gyvenimas pasižymi netikrumu, nepasitikėjimu, apimančiu ne tik moralinį gyvenimą, bet taip pat ir maldą, ir teologinį tikėjimo grynumą. (...) Žvelgdami į mūsų laikų Bažnyčią, negalime neapgailėti, jog daugelis krikščionių nesugebėjo ar net nepanorėjo įžvelgti žmogaus teisių pažeidinėjimo totalitarinėse valstybėse. Negalima neapverkti fakto, jog daug krikščionių prisidėjo ir prisideda prie neteisingumo ir socialinės priespaudos. Būtina paklausti, kiek jų tikrai yra susipažinę su socialiniu Bažnyčios mokymu ir nuosekliai jo laikosi“, – vardijo Jonas Paulius II. Belgų katalikų savaitraščio „Tertio“ šias ir kitas šv. Jono Pauliaus II pastabas trečiojo tūkstantmečio išvakarėse nusprendė padaryti savo atsispyrimo pagrindu.
Popiežius Pranciškus savaitraščio delegaciją pasveikino su dvidešimties metų sukaktimi ir palinkėjo gražios piligrimystės Romoje.
„Visuomenėje, kurioje gyvename, informacija yra integrali kasdienybės dalis. Kai ji kokybiška, padeda geriau suprasti problemas ir uždavinius, kuriuos pasaulis turi spręsti, įkvepia asmenines, šeimynines ir socialines nuostatas. Labai svarbu, kad gyvuotų ir krikščioniška žiniasklaida, pateikianti kokybišką informaciją apie Bažnyčios gyvenimą pasaulyje, sugebanti prisidėti prie sąžinių formacijos“, – kalbėjo Pranciškus. Pasak jo, apaštalinio laiško „Tertio millennio adveniente“ raginimas apima poreikį perteikti Bažnyčios ir krikščionių intelektualų balsą vis sekuliaresniame peizaže ir jį praturtinti, pateikti teigiamą perspektyvą apie žmones ir įvykius, skatinti susitikimo kultūrą ir pasitikėjimą. Apkalbos, priešingai, uždaro širdis, griauna vienybę, atitolina brolius ir seseris. Pažymėtinas krikščioniškų žiniasklaidos priemonių indėlis diegiant krikščioniškose bendruomenėse naują gyvenimo stilių, laisvą nuo nusistatymų ir atskirties“, – pridūrė Pranciškus.
„Komunikacija yra svarbi Bažnyčios misija“, – tęsė popiežius Pranciškus. Pasak jo, komunikacijos srityje dirbantys krikščionys turi realizuoti labai konkretų Viešpaties kvietimą eiti į pasaulį ir skelbti Evangeliją. Bažnyčia pasitiki, kad krikščionys žurnalistai atras būdų perteikti Evangeliją, atsižvelgiant, Jono Pauliaus II žodžiais, į dabartinio žmogaus vartojamą kalbą ir jo jautrumą. Krikščionis žurnalistas taip pat turi laikyti aukštai užkeltą profesinės sąžinės kartelę, liudyti, jog įmanoma nauja komunikacija be tiesos slėpimo ir manipuliavimo informacija, įžvelgti ir kalbėti apie mumyse esantį grožį ir mūsų sąsajas vienas su kitu. Krikščionio žurnalisto naratyvas turi perteikti viltį ir pasitikėjimą ateitimi. „Nes tik tada, kai ateitis priimama kaip teigiama ir įmanoma tikrovė, dabartis tampa gyvenama“, – sakė Pranciškus. Jis padrąsino ir dabartiniame koronaviruso pandemijos kontekste ieškoti perspektyvos, kuri padėtų neprarasti vilties dėl geresnio rytojaus, apsaugotų nuo vienatvės ligos, pasakytų paguodos žodį.
„Patikiu Švenčiausiosios Mergelės globai jūsų darbą, tarnaujantį asmenų ir visuomenių susitikimui“, – audiencijos pabaigoje sakė popiežius Pranciškus ir perdavė savo palaiminimą belgų katalikų savaitraščio „Tertio“ kolektyvo nariams ir jų šeimoms, visiems skaitytojams. (RK / Vatican News)
