Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimai nutekintų duomenų, kai įsilaužėliai socialiniuose tinkluose ėmė skelbti informaciją, susijusią su NATO viršūnių susitikimo Vilniuje organizavimu.

„Lietuvos kriminalinės policijos biure pradėtas ikiteisminis tyrimas, bendradarbiaujama su visomis už kibernetinį saugumą atsakingomis institucijomis“, – BNS ketvirtadienį patvirtino Policijos departamentas.

Didžiojo septyneto (G-7) šalys trečiadienį įsipareigojo teikti ilgalaikę karinę paramą Ukrainai, kad padėtų jai kovoti su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis ir sustabdytų bet kokį karo pasikartojimą, taip vainikuodamos Vilniuje dvi pastarąsias dienas vykusį NATO viršūnių susitikimą.

Aljanso lyderiai antradienį sutarė, kad kvietimas Ukrainai stoti į NATO bus įteiktas, kai dėl to sutars bloko valstybės ir Kyjivas įvykdys keliamas sąlygas.

Vilniuje viešintis Jungtinių Valstijų (JAV) prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) sako, kad jo šalis yra tvirtai įsipareigojusi remti savo NATO sąjungininkes, įskaitant Lietuvą ir Baltijos valstybes.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį Lenkijos vyriausybiniu lėktuvu atvyko į Vilnių dalyvauti NATO viršūnių susitikime, kur Aljanso lyderiai sprendžia dėl Kyjivo narystės bloke perspektyvų, patvirtino BNS fotokorespondentas.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas paskelbė, kad Vilniuje pirmadienį su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu (Redžepu Tajipu Erdoganu) pavyko susitarti dėl Švedijos narystės NATO ratifikavimo.

Pastarąsias dienas NATO šalių diplomatai praleido žongliruodami žodžiais ir formuluotėmis, kad narystės Aljanse siekianti Ukraina išliktų motyvuota Vilniaus viršūnių susitikime pasiektu rezultatu, bet Kyjivui nebūtų prižadėta per daug.

Šiandien Paryžiuje įvyko pirmoji „Potential“ konsorciumo asamblėja, kurioje politikos formuotojai, rinkos lyderiai ir akademikai iš 19 Europos Sąjungos (ES) valstybių narių ir Ukrainos paskelbė ES skaitmeninės tapatybės pilotinio projekto pradžią. Jame dalyvaus ir Lietuva, testuosianti skaitmeninį vairuotojo pažymėjimą.

Ukrainos kelias į narystę NATO turi būti apibrėžtas laike, pirmadienį prieš Aljanso viršūnių susitikimą Vilniuje pareiškė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

Į NATO viršūnių susitikimą Vilniuje pradeda rinktis šio gynybos Aljanso lyderiai ir sąjungininkai.

Kitą savaitę vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui sostinėje suplanuoti infrastruktūros darbai yra baigti, nuo sekmadienio bus pradedami įrengti apribojimai senamiestyje, sako Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

Lietuvoje vykstant tarptautinėms NATO sąjungininkų specialiųjų operacijų pajėgų pratyboms „Stiprūs ir vieningi 2023“, penktadienį Klaipėdoje jas stebės Lietuvos ir Lenkijos prezidentai Gitanas Nausėda ir Andrzejus Duda (Andžejus Duda).

Iškilmingoje Triumfo eisenoje nuo Aušros vartų iki Valdovų rūmų nuėję tūkstančiai vilniečių bei miesto svečių Katedros aikštėje ketvirtadienį giedojo Tautišką giesmę.

Gydytojas Audrius Šimaitis kurti Klaipėdoje tretinio lygio ligoninę siūlė dar prieš dešimtmetį. Tuomet svajonės neįgyvendinęs, kardiologas-konsultantas šį rudenį po dviejų dešimtmečių darbo Jungtinėje Karalystėje grįš į Lietuvą vadovauti šiai ligoninei.

Lietuvoje ir už jos ribų ketvirtadienį minima Valstybės diena – bus giedama Tautiška giesmė, vyks triumfo eitynės, plaukimas Nerimi, iškelta didžiausia šalies Trispalvė.

Vidaus reikalų ministerija primena, kad dėl liepos 11-12 d. Vilniuje įvyksiančio NATO viršūnių susitikimo septynioms paroms atkuriama vidaus sienos kontrolė. Patikrinimai Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) nustatytuose pasienio kontrolės punktuose bus atnaujinti nuo liepos 7 d. 8.00 val. iki liepos 13 d. 8.00 val.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad nepaisant tarp NATO šalių vykstančių intensyvių diskusijų, per viršūnių susitikimą Vilniuje pavyks susitarti dėl tokių įsipareigojimų Ukrainai, kurie nenuvils Rusijos invazijai besipriešinančios šalies.

Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos kvietimu trečiadienį į Lietuvą trijų dienų valstybinio vizito atvyksta Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) su sutuoktine.

Susitikime su profesinių sąjungų atstovais aptarti darbo organizavimo, darbo laiko planavimo ir apmokėjimo principai, kurie bus taikomi užtikrinant viešąją tvarką NATO viršūnių susitikimo metu. 

Valdantieji su opozicinėmis frakcijomis derina kreipimąsi, kuriuo siūlys Seimui imtis „griežtesnių priemonių“ prieš parlamentarą Remigijų Žemaitaitį dėl jo pasisakymų, įskaitant ir apkaltos galimybę, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. 

Seimui antradienį teikiama Lietuvos banko (LB) iniciatyva nuo 2025 metų gegužės 1-osios apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą.   

Švietimo, mokslo ir sporto ministro pareigas antradienį po priesaikos Seime pradėsiantis eiti 33-ejų metų Gintautas Jakštas savo profesinę karjerą pradėjo kaip analitikas, o analitinį mąstymą pagrindiniu jo bruožu įvardija tiek valdančiųjų, tiek opozicijos politikai.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija atlikusi visų šalies verslo priežiūros institucijų vertinimą pastebi, kad daugumos jų darbo kokybė pastaraisiais metais gerėjo, vis rečiau orientuojamasi į mažareikšmius pažeidimus ir nuobaudų skyrimą. Tačiau vis dar sulaukiama nemažai verslo nuogąstavimų dėl sukeliamos perteklinės ir neproporcingos patikrinimų naštos. Ją sumažinti leistų efektyvios institucijų taikomos rizikos vertinimo sistemos.

Kitą savaitę Vilniuje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo saugumu iš viso rūpinsis iki 12 tūkst. pareigūnų ir karių, pirmadienį pranešė Vadovybės apsaugos tarnybos (VAT) direktoriaus pirmasis pavaduotojas Paulius Nemira.

Kandidatas į Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vadovo postą, dabartinis viceministras Gintautas Jakštas prezidentui Gitanui Nausėdai pirmadienį pristatys galimą komandą.

Registrų centrui birželio pabaigoje vadovauti pradėjęs Adrijus Jusas sako, kad gyventojų itin populiarių įstaigos paslaugų naudojimas nėra toks patogus, koks galėtų būti – jis žada naujos kartos savitarnos portalą, dirbtinį intelektą, inovacijas.

Mažiausias ir didžiausias išmokas gaunančių vaikus auginančių tėvų nuo liepos laukia pokyčiai: keičiasi vaiko priežiūros, ligos ir nedarbo išmokų skyrimo tvarka.  

Minimali vaiko priežiūros išmoka auga

Nuo liepos 1-osios pokyčius pajus vaikus auginantys ir mažas pajamas gaunantys gyventojai – jiems didėja minimali socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmoka – auga 92 eurais „į rankas“. 

Nuo šių metų liepos 1 d. įsigalioja apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis.

Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nauja redakcija padės užtikrinti nukentėjusių asmenų teises, greičiau ir kokybiškiau suteiks nukentėjusiems būtinas paslaugas.  

Pasak vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis – tai efektyvi priemonė, suteikianti teisę policijos pareigūnams nedelsiant įvykio vietoje atskirti auką ir įtariamą smurtautoją.

Nuo liepos nebeliekant kompensacijų už elektrą, gyventojai suskubo keisti sutartisValstybei nutarus nuo liepos panaikinti kompensacijas už elektrą buitiniams vartotojams, nepriklausomi elektros tiekėjai teigia paskutinėmis savaitėmis pastebintys didesnį elektros tiekimo planus norinčių pasikeisti klientų srautą. 

Jų teigimu, vartotojai dažniausiai kreipiasi norėdami pasikeisti fiksuotos kainos planus į pigesnius nei 28 centai už kilovatvalandę (kWh). 

Tiekėjų atstovai sako, kad nuo liepos daugiau nei 28 centus mokančių vartotojų nebeliks arba jų bus tik nedidelė dalis.

Į pirmąjį posėdį susirinkusi vadinamoji desovietizacijos komisija tris paminklus ir dvi gatves pripažino kaip propaguojančius totalitarinius, autoritarinius režimus.

„Pirmiausia, tai Ukmergės rajone esantis paminklas J. Krikštaponiui, Anykščių rajone esantis paminklas A. Ubagevičiui, Šalčininkų rajone paminklas sovietų kariams, Gagarino gatvės pavadinimas Gruzdžiuose, Šiaulių rajone, bei P. Cvirkos gatvė Gargžduose“, – ketvirtadienį po posėdžio BNS sakė komisijos pirmininkas Vitas Karčiauskas.

Pasaulio ekonomikos forumas paskelbė naujausią Pasaulinį lyčių atotrūkio indeksą. Lietuva šiemet – lyderių dešimtuke: iš pernykštės 11 vietos pakilo į 9-ąją vietą pasaulyje. Tiesa, įvertinimo pokytis nuo praėjusių metų – itin mažas: lyčių lygybės lygis Lietuvoje paaugo nuo 79,9 proc. iki 80,0 proc.