Elektroninis vedlys mokytojams, kaip vaikus sudominti gamtos pasauliu

 

Aplinkos ministerijos iniciatyva yra parengta nauja elektroninė mokymo ir metodinė priemonė, kuri leidžia plėsti praktinio gamtos pažinimo galimybes. Tai metodiniai patarimai mokytojams, kaip vaikus patraukliai supažindinti su gyvąja ir negyvąja gamta. Jie padės planuoti ir vesti praktines gamtos pažinimo pamokas, pasirinkti reikiamą literatūrą, interaktyviai pateikti tam tikras temas.

Kenčiantiems priklausomybę nuo narkotikų – įvairiapusiška pagalba

Siekiant, kad kuo daugiau žmonių turėtų galimybę išsivaduoti iš priklausomybės nuo narkotikų ir psichotropinių medžiagų, dešimtyje savivaldybių trejus metus bus finansuojami vadinamieji žemo slenksčio paslaugų projektai. Jų metu priklausomi žmonės stacionariuose ir mobiliuose kabinetuose galės pasitikrinti dėl žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV), hepatito C, panaudotus švirkštus, adatas bei tvarsliavą pasikeisti steriliais, taip pat gaus įvairiapuses konsultacijas, kaip pradėti aktyvų gydymąsi.

Gibraltaras paleido sulaikytą Irano tanklaivį


 

Gibraltaro Aukščiausiasis Teismas ketvirtadienį nusprendė nepratęsti praėjusį mėnesį prie šios britų valdos krantų sustabdyto Irano tanklaivio sulaikymo, nors tai padaryti paprašė Jungtinės Valstijos.  

Vyriausiasis teisėjas Anthony Dudley (Entonis Dadlis) nurodė, kad Iranas pateikė raštiškas garantijas, jog tanklaivis „Grace 1“ „neplaukė į šalį, kuriai taikomos Europos Sąjungos sankcijos, todėl nėra pagrįstų priežasčių manyti, kad reikia sulaikyti laivą“.      

Siekiama atsisakyti įprastų SIM kortelių

 

 

 

Lietuvoje siūloma pradėti naudoti integruotus mobiliojo ryšio abonento identifikavimo modulius eSIM (angl. „embedded SIM“), jie pakeistų įprastas SIM korteles.

„Naujoji technologija leis atsisakyti įprastų SIM kortelių, o galutiniams vartotojams bus paprasčiau pakeisti mobiliojo ryšių tinklus ar paslaugų teikėjus. Teigiamą šios technologijos perspektyvą nurodo ir Europos Sąjungos direktyvos, skatinančios diegti ją ES šalyse“, – Susisiekimo ministerijos pranešime sakė viceministras Paulius Martinkus.

Naujausi mobilieji įrenginiai – telefonai, išmanieji laikrodžiai, išmanūs apskaitos prietaisai, sensoriai ar valdikliai turi iš anksto gamintojo įdiegtą mikroschemą, kuri atstoja įprastą fizinę SIM kortelę, todėl jiems reikalingas ryšio paslaugų aktyvavimas nuotoliniu būdu.

„Atsisakant įprastų fizinių SIM kortelių būtų galima sutaupyti išteklių, reikalingų jų gamybai ir utilizavimui, sumažėtų vartotojams ir verslui tenkanti administracinė našta, padidėtų judriojo ryšio paslaugų teikėjų konkurencija“, – rašoma pranešime.

Šiuo metu eSIM galima naudotis Austrijoje, Estijoje, Italijoje, Ispanijoje, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Suomijoje, Švedijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse.

Tarptautinės judriojo ryšio operatorių asociacijos GSMA duomenimis, aktyvių SIM kortelių skaičius pasaulyje, įskaitant Lietuvą, jau viršija gyventojų skaičių. 

Ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, pirmąjį pusmetį Lietuvoje buvo naudojama beveik 4,5 mln. SIM kortelių.

Vilnius, rugpjūčio 13 d. (BNS).

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama. 

UAB „Tavo pastogė“ paskirtas laikinas vadovas

 

Mažeikių rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba atliko tyrimą dėl UAB „Tavo pastogė“ sudarytų netarnybinių automobilių nuomos sandorių ir šių automobilių naudojimo teisėtumo. Išvadose nurodyta, kad sudarant netarnybinių automobilių nuomos sutartis nustatyti pažeidimai. Ataskaita paskelbta viešai Mažeikių rajono savivaldybės interneto svetainėje http://www.mazeikiai.lt/savivaldybe/struktura-ir-kontaktai/savivaldybės-taryba/kontrolės-ir-audito-tarnyba/nuostatai-ir-veikla/audito-ataskaitos-ir-išvados/.

Rugpjūčio 8 d. UAB „Tavo pastogė“ direktorius Antanas Naujokas šios bendrovės valdybai pateikė prašymą atleisti jį iš darbo šalių susitarimu išmokant jam 2 mėn. vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių išeitinę kompensaciją. Atsižvelgdama į Savivaldybės tarybos 2018-03-30 patvirtintą Mažeikių rajono savivaldybės kontroliuojamų įmonių vadovų darbo užmokesčio nustatymo tvarkos aprašą rugpjūčio 9 d. UAB „Tavo pastogė“ valdyba patenkino direktoriaus prašymą. Darbo santykiai su A. Naujoku nutraukiami  šiandien, rugpjūčio 12 d. Nuo šios datos laikinai Savivaldybės kontroliuojamos įmonės direktoriaus pareigas eis minėtos bendrovės direktoriaus pavaduotoja Vaida Gureckytė.

Savivaldybės kontrolierius, finansinio ir veiklos audito metu nustatęs nusikalstamos veikos požymių, apie tai praneša teisėsaugos institucijoms. Ikiteisminį tyrimą atliksiančiai institucijai (-oms) nustačius nusikalstamą veiką ir realią žalą, bus kreiptasi į teismą dėl žalos atlyginimo.

Savivaldybės informacija

Grūdų supirkimo kainos kiek augo

 

 

 

Lietuvoje liepos pabaigoje – rugpjūčio pradžioje grūdų supirkimo kainos nežymiai padidėjo.

Lietuvos grūdų supirkimo įmonės liepos 29–rugpjūčio 4 dienomis kviečius supirko vidutiniškai po 157,3 euro už toną – 1,8 proc. brangiau nei prieš savaitę, bet 7,3 proc. pigiau nei prieš metus, skelbia žemės ūkio leidinys „Agrorinka“.

Pašariniai miežiai buvo superkami vidutiniškai po 129,9 euro – 0,8 proc. didesne kaina negu prieš savaitę, bet 16,5 proc. mažesne nei prieš metus. Rugių kaina siekė 119,1 euro – atitinkamai 3,6 ir 8,8 proc. mažiau.

Kvietrugiai supirkti po 133,9 euro – 0,8 proc. daugiau nei prieš savaitę, bet 10,9 proc. mažiau nei prieš metus, Rapsų – atitinkamai 9,6 ir 4 proc. daugiau ir siekė 361,2 euro.

Vilnius, rugpjūčio 12 d. (BNS). 

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Aukštosios mokyklos pradeda papildomą priėmimą

 

 

 

Šalies aukštosios mokyklos pirmadienį pradeda papildomą priėmimą.

Prašymus stojantieji galės registruoti iki ketvirtadienio – iš viso bus galima pretenduoti į likusias 907 laisvas valstybės finansuojamas studijų vietas ar studijų stipendijas universitetuose ir 1 133 – kolegijose.

Papildomame priėmime gali dalyvauti tiek registravę savo prašymą Bendrojo priėmimo
informacinėje sistemoje (BPIS) pagrindinio priėmimo metu, tiek jo neregistravę asmenys. Šiuo etapu teikiamas naujas prašymas, kuriame galima nurodyti ne daugiau kaip 6 pageidavimus.

Sutartis dėl valstybės finansuojamų vietų jau pasirašę ar stipendiją užsitikrinę stojantieji papildomame priėmime galės pretenduoti tik į mokamas vietas.

Antradienį ir trečiadienį aukštosiose mokyklose vyks stojamieji egzaminai į kai kurias meno ir meno pedagogikos studijas, o rugpjūčio 14 dieną vyks motyvacijos vertinimas pretenduojantiems stoti į ugdymo mokslus.

Papildomo priėmimo kvietimai studijuoti bus siunčiami elektroniniu paštu rugpjūčio 20 dieną, iki vidurdienio, sutartys bus sudaromos rugpjūčio 21–22 dienomis. Kai kurios aukštosios mokyklos tai leidžia padaryti elektroniniu būdu.

Šiemet į aukštąsias mokyklas per pagrindinį priėmimą įstojo beveik 18,5 tūkst. studentų.

Autorius: Ignas Jačauskas

Vilnius, rugpjūčio 12 d. (BNS).

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Slaptų pirkėjų antplūdžio vaistinėse nėra, fiksuotas vienas pažeidimas

 

 

 

Praėjus daugiau nei metams po didelį rezonansą sukėlusio „slaptų pirkėjų“ vaistinėse įteisinimo ši praktika reikšmingų rezultatų nedavė.

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVTK) duomenimis, šiemet slapti pirkėjai dėl galimo farmacijos praktikos taisyklių nesilaikymo tikrino penkias vaistines, užfiksuotas vienas pažeidimas.

„Gyventojai dažniausiai informuoja, kad vaistinėse receptiniai vaistai parduodami be gydytojo recepto“, – BNS teigė VVTK atstovė spaudai Aistė Tautvydienė.

Už pažeidimus farmacininkams gresia baudos nuo 30 iki 290 eurų, nes sulaužomos farmacijos praktikos sąlygos.

Tokie kontroliniai pirkimai vykdomi tik tuo atveju, jei apie galimus nusižengimus taisyklėms praneša gyventojai, yra gautas kitos institucijos skundas ar vaistinė yra tikrinama dėl pakartotinių pažeidimų.

„Kontroliniai pirkimai yra atliekami tik tam turint aiškų pagrindą ir nesant kitos galimybės patikrinti faktus ar įtarimus apie vaistų pardavimą gyventojams“, – sakė A. Tarvydienė.

„Slapto pirkėjo“ vaistinėse sistema įsigaliojo 2018 metų gegužės 1 dieną. Per praėjusius metus slapti pirkėjai vykdė du kontrolinius pirkimus.

Svarbiausias kontrolinių pirkimų tikslas – užtikrinti, kad vaistinėse vaistai būtų parduodami laikantis nustatytų reikalavimų ir sudaryti galimybes rinktis pigesnius vaistus.

Kontrolinius pirkimus gali atlikti vaistinių veiklą kontroliuojantys geros vaistinių praktikos inspektoriai, taip pat kiti VVKT darbuotojai, įgalioti vykdyti priežiūrą.

Į visus septynis pranešimus reagavo apmokyti VVTK specialistai.

2017 metais Seimui priėmus pataisas dėl „slaptų pirkėjų“ vaistinėse, visuomenėje kilo pasipiktinimas, pacientai ėmė skųstis, jog vaistinės ėmė prašyti receptų vaistams, kuriems iki tol tokių reikalavimų netaikė. „Slaptų pirkėjų“ įteisinimas tapo vienu iš interpeliacijos sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai pretekstų.

Atsižvelgusi į kilusį pasipiktinimą, ministerija pusmečiui buvo atidėjusi nuobaudų taikymą vaistų pardavimo tvarką pažeidusioms vaistinėms.

Autorius: Austėja Šataitė

Vilnius, rugpjūčio 12 d. (BNS).

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Poatominę erą išgyvenantis Visaginas tikisi postūmio iš pramonės ir turizmo

 

 

 

Kukli Visagino geležinkelio stotis keliautojus pasitinka miške – išlipus iš traukinio prireikia laiko susigaudyti, kurioje pusėje yra miestas.

Pušynų ir ežerų krašte pastatytą miestą supa išskirtinė gamta – kaip kartais juokauja vietiniai, čia kiekvienas turi po ežerą.

Prieš 44 metus įkurtas Visaginas buvo skirtas būsimos Ignalinos atominės elektrinės darbuotojams. Dauguma jo gyventojų yra rusakalbiai. Apie tai, kad esi Lietuvoje, liudija nebent lietuviški gatvių pavadinimai, įvairūs užrašai ar parduotuvių pavadinimai.

Vietinių, kalbančių lietuviškai, reikia gerai paieškoti, o lietuvių kalba dominuoja nebent masyviame sovietinės architektūros savivaldybės pastate.

Nemokant rusų kalbos Visagine sunku išsikviesti taksi, pasiklausti krypties ar gauti kitos informacijos, todėl tokiems turistams gali kilti keblumų. 

Serialas „Černobylis“ sukėlė branduolinį turizmą

„Čia bus pastatytas atominės elektrinės energetikų miestas“, – toks užrašas lietuvių ir rusų kalbomis iškaltas akmenyje vienoje miesto aikščių. Jo data – 1975 metų rugpjūtis.

Ignalinos AE iki 2010 metų pagamindavo didžiąją dalį Lietuvoje suvartojamos elektros energijos. Tačiau miestui netekus to, kas buvo įrašyta jo DNR – atominės elektrinės – jis gerokai pasikeitė.

Vis dėlto pastaraisiais mėnesiais miestas išgyvena savotišką renesansą, o jį labai paskatino  amerikiečių kompanijos HBO serialas „Černobylis“.

Itin teigiamų atsiliepimų sulaukęs serialas, filmuotas Vilniuje ir Ignalinos atominėje elektrinėje, paskatino susidomėjimą branduoliniu turizmu – prie Drūkšių ežero esanti atominė elektrinė dabar neatsigina lankytojų, norinčių iš arti pamatyti, kaip atrodo garsusis RBMK tipo reaktorius – toks pat, koks 1986 metais sprogo Černobylyje, Ukrainoje. 

Miesto meras Erlandas Galaguzas kalba apie įspūdingus skaičius – pasirodžius serialui „Černobylis“, turistų srautai Visagine išaugo kelis kartus. Tačiau jis pripažįsta, kad tai miestui kelia naujų iššūkių, kuriems jis nėra pasiruošęs.

„Nelabai galiu pasakyti, kad mes esame pasiruošę tam turistų srautui. Turime galvoti, kaip prišaukti turistus ne tik į pačią atominę elektrinę, bet kad mūsų turistai sustotų pas mus ir mieste“, – pabrėžia E. Galaguzas.

Tuo metu Ignalinos AE norintiems pamatyti smalsuoliams gali tekti palaukti – vietų į ekskursijas nebėra iki metų pabaigos. Be to, ekskursija nėra pigi – ji kainuoja beveik 60 eurų.

Ignalinos AE skystųjų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo skyriaus vyresnioji inžinierė Ana Aliončik yra viena iš dviejų papildomai laikinai įdarbintų gidų po atominę jėgainę. Ji sako  nemačiusi serialo apie Černobylį. 

„Neturėjau laiko“, – lankytojams prisipažįsta gidė.

Jos nuomone, Ignalinos ir Černobylio AE istorijos yra neatsiejamos. A. Aliončik teigimu, po Černobylio AE avarijos situacija pasikeitė iš esmės – stojant į Europos Sąjungą, Lietuva įsipareigojo sovietų statytą elektrinę uždaryti.

Ji ekskursijos dalyviams papasakoja, kad 2038 metais, baigus Ignalinos AE uždarymo darbus, buvusios elektrinės vietoje liks žalia pievelė.

Poatominė realybė: emigruojantis jaunimas ir nedarbas

„Černobylis“ ir jo sėkmė tik paviršutiniškai gali užmaskuoti problemas, su kuriomis susiduria Visaginas.

Daugelis šių problemų yra panašios kaip ir kituose regionuose, pavyzdžiui, jaunimo migracija į užsienį ar didžiuosius miestus, populiacijos senėjimas ir t.t., tačiau dėl miesto specifikos, šios problemos Visagine yra kiek aštresnės nei kitur.

Užimtumo tarnybos duomenimis, šių metų pirmąjį ketvirtį mieste darbo neturėjo 12,9 proc. gyventojų. Šis rodiklis yra 4 procentiniais punktais aukštesnis nei Lietuvos vidurkis. Moterų nedarbas Visagine yra didžiausias šalyje – darbo neturėjo beveik 15 proc.

Prieš sustabdant abu Ignalinos AE reaktorius, nedarbas Visagine buvo mažesnis arba artimas šalies vidurkiui.

„Aš baigiu čia darbą vasarą ir važiuoju į Kauną. Čia nėra ką veikti – nei darbų, nei algų normalių, nieko. Niekas čia nesikeis – ką ten žada, vienodai šviečia“, – pasakoja 30-ies neturinti visaginietė Jovita, sutikta prie Visagino ežero, kuriame dažnai treniruojasi irkluotojai.

Pasak jos, dalis jaunimo atostogų metu vasarą dirba fabrikuose: šaldytų maisto produktų gamybos įmonėje „Kogus“, baldų fabrike „Visagino linija“ ir siuvykloje „Visatex“.

Jovita pasakoja, kad jaunimas noriai dirba „Kogus“ gamykloje.

Iš taksi automobilį vairuojančio 35-erių Andrejaus pasakojimo galima suprasti, kad oriai išgyventi Visagine nėra labai paprasta.

Andrejus pripažįsta – kad prisidurtų papildomai pinigų, dar dirba apsauginiu. Pasak jo, tokia praktika Visagine yra įprasta, žmonės ieško papildomų pajamų šaltinių.

Andrejus teigia, kad taksi verslui užsakymų, ypač šventiniais laikotarpiais, pakanka. Visagine yra trys taksi įmonės, todėl konkurencijos netrūksta.

„Dirbantys atominėje dar gali gyventi“

Pirmasis Ignalinos AE reaktorius elektrą gaminti nustojo 2004 metų gruodžio 31 dieną, antrasis – 2009 metų paskutinę dieną. Iš didžiausios elektros gamintojos Ignalinos AE tapo viena didžiausių elektros vartotojų Lietuvoje.

AE uždarymas reiškė, kad nemažai žmonių neteko gerai apmokamų darbo vietų, nemaža dalis jų išvyko į kitus miestus ar užsienį.

2018 metais Visagine gyveno tik daugiau nei 18 tūkst. žmonių, klestėjimo laikais jų skaičius svyravo apie 30 tūkst.

Nors Ignalinos AE vis dar tebedirba beveik 1,9 tūkst. žmonių, stendas, į kurį darbuotojai deda savo identifikacijos korteles, dabar yra pustuštis.

Parkelyje sutiktos 67-erių Irinos vyras iki šiol dirba Ignalinos AE, o jos dukra Vilniuje baigė multimedijų programavimo studijas anglų kalba, tačiau grįžus namo darbo rasti nepavyko.

„Netekome lengvatų, atlyginimo nekelia, bet mūsų mieste tie, kurie dirba atominėje, dar gali gyventi“, – sako Irina.

E. Galaguzas neneigia, kad atominės uždarymas buvo itin didelis smūgis Visagino miestui.

„Taip, tai iš tikrųjų buvo toks didžiulis smūgis ir tikrai ateitis buvo miglota ir neaiški“, – sako E. Galaguzas.

Jis priduria, kad miestas baigia susigyventi su realybe.

„Dabar šiek tiek jau viskas susigulėjo. Visi esame pripratę, kad atominė nebegamina elektros ir nebeuždirba. Moralinė pusė jau kaip ir praėjusi, visi susitaikė, kad taip jau yra“, – teigė meras.

Jis pabrėžia, kad branduolinio identiteto Visaginas nepraras dar ilgą laiką – nors ir nebeveikianti, elektrinė kaip branduolinis objektas egzistuos ne vieną šimtą metų.

„Mes nesame tie, kurie visiškai prarado branduolinį objektą. Mes praradome atominę elektrinę kaip elektrą generuojančią įmonę, tačiau kaip branduolinis objektas, ji, matyt, liks dar keliems šimtams metų“, – sako miesto vadovas.

Jis paaiškina, kad 2038 metais Ignalinos AE turėtų būti sulyginta su žeme, tačiau dar veiks įmonės, kurios prižiūrės ir saugos saugyklose palaidotas radioaktyvias atliekas.

Jo manymu, po 2038 metų čia dirbs iki kelių šimtų darbuotojų.

Miesto vizijoje – branduolinis turizmas ir investicijos

HBO serialo sėkmė ir padidėję lankytojų srautai Visaginui leido tvirtai užčiuopti pelningą gyslą – branduolinį turizmą. 

E. Galaguzo, kuris pats daugelį metų dirbo Ignalinos AE, vizijoje planų paleisti šią gyslą nėra – jo vadovaujamas Visaginas branduolinio turizmo sritį žada plėtoti toliau.

Visagino parke yra atominės elektrinės valdymo skydo simuliatorius, kuris yra identiškas esančiam atominėje. 

Mero teigimu, ateityje galbūt bus rengiamos ekskursijos ir imituojama, kaip atrodytų branduolinė avarija.

„Mes pakankamai realistiškai žiūrime į turizmą. Tikrai norėtume šita linkme ir dirbti. Mes esame unikalus miestas branduolinio turizmo aspektu, tai matyt pasiliksime šitą sferą ir stengsimės ją plėtoti. Esame numatę daryti informacinį centrą, kuris būtų inovatyvus, informatyvus, kad jame būtų galima sužinoti, kaip viskas vyko eksploatacijos ir išmontavimo metu“, – teigė E. Galaguzas.

Tikimasi, kad prie Visaginą išjudins ir naujos investicijos, pavyzdžiui tarptautinės medicinos priemonių gamintojos „Intersurgical“ statoma nauja nauja gamykla.

Kitais metais numatoma joje įdarbinti apie 200 darbuotojų, o iki 2030 metų – apie 1,5 tūkst.

E. Galaguzas teigia, kad viena priežasčių, dėl kurių „Intersurgical“ investicijai pasirinko Visaginą – stiprus vietinis profesinio mokymo centras.

„Mes turime tikrai stiprias mokslo įstaigas. Pradedant nuo mokyklų, vaikų darželių, bet reikėtų labai pasidžiaugti profesinio mokymo centru. Būtent jis yra traukos centras investuotojams ir visiškai ne paslaptis, kad būtent „Intersurgical“ priėmė sprendimą dėl to, kad yra profesinio mokymo centras, kuris gali ruošti specialistus tam tikrai sričiai, tam tikram investuotojui“, – sakė jis.

Meras tikisi, kad „Intersurgical“ atėjimas paskatins ir kitus investuotojus, su kai kuriais jų jau deramasi.

„Intersurgical“ yra mūsų kelrodė žvaigždė. Žiūriu į tą investuotoją ne tik kaip apie darbo vietų kūrėją, bet ir kaip traukos kitiems investuotojams centrą“, – sako E. Galaguzas.

„Galvoju, kad eisime būtent tuo keliu, kad vystysim daugiau pramoninę sferą“, – apibendrindamas miesto viziją teigia Visagino meras.

Autorius: Paulius Viluckas

Visaginas, rugpjūčio 12 d. (BNS).

 

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Dėl prastų grūdų kainų gali branginti maisto produktai ir pašarai

 

 

Įsibėgėjus javapjūtei grūdų augintojai skaičiuoja, kiek negaus suplanuotų pajamų, o grūdų perdirbėjai neišsižada ir juodžiausio scenarijaus, kad dėl prastos grūdų kainos gali įvykti ir maisto produktų bei pašarų kainų šuolis, nors su tuo nesutinka ekonomistai, praneša portalas rinkosaikste.lt. 

Bendrovės „Krekenava“ generalinis direktorius Vaidas Lebedys sako, kad nedžiugina nei grūdų kiekybė, nei kokybė. Pasak jo, bendrovė nuostolių patirti šiais metais neturėtų, bet jau dabar akivaizdu, kad planuotas pelnas gali ženkliai sumažėti.

Grūdus superkančios įmonių grupės „KG Group“ vadovas Tautvydas Barštys tikina, kad jei likusi vasara bus lietinga, vėliau nuimamo derliaus kokybė gali ir dar prastėti.  

„Kokybės prasme šie metai panašūs į praėjusius: daug smulkių grūdų, mažesnis jų glitimas“, – kalbėjo Lietuvos grūdų augintojų asociacijos administracijos vadovas Ignas Jankauskas.

Ekonomistai sako, kad kainų kilimo pavyks išvengti, nes pasaulinėje rinkoje javų kainos yra mažos, grūdų pasiūla – kaip niekad didelė, tad žaliavas bus galima importuoti. 

Vilnius, rugpjūčio 10 d. (BNS). 

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Šeimos kortelių jau paprašė 6 tūkst. žmonių

 

 

Pirmosios šeimos kortelės jau gaminamos ir gyventojus  turėtų pasiekti iki rugsėjo.  

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovė Rasa Žemaitė LRT radijui teigė, kad šeimos kortelės paprašė 6 tūkst. žmonių, tačiau, anot jos, lūkesčiai buvo didesni, bet jas suteikti didesnei daliai gyventojų trukdo duomenų apsaugos reikalavimai.

SADM teigia, jog gauta daugiau nei 40 verslo paraiškų iš visos Lietuvos dėl įvairių nuolaidų kortelės savininkams. 

„Jau dabar sudaromos pirmosios tęstinės sutartys“, – sakė R. Žemaitė. 

BNS anksčiau rašė, kad šeimos kortelės jau yra paprašęs ir socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, auginantis penkis nepilnamečius vaikus. 

Šeimos kortelių turėtojai galės naudotis nuolaidomis „Maxima“ parduotuvėse, Vilniaus parodų centre „Litexpo“,biuro ir kanceliarinių prekių parduotuvėje „Officeday“, Trakų pramogų ir sveikatingumo centre „Trasalis“, Kaune esančiame Mediacijos ir teisinių paslaugų centre,  kompiuterių remonto įmonėje „Picius“.

Šeimos kortelėmis galės naudotis gausios šeimos, auginančios tris ir daugiau nepilnamečių vaikų (arba nedirbančių moksleivių ar studentų iki 24 metų), taip pat auginantieji neįgalius vaikus, nepaisant jų amžiaus. Tokių šeimų Lietuvoje yra apie 69 tūkstančiai.

SADM skaičiuoja, kad šeimos korteles galėtų pasinaudoti apie 60 tūkst. šeimų, daugiausia – daugiavaikiai tėvai.

Autorius: Sniegė Balčiūnaitė

Vilnius, rugpjūčio 9 d. (BNS).

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Nedarbo lygis antrąjį ketvirtį Lietuvoje – 6,1 proc., rodo tyrimas

 

 

Nedarbo lygis Lietuvoje antrąjį šių metų ketvirtį buvo 6,1 proc., arba 0,2 proc. punkto didesnis nei pernai balandį–birželį, rodo Statistikos departamento atlikto gyventojų užimtumo tyrimo duomenys.

Per ketvirtį (palyginti su pirmuoju šių metų ketvirčiu), nedarbo lygis šalyje sumažėjo 0,4 punkto. Vyrų nedarbo lygis siekė 6,8 proc., moterų – 5,4 procento.

Bedarbių buvo 90,2 tūkst. – per ketvirtį jų skaičius sumažėjo 4,9 tūkst. (5,1 proc.), o per metus sumenko 4,3 tūkst. (5 proc.).

Jaunimo (15–24 metų amžiaus asmenų) nedarbo lygis siekė 10,2 proc. – per ketvirtį jis sumažėjo 2,3 punkto, per metus – 0,7 punkto.

Ilgalaikis nedarbas sudarė 1,8 proc. – per ketvirtį jis nepakito, o per metus sumažėjo 0,2 punkto.

Antrąjį ketvirtį šalyje dirbo 1,382 mln. gyventojų – 0,6 proc. (8,2 tūkst.) daugiau nei pirmąjį šių metų ketvirtį.

Vilnius, rugpjūčio 9 d. (BNS). 

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pagrindinio priėmimo metu aukštosios mokyklos sulaukė beveik 18,5 tūkst. studentų

 

 

 

Į aukštąsias mokyklas šiemet priimta beveik 18,5 tūkst. studentų, penktadienį pranešė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMABPO).

Skelbiama, kad po antrojo pagrindinio priėmimo etapo 10,4 tūkst. sutarčių sudaryta universitetuose – apie 200 mažiau nei pernai, taip pat beveik 8,1 sutarčių kolegijose – per 1000 mažiau nei pernai.

Po pirmojo priėmimo etapo aukštosios mokyklos šiemet buvo pasirašiusios apie 16 tūkst sutarčių.

Didžiąją dalį būsimų studentų sudaro šių metų abiturientai – 11,9 tūkst., iš jų valstybės finansuojamose vietose studijuos 7,6 tūkst.

Universitetuose nemokamai studijuos 5,3 tūkst. šių metų abiturientų – beveik tiek pat, kiek pernai, kolegijose – 2,3 tūkst. – beveik 800 daugiau nei pernai.

Universitetuose stojantieji daugiausia – beveik penktadalis – rinkosi socialinių mokslų studijų krypčių grupės programas. Kolegijose populiariausios buvo verslo ir viešosios vadybos studijų krypčių grupės programos, kurias rinkosi beveik trečdalis stojančiųjų.

Taip pat universitetai sudarė beveik 7 tūkst. sutarčių dėl valstybės nefinansuojamų vietų su studijų stipendija, daugiausia jų – Vilniaus, Kauno technologijos ir Vilniaus Gedimino technikos universitetuose. Kolegijose sudaryta 4,4 tūkst. tokių sutarčių, daugiausia – Vilniaus ir Kauno kolegijose. Dažniausiai studijų stipendijos skiriamos privačioms aukštosioms mokykloms, tai yra viena iš studijų finansavimo formų.

Būsimi studentai universitetuose taip pat sudarė ir beveik 3,5 tūkst. sutarčių dėl valstybės nefinansuojamų studijų vietų, daugiausia – Vilniaus, Vilniaus Gedimino technikos ir Vytauto Didžiojo universitetuose. Kolegijose sudaryta 3,6 tūkst. tokių sutarčių, daugiausia – Socialinių mokslų, Vilniaus ir Kauno kolegijose. 

Pasak LAMABPO, populiariausia studijų programa yra medicina Lietuvos sveikatos mokslų universitete, taip pat populiarios programų sistemos Kauno technologijos universitete ir teisės studijos Vilniaus universitete.

Kolegijose populiariausia studijų programa – estetinė kosmetologija, taip pat studentai dažniausiai rinkosi tarptautinio verslo ir bendrosios praktikos slaugos studijų programas. 

Pirmadienį prasideda papildomas priėmimas į aukštąsias mokyklas. Stojantieji savo prašymus jame galės registruoti iki kito ketvirtadienio.

Autorius: Ramūnas Jakubauskas

Vilnius, rugpjūčio 9 d. (BNS). 

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Signatarų rūmuose pristatoma po 90 metų grįžusi A. Smetonos plunksna

 

 

 

Vilniuje, Signatarų namuose, ketvirtadienį bus pristatyta į Lietuvą po beveik 90 metų sugrįžusi auksinė prezidento Antano Smetonos plunksna.

Kauno juvelyro pagamintą auksinę plunksną prezidentui jo vardo dienos proga 1933 metais padovanojo Ukmergės inteligentai.

Smetonų šeimos relikvija nuo 1987 metų buvo saugoma Amerikos lietuvių kultūros archyve, o šiemet, per Antanines, buvo pargabenta į Lietuvą ir padovanota Signatarų namams.

Autorius: Vaidotas Beniušis

Vilnius, rugpjūčio 8 d. (BNS).

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Gyventojai: būsto kainos ir toliau augs – apklausa

 

 

Būsto kainoms šalyje stabiliai kylant, gyventojų lūkesčiai dėl nekilnojamojo turto (NT) kainų pokyčių beveik nepakito – 53 proc. jų mano, kad kainos per vienerius metus padidės, atskleidė naujausia apklausa. 

Anot SEB banko užsakymu birželio pabaigoje atliktos apklausos, 11 proc. žmonių mano, kad būstas pigs, 26 proc. nesitiki pokyčių, o 10 proc. šiuo klausimu neturi nuomonės.

Skirtumas tarp prognozuojančių, kad būstas brangs ir pigs, buvo 42 proc., arba 5 proc. punktais didesnis negu prieš metus ir 1 punktu mažesnis negu pirmojo ketvirčio pabaigoje. Didžiausias skirtumas, siekęs 50 proc., buvo 2014 metų pavasarį ir 2017 metų vasarą.

Vilniaus regione besitikinčių būsto brangimo birželio pabaigoje buvo 59 proc. – 5 punktais daugiau nei pernai, o jo pigimo tikėjosi beveik 10 proc. apklaustųjų, Kaune brangimo tikėjosi 51 proc. (5 punktais daugiau), Klaipėdoje – trečdalis (prieš metus 51 proc.)

„Sudėtinga paaiškinti, kodėl per metus taip pasikeitė Klaipėdos krašto gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų, nes vidutinė būsto kaina Klaipėdoje šiemet taip pat augo, nors ir lėtesniu tempu negu Vilniuje ar Kaune“, – pranešime sakė SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.

Anot jo, įprastai gyventojai galimą būsto kainos pokytį vertina pagal tai, kaip kito kainos rinkoje pastaruoju metu ir kokia yra šalies bei jų pačių ekonominė padėtis. Lietuvoje vidutinė būsto kaina šiemet vis dar didėja, o ekonomika pirmąjį pusmetį augo 4 proc. tempu.

„Nenuostabu, kad dauguma gyventojų toliau galvoja, kad būstas artimiausiu metu brangs, o dažnesni perspėjimai viešojoje erdvėje apie būsimą ekonomikos augimo sulėtėjimą tokiems lūkesčiams kol kas įtakos neturi“, – sakė T. Povilauskas.

Būsto paklausa Vilniuje didėjo ir dėl augančio gyventojų skaičiaus

NT agentūros „Ober-Haus“ duomenimis, birželį vidutinė būsto kaina Vilniuje buvo 5,1 proc.,
Kaune – 5,5 proc., o Klaipėdoje – 3,9 proc. didesnė nei prieš metus. Panašiu tempu augo ir senos, ir naujos statybos būsto kaina.

„Toks kainų pokytis vis dar yra lėtesnis už vidutinių dirbančio asmens pajamų ar bankų būsto paskolų portfelio pokytį, tad kol kas nerimo nekelia. Tiesa, būsto kaina sparčiau auga mažesniuose miestuose, kur naujo būsto pasiūla yra labai nedidelė, todėl būsto įperkamumo rodikliai didėja ne visoje Lietuvoje“, – sakė ekonomistas.

Po aktyvios metų pradžios pirminėje Vilniaus butų rinkoje, kai per mėnesį buvo parduodama ir rezervuojama apie 500 butų per mėnesį, birželį ir liepą vidutinis sandorių skaičius sumažėjo iki šiek tiek mažiau negu iki 400.

„Galima bandyti aiškinti, kad sandorių vasarą įprastai sudaroma mažiau, ypač kai karšta, tačiau tikėtina, kad antrą pusmetį nebepavyks pakartoti įspūdingo pirmo pusmečio rezultato“, – teigė T. Povilauskas. 

Bendrovės „Inreal“ duomenimis, neparduotų butų skaičius pagal statomų ir jau pastatytų būstų projektus šoktelėjo iki 5,4 tūkst. ir buvo 12 proc. didesnis negu prieš metus.

Pasak ekonomisto, jei pasiteisins lūkesčiai, kad naujų butų paklausa Vilniuje antrą pusmetį bus mažesnė nei pirmą, būsto kainų augimas gali sulėtėti.

Antrąjį pusmetį nuotaikos išliks panašios

Anot ekonomisto, nors ir lėtesniu tempu, gyventojų pajamos antrąjį pusmetį didės, todėl didelių pokyčių būsto rinkoje dar neturėtų būti. Didžiausią nerimą ūkio plėtrai kelia nepalankūs ekonominiai pokyčiai Vakarų Europoje.

Antrąjį pusmetį gyvenamojo būsto rinka ir toliau bus aktyvi, tačiau sandorių skaičius pirminėje rinkoje bus šiek tiek mažesnis – tai perspėja, kad bent Vilniuje neparduotų naujų būstų skaičius neturėtų mažėti.

„Gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų pokyčių bus panašūs kaip ir dabar. Labai svarbu, kiek dar ilgai Lietuvos ekonomika sugebės atsispirti prastėjančioms pasaulio ekonomikos tendencijoms ir kaip ilgai sparčiai augs gyventojų pajamos. Pirmą pusmetį atsargūs lūkesčiai dėl ekonomikos pokyčių nepasiteisino, tačiau tai nereiškia, kad reikia atsipalaiduoti – netgi priešingai, nepalankių pokyčių tikimybė tik didėja“, – teigė T. Povilauskas.

Apklausą birželio pabaigoje SEB banko užsakymu atliko rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovė „Baltijos tyrimai“. Apklausta 1010 15–74 metų gyventojų 118-oje šalies vietovių.

Vilnius, rugpjūčio 7 d. (BNS). 

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Punios šile stabdomi plynieji miško kirtimai

 

 

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika trečiadienį pavedė Valstybinių miškų urėdijai stabdyti plynuosius miško kirtimus viename vertingiausių šalies miškų Punios šile.

„Punios šilas yra unikalus ir išsiskiria didžiule verte, todėl ieškome subalansuotų sprendimų, kalbamės su ekspertais vietos bendruomene, kaip geriausia apsaugoti šį mišką ir ypač vertingas paprastąsias pušis ir egles. Todėl Valstybinių miškų urėdijai buvo pavesta čia nevykdyti miško kirtimų, kol nebus surastas tinkamiausias šiai teritorijai apsaugos mechanizmas“, – ministerijos pranešime cituojamas K. Mažeika.

Dokumente, kurį turi BNS, ministras paveda stabdyti plynus sanitarinius miško kirtimus, išskyrus būtinuosius atrankinius sanitarinius ir jaunuolyno ugdymo kirtimus.

Taip pat ministras pavedė Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai iki šių metų gruodžio pirmos dienos parengti Punios šilo apsaugos tikslų projektą.

Antradienį K. Mažeika BNS teigė, kad norint apsaugoti vieną vertingiausių Lietuvos miškų masyvų, norima iš viso atsisakyti kirtimų bei medžioklės. 

Ministras teigė, kad planuojama palikti tik ugdomuosius kirtimus, kuriais būtų retinami jaunuolynai, kad medžiai tinkamai subręstų.

Praėjusią savaitę daugiau nei 100 gamtosaugininkų ir visuomenininkų kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą prašydami apsaugoti Punios šilą, taip pat šiuo metu renkami ir gyventojų parašai.

Šiuo metu peticijos iniciatoriai surinkę 11 tūkst. parašų.

Visi jie kritikavo K. Mažeikos liepos viduryje priimtą sprendimą stabdyti Alytaus rajone esančio Punios šilo gamtinio rezervato teritorijos plėtrą ir ragino imtis veiksmų apsaugant vieną vertingiausių šalie miškų.

Punios šilas užima daugiau nei 2,7 tūkst. hektarų teritoriją, o rezervatas šiuo metu yra 457 hektarų plote. Rezervatą buvo planuojama išplėsti iki beveik 2,2 tūkst. hektarų.

Prezidentas penktadienį paragino adekvačiai saugoti unikalias šalies vietoves, tokias kaip Punios šilas, bei teigė laukiantis ministro K. Mažeikos sprendimų, kurie kurie teisiškai sureguliuotų ir įtvirtintų griežtesnę apsaugą viename vertingiausių Lietuvos miškų masyvų.

Šile gausu šimtamečių gamtos paminklais paskelbtų ąžuolų ir kitų medžių, taip pat čia randama daugiau nei 100 į Raudonąją knygą įrašytų augalų ir gyvūnų rūšių.

Autorius: Ramūnas Jakubauskas

Vilnius, rugpjūčio 7 d. (BNS).

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Prašoma daugiau laiko pasirengti neteisminiam skolų išieškojimui

 

 

Ekonomikos ir inovacijų ministerija prašo Vyriausybės suteikti dar vienerius metus, kad būtų geriau pasirengta neteisminio skolų išieškojimo reglamentavimui.

Šį prašymą trečiadienį svarstysiantis ministrų kabinetas liepą nusprendė nepritarti dalies Seimo narių inicijuotam įstatymo projektui ir nutarė, kad Vyriausybė pateiks Seimui ministerijos parengtą projektą.

Tačiau ministerija dabar prašo iki 2020 metų spalio 1 dienos nukelti pavedimo terminą. Pasak jos, reikia išnagrinėti faktinę situaciją, suderinti skirtingų visuomenės grupių interesus.  

„Atsižvelgiant į nurodytus argumentus ir aplinkybę, kad įstatymo, kuriuo būtų reguliuojama iki šiol nereglamentuota neteisminio skolų išieškojimo veikla, projektą pavesta parengti per 2 mėnesius, o vienas iš jų – vasaros mėnuo, yra realus rizikos veiksnys, kad Vyriausybės siekis nebus įgyvendintas“, – nurodoma ministerijos rašte.  

Lietuvos kreditų valdymo įmonių asociacijos direktorius Marius Šlepetis BNS teigė, kad asociacija aktyviai palaiko reglamentavimo idėją, ji bendradarbiavo su įstatymo iniciatoriais Seime. 

Pasak jo, skolų išieškojimo įmonių veiklos reglamentavimas užtikrintų sąžiningas paslaugas, nes dalis įmonių kartais linkusios peržengti etiškos veiklos standartus. 

„Kažkokių mokesčių pridėjimas skolininkui (...), skambinimas vakarais, skambučiai naktimis. Mes (asociacijoje – BNS) turime įsivedę tam tikrą elgesio standartą, kuriuo vadovaujamės jau ir dabar, net be įstatymo. Dėl to ir palaikome to įstatymo idėją“, – sakė bendrovės „Legal Balance“ vadovas M. Šlepetis. 

Jo teigimu, aiškūs, apibrėžti reikalavimai garantuotų ir paslaugų skaidrumą – pateikti visą informaciją, neklaidinti žmonių.

„Būtų gerai, kad būtų sureguliuota visa rinka (...) Pavyzdžiui, Latvijoje yra įstatyme numatyta, kad visos išieškojimo išlaidos negali viršyti 17 eurų. Tai mes einame prie to pavyzdžio, kad būtų reglamentuota ir aiškiai rinkos žaidėjams pasakyta, kad yra „tiek ir tiek ir jūs iš skolininko galite paimti tokį mokestį“. Ir mes visi žaistume pagal tas taisykles, ir būtų skaidru, nebūtų piktnaudžiavimo“, – aiškino M. Šlepetis. 

Asociacijos vadovas vis dėlto pasisako už tai, kad įstatymas būtų patobulintas, nes svarbiausia yra jo kokybė ir praktinis pritaikymas. 

„Šiuo metu įstatymas galbūt per platus, per painus ir praktiškai labai sunkiai įgyvendinamas. Norime, kad įstatymas būtų praktiškai įgyvendinamas (...) Šiuo metu Vyriausybė inicijavo naują tarpžinybinę darbo grupę, kuri susidėtų iš Teisingumo ministerijos, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Lietuvos kreditų valdymo įmonių asociacijos, Antstolių rūmų bei Vartotojų teisų apsaugos (tarnybos – BNS). Mes aktyviai palaikome tokį reglamentavimą“, – kalbėjo M. Šlepetis. 

Seimo narių Andriaus Palionio, Rimantės Šalaševičiūtės ir Valiaus Ąžuolo įnicijuotu Skolų išieškojimo įmonių įstatymo projektu, be kita ko, siūloma paskirti priežiūros instituciją, kuri išduotų licencijas ir prižiūrėtų tokias įmones, taip pat nustatyti veiklos licencijavimo tvarką, numatyti įmonių savivaldos organus, jų funkcijas ir teises.

Įstatymo projekto iniciatoriai argumentuoja, kad šiuo metu Lietuvoje nėra reglamentuota skolų išieškojimo įmonių veikla, nors tokios įmonės daro didžiulę įtaką finansų rinkai, stambiems ir smulkiems ūkio subjektams bei vartotojams.

Vilnius, rugpjūčio 7 d. (BNS).

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

„Jūros vartų“ projektus toliau siūloma įgyvendinti Klaipėdai

 

 

Vyriausybė trečiadienį posėdyje ketina naikinti svarbaus ekonominio projekto statusą vadinamiesiems „Jūros vartams“.

Tai siūlanti Ekonomikos ir inovacijų ministerija teigia, kad dalis „Jūros vartų“ projektų jau yra įgyvendinta, o likusius siūloma toliau įgyvendinti Klaipėdos miesto savivaldybei.

Savivaldybės administracijos Investicijų ir ekonomikos departamento direktorius Ričardas Zulcas sako, kad kol kas savivaldybė neapsisprendė, kaip galėtų būti naudojama pati pilis. 

„Galbūt galėtų atsirasti privatūs investuotojai ar operatoriai, kaip kitose Kryžiuočių pilyse, Mozūrijoje, ten įrengti viešbučiai, konferencijų salės. Kol kas dar nematome tolesnės perspektyvos, vyksta diskusijos“, – BNS sakė R. Zulcas. 

Anot jo, savivaldybė taip pat dalyvavo Jachtklubo krantinių įrengimo projekte, tačiau šiais metais aukcione atsisakė savo dalies.

Klaipėda piliavietėje jau yra įrengusi pilies aikštę, rytinėje kurtinoje (viduramžiais statiniuose naudota gynybinė siena tarp dviejų pilies bokštų arba siena jungianti tvirtovės gretimus bastionus) – konferencijų salę ir muziejų, šiaurinėje kurtinoje pastatytas ir įrengiamas interaktyvus archeologijos muziejus.

Be to, šiemet baigiama tiesti Priešpilio gatvė, projektuojamas Pilies bokštas.

„Tiesiama perklojama Priešpilio gatvė, kuri padės atverti visą pilies žvaigždę. Klaipėdos pilis yra unikali, nes ji buvo žvaigždinė. Atlikus archeologiją buvo nustatytos tos žvaigždės ribos, ir dabar gatvė pastumta link Baltijos laivų statyklos“, – BNS sakė R. Zulcas.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos duomenimis, bendra įgyvendintų projektų vertė siekia daugiau nei 10 mln. eurų, dalis jų – Europos Sąjungos lėšos. 

„Jūros vartus“ sudaro 8 projektai: Klaipėdos pilies princų Frydricho ir Karlo bastionų sutvarkymas, išvystant Mažosios Lietuvos muziejų, kultūros pramogų ir amatų centro atstatytuose Klaipėdos pilies bastionuose įkūrimas, visuomeninių renginių bei rotušės ir konferencijų centro infrastruktūra buvusioje pilies teritorijoje, Jachtingo centras, jachtų techninio aptarnavimo centras, Smiltynės jachtų uosto rekonstrukcija bei Smiltynės jachtų uosto plėtra – naujo jachtų baseino statyba.

Klaipėdos miestas šiuo metu planuoja naujo objekto – Šv. Jono bažnyčios atstatymą, kuriam prašoma Vyriausybės pritarimo suteikiant nacionalinės reikšmės objekto statusą. 

Šiuo metu įgyvendinami 24 valstybei svarbūs projektai.

Autorius: Erika Alonderytė

Vilnius, rugpjūčio 7 d. (BNS).

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Powered by BaltiCode