Lucasas: pasaulio geopolitiniame žemėlapyje Europa – per menkai matoma

Kur yra Europa? Pažvelkit į žemėlapį arba statistiką – jos tikrai su niekuo nesupainiosit. Europos Sąjunga yra didžiausias, turtingiausias geopolitinis darinys pasaulyje; jos BVP – 23 trln. dolerių (vertinant pagal perkamąją galią), kitaip tariant, daugiau kaip penktadalis pasaulio ekonomikos. Gyventojų skaičius – 508 milijonai. Prie to pridėkit geriausią ir prieinamiausią švietimo ir sveikatos apsaugos sistemą (daugiausiai nemokamą arba smarkiai subsidijuojamą), taip pat daugybę kultūros lobių – ir atskridęs marsietis galėtų manyti, kad ES yra pasaulio centras.

Lucasas: Fejerverkai, Maskva ir „išvadavimas“

Rusija paskelbė leisianti fejerverkus, kad paminėtų septyniolikos Rytų Europos sostinių „išvadavimo“ 1944–1945 metais 75-ąsias metines. Diplomatiniai fejerverkai – ne mažiau įspūdingi. Visų Baltijos šalių užsienio reikalų ministerijos iškvietė Rusijos ambasadorius, kad pareikštų jiems protestą. Nacių valdymo pabaiga Baltijos šalyse žymėjo prasidedančią kitą okupaciją, ir ji truko dešimteriopai ilgiau, be to, kai kuriais atžvilgiais jos žala buvo daug didesnė. Kitų šalių patirtis – panaši.

Lucasas: Putino trolinimui reikėtų duoti atkirtį

Liberalizmas, anot Vladimiro Putino, yra miręs. Rusijos lyderis praeitą savaitę davė lipšnų interviu „Financial Times“ ir jame priešpastatė savo šalies kuklumą ir darną Vakarų arogancijai ir susiskaldymui.

Lucasas: Padėkime Gruzijai!

2014-ųjų rugsėjį buvau pakviestas į JK Bendruomenių Rūmų užsienio reikalų komitetą. Jo nariams pateikiau ne vien savo liudijimą, bet ir lenkiškų obuolių bei lietuviško sūrio. Rusija buvo ką tik įvedusi sankcijas maisto produktų iš Europos importui. Lenkijos obuolių augintojai, apie pusę savo produkcijos eksportuodavę į Rusiją, patyrė ypač skaudų smūgį – kaip ir Lietuvos pieno pramonė. Viena socialinių tinklų kampanija ragino vartotojus pademonstruoti palaikymą, naudodama tokias grotažymes kaip #jedzjabłka („valgyk obuolius“) ir #3domcheese („laisvės sūris“). Džiaugiausi, kad galiu padėti.

Lucasas: Estija, JT ir imperializmas

Ronaldas Reaganas buvo teisus, kalbėdamas apie „blogio imperiją“. Anuomet, 1983-aisiais, politkorektiški veikėjai šiurpdavo dėl, anot jų, JAV prezidento smarkiai sutirštintų spalvų. Tais laikais, kaip ir dabar, antiimperializmas pasižymėjo keista ypatybe: esą kapitalistinių imperijų aukos nusipelno daugiau užuojautos negu patiriantieji komunistų priespaudą.

Lucasas: minint pavergtųjų tautų išsivadavimo sukaktis žvilgsnis krypsta į ateitį

 

Iki šių metų pabaigos minėsime sukaktis, primenančias apie pavergtųjų tautų nuo Baltijos iki Juodosios jūros nepaprastą drąsą ir lyderystę, kai jos atsikratė komunistinio jungo.

Pradėsime nuo Lenkijos, šį mėnesį minėsiančios 30 metų sukaktį nuo momento, kai komunistai buvo išstumti iš valdžios per beveik laisvus rinkimus.

Lucasas: mūsų godumas ir abejingumas itin naudingi Kinijai

 

Pirmiausiai – masinės žudynės. Vėliau – melas. Šis velniškas komunizmo parašas paženklino visų, gyvenusių už Geležinės uždangos, gyvenimus.

Lucasas: Austrijos politinis skandalas sumaišė Europos ultradešiniųjų kortas

 

Viena – puiki vieta kurti filmus apie šnipus. Žanro klasika – principų nesilaikantys vietiniai veikėjai ir besikišantys pašaliečiai, dideli statymai ir niekšiškos suktybės – atpalaiduoja ir išplečia vaizduotę.

Tačiau prieš praeito savaitgalio politinę sumaištį nublanksta netgi Grahamo Greene'o trileris „Trečiasis žmogus“, kuriame vaizduojamas komunistų teroras, šnipinėjimas, banditizmas ir žmogžudystės. Austrijos vyriausybė atsistatydino, kilus įtarimų dėl Rusijos kišimosi, korupcijos, meistriškai organizuoto sekimo, neofašizmo, orgijų, išdavystės ir kitų dalykų.

Lucasas: „Rytų partnerystės“ dešimtmetis – proga ne švęsti, o susimąstyti

 

Praėjus dešimtmečiui nuo „Rytų partnerystės“ projekto įkūrimo, dėl ko galėtume švęsti? Armėnijoje stebima kukli, vidaus pastangomis pasiekta pažanga; Azerbaidžanas ir Baltarusija tebėra autokratijos; Gruzija žengia atgal; Moldova išlieka silpna. Ukrainai, palyginus su jos sunkia padėtimi 2009-aisiais, sekasi gerai, bet ji sumokėjo baisią kainą krauju ir kančiomis. Taigi, ši sukaktis turėtų būti metas blaiviai apmąstyti, o ne save sveikinti.

R. Vilpišauskas. Penki pastebėjimai apie rinkimų rezultatus

 

Įvyko įdomūs rinkimai, kurių baigties vis dar neįmanoma prognozuoti. Ką rodo pirmas prezidento rinkimų turas?

Pirma, nors rinkėjai balsavo už asmenybes, bet kartu ir už šalies raidos tęstinumą. Vieniems patiko Ingridos Šimonytės autentiškumas, kitiems Gitano Nausėdos reprezentatyvumas. Būtų pernelyg drąsu daryti kokius nors apibendrinimus apie tai, kokias rinkėjų ideologines nuostatas rodo toks pasirinkimas. Tačiau kandidatai eina į rinkimus su programinėmis nuostatomis ir jų ignoruoti nederėtų. O šiuo požiūriu galima konstatuoti, kad du trečdaliai balsavusių Lietuvos rinkėjų palaikė dabartines Lietuvos užsienio ir saugumo politikos kryptis. Labiausiai kritikavusieji dabartinę politiką sulaukė gerokai mažiau rinkėjų paramos. Bus įdomu stebėti, ar rinkėjų parama panašiai pasiskirstys ir Europos Parlamento rinkimuose.

Kęstutis Girnius. Porinkiminis trigrašis

 

Dar truks laiko, kol ekspertai detaliai išnagrinės rinkimų rezultatus, tad pasinaudosiu progą pasidalyti kai kuriomis mintimis.

Pirma, dauguma apklausų tiksliai numatė rezultatus, kad Gitanas Nausėda ir Ingrida Šimonytė surinks gerokai daugiau balsų negu Saulius Skvernelis, ir kad antro rango kandidatai Vytenis Andriukaitis ir Arvydas Juozaitis surinks tik apie penkis procentus balsų. Tai rodo, jog apklausų organizacijos geba sudaryti tikslų Lietuvos rinkėjų skerspjūvį. Ne mažiau svarbu tai, kad Lietuvos rinkėjai atvirai atskleidžia savo preferencijas ir ketinimus, jų neslepia ar sąmoningai neiškreipia.

Lucasas: Zelenskio atsakas į Putino naujausią triuką vertas didžiausio pagyrimo

 

Net ir didžiausi Ukrainos naujojo prezidento gerbėjai per daug nedžiūgavo dėl jo išmanymo nacionalinio saugumo srityje. Tačiau Volodymyro Zelenskio atsakas į Vladimiro Putino naujausią triuką rodo, kad nerimauti dėl jo menkos patirties nevertėjo.

Rusijos lyderis, ko gera, mėgindamas išmėginti ukrainiečių ryžtą, pareiškė paspartinsiantis rusiškų pasų išdavimą Rytų Ukrainos separatistinių regionų gyventojams. Vadinamosios „pasų dalybos“ yra gerai išbandyta rusų taktika, naudota Kremliaus įtakai sustiprinti kitose šalyse. V. Putinas vėliau sakė svarstysiantis galimybę padaryti Rusijos pasus prieinamus visiems ukrainiečiams.

Lucasas: Ukraina dar kartą įrodė esanti laisva šalis

Ukrainiečiai vėl tai padarė. Per 2014 metų Maidano sukilimą jie parodė netoleruosiantys korumpuoto, autoritarinio Viktoro Janukovyčiaus valdymo. Dabar jie privertė Petro Porošenką paragauti pralaimėjimo kartėlio.

Lucasas: NATO 70-metis ir Maginot linija

 

NATO sveikina save su 70 metų sukaktimi. Neabejotina, kad Maginot liniją suplanavę prancūzai irgi sveikino save su pažanga. Ši milžiniška įtvirtintų bunkerių linija, įrengta palei dalį šalies rytinės sienos, buvo Prancūzijos atsakas į Vokietijos sustiprėjimą praeito amžiaus 4-ame dešimtmetyje. Tokiu būdu siekta padaryti karinę invaziją nepakeliamai brangią.

Lucasas: prezidento rinkimų Slovakijoje baigtis laužo stereotipus

Iš Vakarų Europos ir Šiaurės Amerikos liberaliosios žiniasklaidos pareiškimų galima susidaryti įspūdį, kad Vidurio Europą valdo nedori autoritariniai lyderiai, išnaudojantys šių tamsių šalių įgimtą fanatizmą.

R. Vilpišauskas. Asmenybių svarbos įtvirtinimas savivaldos rinkimuose

 

Šiuos rinkimus galima būtų apibūdinti kaip personalijų politikoje pergalę – dar labiau įsitvirtina jau anksčiau savivaldos ir prezidento rinkimuose Lietuvoje išryškėjęs rinkėjų polinkis asmenybes iškelti aukščiau partinių ideologijų. Tai rodo ir dažnai aplink konkrečias asmenybes susibūrusių visuomeninių komitetų pergalės, ypač didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Šį polinkį sustiprino jau antrą kartą vykę tiesioginiai merų rinkimai, kurių metu kandidatai dažniausiai vienas kitą vertino ir save pristatydami akcentavo asmeninius darbinius ar kitokius bruožus, bet daug rečiau – vertybines nuostatas. „Dirbantis“, „sąžiningas“, „ne vagis“ epitetai skambėjo dažniau, nei ideologijas nusakančios vertybės.

Lucasas: NATO nėra reketas už apsaugą

 

Donaldo Trumpo administracija svarsto prezidento asmeniškai remiamą pasiūlymą reikalauti, kad sąjungininkai visiškai apmokėtų jų teritorijoje laikomų JAV karių ir bazių išlaikymą ir pridėtų 50 proc. viršaus. Pagal prezidento subalansuotų išlaidų ir pajamų pasaulėžiūrą šis žingsnis yra logiškas. Niekas nieko negaus už dyka. Vokietija, viena turtingiausių valstybių pasaulyje, apmoka tik kiek daugiau nei ketvirtadalį sumos, reikalingos išlaikyti ten dislokuotus 37 000 JAV karių. Likusią dalį padengia amerikiečiai mokesčių mokėtojai. Kaip vokiškai skambėtų žodis „liurbis“?

Lucasas: Rytų Europa išsklaido mano liūdesį dėl „Brexit“

Praėjo ginčų kupinas praėjusio ketvirtadienio rytas ir sotūs pietūs, kuriuose dalyvavo devynių šalių lyderiai ir jų padėjėjai. Aš turėjau juos prablaškyti kalbėdamas apie tai, kaip apginti atvirąsias visuomenes nuo grėsmių, kurias kelia „hibridinis karas“ – nuodingas Kremliaus kokteilis iš pinigų, propagandos, ardomosios veiklos ir kitokių metodų. Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Čekijos, Slovakijos, Vengrijos, Rumunijos ir Bulgarijos prezidentų susitikimas puikiame Slovakijos Košicės mieste man sukėlė įvairių jausmų.

Lucasas: Putinas, branduoliniai ginklai ir INF sutartis

 

Vladimirui Putinui grasinant Vakarams naujomis ginklavimosi varžybomis užlieja prisiminimai apie 9-ąjį dešimtmetį. Anuomet SSRS būgštavo dėl JAV planų dislokuoti Vakarų Europoje branduoliniais užtaisais apginkluotas sparnuotąsias ir „Pershing“ raketas, siekiant sukurti įtikinamą atgrasymo veiksnį. Sovietų remiamas „taikos judėjimas“ sulaukė didžiulės sėkmės Vakarų Vokietijoje, Nyderlanduose ir Jungtinėje Karalystėje.

Vaidotas Beniušis. Apie ką tyli teismų elitas

Vienas iš praeitą savaitę suimtų teisėjų prieš porą metų uždraudė teisėsaugai daryti kratas pas teisėjus, kol Seimas ar prezidentas nepanaikino jų neliečiamybės.

Tokį išaiškinimą teisėjas paskelbė nepaisant to, kad kitas teismas prieš tai neskundžiama (sic!) nutartimi buvo pasisakęs priešingai – kad parlamentinė neliečiamybės panaikinimo procedūra prilygtų išankstiniam įspėjimui apie būsimą kratą.

Lucasas: Miuncheno konferencija neatspindi šiuolaikinio pasaulio

Sąmokslo teorijų šalininkai ir protestuotojai prieš globalizmą nekenčia Miuncheno saugumo konferencijos. Ji slapi, neatskaitinga ir patenkinta savo darbais – tikras visagalio pasaulinio elito, rengiančio pokylius už uždarų durų, kol visi kiti iš mūsų kenčiame dėl neišmanymo, skurdo ir bejėgiškumo, atspindys.

Ramūnas Vilpišauskas. Savivaldoje jokios politikos?

 

Įsibėgėjant diskusijoms dėl savivaldos rinkimų, vis pasigirsta kandidatų pasisakymai, jog kandidatuodami į merų ar savivaldybių tarybų narius jie nedalyvauja politikoje. Savivaldos reikalai, kaip galima suprasti, yra labiau ūkinių sprendimų reikalai, kuriems svarbiausia yra mokėjimas efektyviai administruoti. Kitaip sakant, savivalda nesusijusi su politika.

Lucasas: 10 mėnesių išsaugoti NATO

Dešimt mėnesių išsaugoti NATO? Skamba dramatiškai, tačiau ištaisyti senus Aljanso trūkumus yra gyvybiškai svarbus reikalas artėjant gruodį įvyksiančiam viršūnių susitikimui Londone.

Geriausia žinia yra akivaizdi: Šiaurės Makedonija bus priimta į NATO, nes buvo išspręstas gėdingai užsitęsęs ginčas su Graikija dėl buvusios Jugoslavijos respublikos pavadinimo. Šia reta gera žinia Vakarų Balkanams yra atkirtis Kremliaus pastangoms kurstyti ekstremizmą ir sėti pyktį šiame pažeidžiamame regione.

Lucasas: Šaltojo karo branduoliniai košmarai sugrįžta į Europą

 

Jeigu manot, kad Europa dabar patiria didelę įtampą – palaukit, kol ji susidurs su naujomis branduolinio ginklavimosi varžybomis. Būtent tai mūsų laukia po praeitą savaitgalį JAV ir Rusijos priimto sprendimo įšaldyti dalyvavimą Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF) sutartyje.

Gerda Jakštaitė. Nerimas dėl D. Trumpo – daug triukšmo dėl nieko?

 

„Donaldas Trumpas – katastrofa transatlantiniams santykiams“; „JAV prezidentas siekia sunaikinti NATO“; „Trumpo administracija griauna 70 metų senumo JAV sąjungą su Europa“ – tokiomis ir panašiomis frazėmis politikai bei tarptautinių santykių ekspertai reagavo į D. Trumpo administracijos saugumo politikos iniciatyvas transatlantiniame regione. Iš tiesų nerimą keliančių ženklų būta nemažai: JAV prezidentas D. Trumpas NATO pavadino „pasenusia organizacija“, aštriai kritikavo JAV sąjungininkes (pavyzdžiui, Vokietiją įvardino Rusijos įkaite); pagrasino, jog JAV trauksis iš NATO, gyrė Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir teigė, jog pasitiki Rusijos prezidento žodžiu dėl Rusijos nesikišimo į JAV rinkimus. Ir vis dėlto – ar D. Trumpo administracijos saugumo politika tikrai griauna transatlantinius santykius?

Vaidotas Beniušis. Kodėl Skvernelis ignoravo palestiniečius?

 

Sauliui Skverneliui šią savaitę viešint Izraelyje, pasaulio žiniasklaidą apskriejo „žinia“: Izraelio vyriausybė kolaboruoja su antisemitine Lietuvos valdžia, siekdama tarptautinės paramos ginče su palestiniečiais. Šališką, pagal klaidingas klišes sukurptą tekstą paskelbė didžiausia pasaulio naujienų agentūra „Associated Press“, jį publikavo „New York Times“ ir „Washington Post“.

Lucasas: Ar Venesuela taps naujuoju Iraku?

 

Naftos turtinga ir nevykusiai valdoma šalis atsidūrė JAV administracijos taikiklyje. Venesuela nėra Irakas. Vis dėlto nerimas dėl įtampos, kurią karštakošiško Amerikos prezidento užsienio politikos gambitas kursto Vakarų aljanse, yra pernelyg gerai pažįstamas.

Lucasas: Naujieji Rusijos ginklai, dėl kurių iš tikrųjų turėtume nerimauti

 

Iš Rusijos sklinda apsčiai bauginamų žinių apie karinius pasiekimus. Viena jų – apie „Poseidon“, didžiulę branduolinę torpedą arba droną. Rusija noriai skleidžia informaciją apie šio aparato veikimo atstumą ir galią. Dalis jos netgi gali būti tiesa. Kitas neva neįveikiamas ginklas yra hipergarsinė raketa „Avangard“, turinti būti priimta į ginkluotę šiais metais.

Lucasas: Apie Rytų Europos saugumą ir Sniego susitikimą

 

Prieš 12 metų snieguotame Lietuvos Trakų mieste dalyvauti intensyviose 24 valandas trukusiose diskusijose susirinko keletas saugumo politikos ekspertų, politikų ir pareigūnų. Tebeturiu savo užrašus ir iš to pirmojo Sniego susitikimo, ir iš visų kitų, vykusių vėliau. Diskusijos vyko laisvai, buvo glaustos ir pasižymėjo dideliu informuotumo lygiu.

Ramūnas Vilpišauskas. Ko nori britai?

 

Kaip ir buvo prognozuota, antradienį dauguma Jungtinės Karalystės (JK) parlamento narių atmetė savo šalies Vyriausybės susitarimą su Europos Sąjunga (ES) dėl išstojimo. Rezultatas buvo tikėtinas, tik netikėta persvara tų, kurie nepritarė premjerės T. May susitarimui. Tai mažina tikimybę, kad premjerė mėgins perkalbėti dalį parlamento narių pakeisti nuomonę ir dar kartą pateiks tą patį susitarimą parlamentui, tikėdamasi, kad dar vienas balsavimas baigsis teigiamu rezultatu.

Powered by BaltiCode