IN MEMORIAM ARIE TORCQUÉ
1941-07-02–2023-01-07
Šių metų sausio 7 dieną netekome mylimo vyro, tėvo, draugo, bičiulio, talentingo menininko ARIE CORNELIO TORCQUÉ ZAANEN...
Torcqué gimė 1941 m. liepos 2 d. Roterdame (Nyderlanduose), studijavo dailę, iliustraciją, litografiją ir dizainą, privačiai mokėsi pas keletą olandų dailininkų. Menininkas gyveno, kūrė, rengė parodas įvairiose Europos šalyse, o nuo 2005 m. gyveno ir kūrė Lietuvoje.
Pirmadienio vakarą Vilniaus Naujamiestyje įsikūrusioje kavą, daiktus ir žmones jungiančioje erdvėje „Demoloftas“ jaukiai ir betarpiškai pristatyta rašytojo Beno Bėranto trumpų istorijų knyga „Pirštų galiukais“.
Susirinkusiems svečiams autorius atvirai pasakojo apie trylika metų brandintą rinkinį ir inspiracijas kūriniams bei perskaitė tris noveles, kurios sulaukė šiltų reakcijų. „Rašau apie vidinius išgyvenimus, neretai apie sudėtingus ir skaudžius, bet kūryboje man visada svarbu viltis ir tikėjimas, kad širdyje meteoritų išmuštose duobėse galima iš naujo pasodinti gražias patirtis“, – pristatydamas vieną iš istorijų pasakojo Benas Bėrantas.
Mažeikių rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje iki gruodžio 5 d. eksponuojama 15-oji tapytojo Algirdo Petravičiaus paroda „Prisilietimai“, nukelianti lankytojus į gamtos pasaulį. Pakalbinome parodos autorių, kuris papasakojo apie savo kūrybą, įkvėpimą bei atskleidė, kas yra geriausia jo patarėja.
Po sunkios ligos mirė Lietuvos estrados dainininkas Viktoras Malinauskas, pirmadienį pranešė lrt.lt.
Dainininkas, ilgametis ansamblio „Žvaigždžių kvartetas“ narys mirė šeštadienį, portalui patvirtino dainininko dukra Viktorija.
Savo profesionalią karjerą V. Malinauskas pradėjo 1969 metais, su valstybiniu Filharmonijos instrumentiniu – vokaliniu ansambliu „Vilniaus aidai“, vėliau jis taip pat dainavo ansambliuose „Nemuno žiburiai“ ir „Estradinės melodijos“.
Trys didieji Lietuvos miestai šiemet palaidojo 149 vienišus ar nenustatytos tapatybės žmones.
Vilniaus savivaldybė pasirūpino 58, Kauno – 20, o Klaipėdos – 29 žmonių laidotuvėmis. Absoliuti dauguma jų buvo vieniši žmonės.
Kaip BNS nurodė savivaldybių atstovai, kasmet taip laidojamų žmonių skaičius beveik nekinta, tik Vilniuje jis pernai buvo kiek ūgtelėjęs. Per tris praėjusių metų ketvirčius uostamiestyje palaidoti 32, Kaune – 25, o sostinėje – 85 žmonės.
Prieš mėnesį, birželio 16-ąją, poezijos knygą „Histerezė“ išleidusi mažeikiškė menininkė Birutė Steponavičienė džiaugiasi išsipildžiusia svajone – kūrinį vadina viso gyvenimo dienoraščiu. Į 135 knygos puslapius sudėti autorės viso gyvenimo poezijos juodraščiai. „Hizterezė“ – apie gyvenimą, jausmus, nuosmukius ir pakilimus. Joje, anot autorės, kiekvienas atpažins save ir išskaitys sau skirtą tarpelį. Kaip sako B. Steponavičienė: „Eilėraščio menas nėra vien gražių žodžių deriniai ar tinkamai nuskambėjusi metafora. Eilėraštis turi būti daugiasluoksnis, daugiaprasmis, su asociacijomis ir aliuzijomis į kitas „dimensijas“, nuoširdus, kad bet kuris skaitantis priimtų jį kaip savo išgyvenimus...“ Apie kūrybos vingiuotą kelią ir pirmosios knygos išleidimo emocijas plačiau pasakoja autorė B. Steponavičienė.
Susidomėjęs programavimu ir technologijomis, Tadas pasuko į telekomunikacijų sritį ir įsidarbino „Tele2“ salone Kaune. Kaip jis pats pasakoja, galimybė pirmam išbandyti naujausius įrenginius ir bendrauti su daugybe skirtingų žmonių padėjo kopti karjeros laiptais įmonės viduje.
„Jeigu bijosi priimti sprendimus ar naujus iššūkius, tave lydės įtampa ir negalėsi tobulėti, todėl būtina būti drąsiam. Nors pačio žmogaus indėlis kylant pareigose yra labai svarbus, kai įmonė padeda ir skatina žmogų, pasireiškia visas jo potencialas ir galimybės. Augimas įmonės viduje padėjo pasisemti įvairios patirties ir tapo tvirtais pamatais dabartiniam darbui“, – teigia Tadas Kastanauskas, „Tele2" išankstinės mokėjimo paslaugos produkto specialistas.
Lietuvos nusipelniusios gydytojos vardo ir Nusipelniusios gydytojo garbės ženklo apdovanojimo reikšmingumą ir svarbą lengviau supranta ne pats žmogus, pelnęs apdovanojimą, bet jo aplinka. Tuo įsitikino ir Respublikinės Šiaulių ligoninės Gastroenterologijos-endokrinologijos skyriaus vedėja, gydytoja gastroenterologė Gitana Acutė, kai Medicinos darbuotojų dienos proga sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys jai įteikė šį garbingą apdovanojimą. Grįžusi iš apdovanojimo ceremonijos Vilniaus Rotušėje gydytoja nusprendė, kad niekas nesikeičia – ji ir toliau dirbs kaip dirbusi savo darbą. Tačiau kolegų dėmesys, gėlių puokščių gausa, sveikinimo žodžiai leido suprasti, kad jos darbas ir pastangos, įvertintos pačiu aukščiausiu apdovanojimu, yra pelnytas jos darbo ir kasdienių pastangų įvertinimas.
Iš Naujosios Akmenės kilusi Aistė kaip žuvis vandenyje nardo tarp skaičių ir siekia įsitvirtinti centralizuotos buhalterijos komandoje. Mergina sako, kad iš pradžių savęs neįsivaizdavo šioje srityje, bet dabar nekantrauja išbandyti save. Pašnekovė juokauja, kad ateityje norėtų tapti Lietuvos prezidente, kaip Gitanas Nausėda. Bet pradžioje siekia įgyti kuo daugiau patirties.
Toks jau yra gyvenimo ratas – kažkas gimsta, kažkas miršta. Ir kartais mirtis gali būti kitokia, kartais ji gali turėti kitokią prasmę. Mirus žmogui, jo dalelė gali pratęsti gyvenimą kitam žmogui, kuris galbūt yra kažkieno tėtis, mama, brolis ar sesuo. Sprendimas dovanoti mirusio savo artimojo organus transplantacijai gelbsti ne vieną, o kartais net septynis žmones.
Kai bombardavimas liaujasi, aš išeinu į gatvę. Man reikia išvesti šunį. Jis nuolat inkščia, dreba ir slepiasi už mano kojų.
Aš visą laiką noriu miego. Mano daugiaaukščių apsuptas kiemas - tylus ir negyvas. Aš jau nebijau dairytis aplinkui.
Priešais baigia degti šimtas penktojo namo laiptinė. Ugnis jau surijo penkis aukštus ir lėtai glemžia šeštąjį. Ugnis kambaryje rusena tvarkingai, kaip židiny.
Šiemet Mažeikių rajono savivaldybės garbės piliečio vardas suteiktas AB „ORLEN Lietuva“ generaliniam direktoriui Michal Rudnicki. Vaikystėje įskiepyta meilė protėvių kraštui su metais vis stiprėjo, stiprėjo ir noras gyventi Lietuvoje. Nuo 2006 m. gyvendamas Lietuvoje, M. Rudnicki ne tik domisi Lietuvos istorija, puoselėja lietuvių kalbą, bet ir inicijuoja įvairius projektus. Jo vadovaujama įmonė teikia paramą krašto kultūros paveldo objektams, palaiko įvairias mažeikiškių iniciatyvas, remia daugelį visuomeninių sporto, kultūros, švietimo, sveikatos apsaugos projektų tiek valstybiniu, tiek savivaldybės lygmeniu.
Atrodo, kad užduotis pristatyti pašnekovus sunkiai įveikiama, nes bet kokie bandymai įvardinti ir apibrėžti atrodo pernelyg banalūs, paviršutiniški. Visgi, norisi tikėti, kad perskaitę šį pokalbį suprasite, kodėl.
Šįkart kalbėjomės su VUL Santaros klinikų gydytoja neurologe Egle Sakalauskaite-Juodeikiene ir Vilniaus universitetinės ligoninės gydytoju chirurgu Žygimantu Juodeikiu. Prieš pat paskutinį egzaminą, baigiant medicinos studijas Vilniaus universitete, vienas kitam į akį kritę gydytojai šiandien jau skaičiuoja daugiau nei 10 metų santuokoje. O taip pat augina dukrą Aušrinę ir sūnų Radvilą.
Prasideda 2022-ieji, monsinjoro Kazimiero Vasiliausko šimtmečio metai. Politinis kalinys ir tremtinys buvo pirmasis atkurtos Vilniaus arkikatedros bazilikos klebonas bei ilgametis jos vadovas. Monsinjoro K. Vasiliausko gyvenimas sutapo su svarbiausiais XX amžiaus įvykiais, jis liudijo dorovinį ir moralinį atsparumą, tvirtą pasaulėžiūrą, tarnystę šaliai bei jos žmonėms. Dvasininkas iki šiol išlieka nesuvaidintos atjautos ir žmogiškumo simboliu, stačiusiu tiltus tarp žmonių. 2022-uosius Seimas paskelbė monsinjoro Kazimiero Vasiliausko metais.
Vytauto Mačernio vardas įamžintas daugelyje vietų: pavadinta Mažeikių rajone esanti Sedos gimnazija, gatvės Šarnelėje, Plungėje, Vilniuje (Visoriuose), muziejai ir paminklai. Net sukurtas V. Mačernio suolas.
Šiandien, gruodžio 23 d., Mažeikių Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius ir gausus būrys kitų dvasininkų padėkos šv. Mišiose meldėsi už parapijos kleboną, Mažeikių dekanato vicedekaną kun. Gintarą Lengviną, jo 50-ties metų sukakties proga.
Ramutės Skučaitės kūrybos pasaulis ir poetinis kelias yra šviesus, primenantis saulės kupiną vaikystės dieną. Savo 90-ąjį jubiliejų Poetė pasitiko su nauja knyga vaikams „Liepos mėnesį po liepa“, poezijos rinkiniu suaugusiems „Buvau atėjus“ ir dvikalbe V. Nabokovo eilėraščių vertimų rinktine „Spektaklis“. Lietuvos meno kūrėjų asociacijos 2021metų premija Ramutei Skučaitei skiriama už „Už subtilios poezijos takelį, vedantį skaitytoją per gražų ir trapų pasaulį, už jautrią vertėjos klausą“.
Gruodžio 16 d. Mažeikių rajono Sedos kultūros centro direktoriui Gintautui Griškėnui įteikta Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos premija „Už aktyvią, kūrybingą veiklą kultūros centruose“. G. Griškėno kandidatūrą premijai gauti teikė Mažeikių rajono savivaldybės meras Vidmantas Macevičius, Sedos seniūnija, Dagių ir Sedos bendruomenės.
Lapkričio 23 d., eidamas 97-uosius metus, mirė partizanas, politinis kalinys, Vyčio kryžiaus ordino kavalierius, Laisvės premijos laureatas Juozas Jakavonis-Tigras.
LGGRTC reiškią nuoširdžią užuojautą Juozo Jakavonio artimiesiems ir bendražygiams.
Juozas Jakavonis ginkluoto pasipriešinimo okupantams kelią pasirinko būdamas 19-os metų, 1944 lapkričio 16 d. tapdamas Adolfo Ramanausko-Vanago būrio partizanu.
Lapkričio 10-13 dienomis Brescia, Italija vyko trečiasis tarptautinis dirigentų konkursas Città du Brescia - Giancarlo Facchinetti, kuriame dalyvavo 36 dirigentai iš Europos, Azijos, Šiaurės ir Pietų Amerikos. Konkurso organizatoriai „dèdalo ensemble“ (IT) vadovaujami maestro Vittorio Parisi grojo viso konkurso metu.
Konkurso programą sudarė išimtinai šiuolaikiniai 20-21 amžiaus kamerinės muzikos kūriniai: I. Stravinskio „L’Historie du Soldat“, E. Varese „Octandre“, F. Donatoni „Arpege“, P. Boulez „Derive 1“. Finale skambėjo Facchinetti „Divertimento III“ ir komisijos išrinkti numeriai iš A. Schönberg „Pierrot Lunaire“.
„Mano žiniomis, kažkur bažnyčios gale turėtų būti bent vienas profesionalus operos solistas. Ar yra tokių?“ – savo pasirodymo festivalyje SIELOS 2021 metu į publiką kreipėsi pianistė Audronė Juozauskaitė. Atsakymo nereikėjo ilgai laukti – iš suolo pakilo visiems gerai pažįstamas dainininkas Liudas Mikalauskas. Lydymas žiūrovų ovacijų, jis nusimetė paltą, žengė į daugelio akiai neįprastą sceną ir duetu su A. Juozauskaite atliko kelias šios kompozitorės kūrybos giesmes. Tai nustebino ne tik susirinkusius į koncertą Palangos bažnyčioje, bet ir renginio organizatorius bei pačią pianistę. Tačiau atsitiktinumų nebūna – paaiškėjo, kad būtent palangiškė menininkė prieš vienuolika metų paskatino muzikiniame televizijos projekte išgarsėjusį bosą pradėti karjerą Operos teatre.
Spalio 29-ąją sukako 90 metų aktyviai disidentei, politinei kalinei, Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos platintojai ir vertėjai, Eucharistijos bičiulių sąjūdžio įkūrėjai vienuolei Jadvygai Gemai Stanelytei.
Iki to laiko, kol tarp Lietuvos ir Lenkijos gyvenusios poros namuose sukrykštė dvi mažylės, jie nuėjo ilgą išbandymų kelią. Būta ir liūdesio, ir pykčio, bet niekada neišblėso viltis, kad išsipildys taip trokštama tėvystė.
Netekome gydytojos onkologės chemoterapeutės
Nijolės Šatkauskienės
(1950-12-21 – 2021-10-27)
Su giliu liūdesiu pranešameė, kad po sunkios ligos Amžino poilsio išėjo Respublikinės Šiaulių ligoninės Onkologijos klinikos Chemoterapijos skyriaus vedėja Nijolė Šatkauskienė, palikusi didžiulį netekties skausmą ne tik buvusių kolegų, bet ir artimųjų, buvusių pacientų širdyse.
N. Šatkauskienė gimė 1950 metų gruodžio 21 d. Anykščiuose. 1974 metais baigė Kauno valstybinį medicinos universitetą ir įgijo gydytojo terapeuto kvalifikaciją.
1987 metais poeto Eugenijaus Matuzevičiaus iniciatyva Žemaičių Kalvarijoje įkurtas poeto Vytauto Mačernio muziejus. Jame eksponuojamos poezijos knygos, nuotraukos, dokumentai bei asmeniniai poeto daiktai. Medžiagą – eksponatus, nuotraukas – muziejui rinko, prisiminimus užrašinėjo kraštotyrininkas Konstantinas Bružas, mokytojas Juozas Nėniškis, bibliotekininkė V. Garbenčienė ir kiti, kuriems buvo svarbu išsaugoti šiame krašte gimusio poeto atminimą.
Daugiau kaip 20 metų vydmantiškiai kuria savo parapiją ir turi didžiausią svajonę – pasistatyti bažnyčią. Įgyvendinti svajonę jiems padeda prieš penkerius metus į šią parapiją vyskupo paskirtas kun. Karolis Petravičius. Dvasininkas ne tik savo menine prigimtimi – tapytais paveikslais ir rengiamais koncertais – renka aukas Dievo namų statybai, bet ir turi unikalią Dievo dovaną – burti apie save žmones. Poetiškos sielos Dievo tarnas net sapne matė būsimos bažnyčios vaizdą ir gintarinį altorių. Paradoksas ar ne, bet parapijos klebono sapnas virsta realybe.
Mažeikių kraštą garsina ne vienas amatininkas, savo amatui atidavęs visą širdį, aistrą, atsakingumą, profesionalumą ir laiką. Šiemet du kaimynai – Sedos miestas ir Židikų miestelis – gali didžiuotis gavę tautinio paveldo produkto sertifikatą. Sediškiai puikuojasi pusmarškone koše, o židikiškiai – žemaitiškais sijonais, liemenėmis, prijuostėmis, vyriškomis kelnėmis, rankšluosčiais, audžiamais Židikų kultūros centre tautodailininkės Irinos Klemenienės.
Mes dar tik susipažįstame su socialinio darbuotojo kasdieniu darbu, profesijos iššūkiais ir tais vidiniais medaliais, kuriuos kiekvienas nuoširdžiai savo darbą dirbantis socialinis darbuotojas sakosi gaunantis iš žmonių, kuriems ištiesia pagalbos ranką.
„Pardaviau visus savo daiktus, drabužius ir atėjau štai taip – su viena suknia, kurią dabar ir esu apsirengusi. Irake artimų šeimos narių neturiu. Manimi paeiliui rūpinosi tolimesni giminės – kas savaitę ar dvi keliaudavau iš vienų namų į kitus. Tačiau neseniai man buvo diagnozuotas vėžys. Todėl noriu prieš mirtį dar bent kartą pamatyti savo vaikus, kurie yra Europoje. O tada galiu ramiai numirti. Daugiau man iš Europos nieko nereikia“, – sėdama lauke tik ant žemės patiesto kartono lakšto pasakoja 70-ies metų Sevė, į Lietuvą atvykusi iš Irako.
23-ejų metų Austėja Riškutė sėkmingai kopia karjeros laiptais – merginos darbai publikuojami Prancūzijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Ispanijos mados žurnaluose. Fotografija Austėją lydi nuo vaikystės. Tuomet tai buvo tik žaidimas, vėliau tapęs hobiu, o šiuo metu – darbu. Merginos talentas ir pastangos nelieka nepastebėti: ji yra pelniusi ne vieną apdovanojimą fotografijų konkursuose, o 2020 m. Mažeikių muziejuje su nuotraukų serija „9 pavasariai“ tapo laureate.
Kaip pasirinko mados fotografiją ir kokie šios meno srities užkulisiai, mergina pasidalino interviu.
Nuorodų sąrašas
Powered by BaltiCode
