„Kas yra ta meilė? Tai gražiausi gyvenimo prisiminimai. Vestuvės kaime žiemą, kai sniego buvo iki pusės arklio. Pavasariais alyvos, mėgstamiausios žmonos gėlės. Sode buvau pasisodinęs, kad galėčiau jai padovanoti. Pyragai. Visada iš darbo laukdavo grįžtančio su prikeptais pyragais. Prie saldumynų nepratęs pratinausi iš naujo, – tyliai pasakoja Petras ir graudžiai priduria: – Norėjosi dar ilgiau pabūti dviese...“

Kovo 19-ąją per Lietuvoje vykusius savivaldos rinkimus mažeikiškiai miesto mero postą pirmą karą patikėjo moteriai – Lietuvos socialdemokratų partijos iškeltai kandidatei Rūtai Matulaitienei.Politinę karjerą pradėjusi nuo tarybos narės, dirbusi mero pavaduotoja, naujoji merė tiek sau, tiek kitiems politikams linki neprarasti žmogiškumo: „Pirmiausia juk yra ne pareigos, o žmogus. Pareigos tik įgalina mane veikti – įgyvendinti tikslus, darbus, siekius“.

Kovo 8-ąją, Židikuose, minint Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos 146-ąsias gimimo metines, iškilmingai įteikta jos vardo premija. Šiemet 26-ąja šios premijos laureate tapo Danutė Komovienė – pedagogė, Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies parapijos „Carito“ reikalų vedėja. Savivaldybės įsteigtas apdovanojimas skirtas už ilgametį ir nuoširdų darbą su socialinę atskirtį patiriančiais asmenimis, neatlygintiną visokeriopą pagalbą ukrainiečiams integruotis į rajono bendruomenę, savanorystės idėjos platinimą ir jaunų žmonių įtraukimą į šią veiklą.

Šatrijos Raganos vardo premiją rašytojos 120-ojo gimtadienio proga įsiteigė Mažeikių rajono savivaldybė. Šis apdovanojimas kasmet skiriamas žmonėms, kurie savo darbais padeda įamžinti rašytojos atminimą, puoselėja ir tęsia Šatrijos Raganos švietėjišką, altruistinę veiklą.

Budas.lt pakalbino premijos laureatę D. Komovienę:

2023 m. vasario 28 dieną, eidamas 79-uosius metus, mirė ilgametis „XXI amžiaus“ redaktorius Edvardas Šiugžda.

Jis gimė 1944 m. balandžio 17 d. Vilkaviškyje, vargonininko šeimoje. Kadangi tėtė dirbo skirtingose vietose (Vilkaviškyje, Pajevonyje, Alvite, Gražiškiuose), tai ir šeimai teko kilnotis iš vienos vietos į kitą, o Edvardas didžiąją vaikystės dalį praleido Pajevonyje.

1962 m. baigęs vidurinę mokyklą įstojo į Kauno politechnikos institutą. Jį baigęs pradėjo dirbti Kauno radijo montavimų moksliniame tyrimų institute radijo inžinieriumi.

IN MEMORIAM ARIE TORCQUÉ

1941-07-02–2023-01-07

Šių metų sausio 7 dieną netekome mylimo vyro, tėvo, draugo, bičiulio, talentingo menininko ARIE CORNELIO TORCQUÉ ZAANEN...

Torcqué gimė 1941 m. liepos 2 d. Roterdame (Nyderlanduose), studijavo dailę, iliustraciją, litografiją ir dizainą, privačiai mokėsi pas keletą olandų dailininkų. Menininkas gyveno, kūrė, rengė parodas įvairiose Europos šalyse, o nuo 2005 m. gyveno ir kūrė Lietuvoje.

Pirmadienio vakarą Vilniaus Naujamiestyje įsikūrusioje kavą, daiktus ir žmones jungiančioje erdvėje „Demoloftas“ jaukiai ir betarpiškai pristatyta rašytojo Beno Bėranto trumpų istorijų knyga „Pirštų galiukais“.

Susirinkusiems svečiams autorius atvirai pasakojo apie trylika metų brandintą rinkinį ir inspiracijas kūriniams bei perskaitė tris noveles, kurios sulaukė šiltų reakcijų. „Rašau apie vidinius išgyvenimus, neretai apie sudėtingus ir skaudžius, bet kūryboje man visada svarbu viltis ir tikėjimas, kad širdyje meteoritų išmuštose duobėse galima iš naujo pasodinti gražias patirtis“, – pristatydamas vieną iš istorijų pasakojo Benas Bėrantas.

Mažeikių rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje iki gruodžio 5 d. eksponuojama 15-oji tapytojo Algirdo Petravičiaus paroda „Prisilietimai“, nukelianti lankytojus į gamtos pasaulį. Pakalbinome parodos autorių, kuris papasakojo apie savo kūrybą, įkvėpimą bei atskleidė, kas yra geriausia jo patarėja.

Po sunkios ligos mirė Lietuvos estrados dainininkas Viktoras Malinauskas, pirmadienį pranešė lrt.lt.

Dainininkas, ilgametis ansamblio „Žvaigždžių kvartetas“ narys mirė šeštadienį, portalui patvirtino dainininko dukra Viktorija.

Savo profesionalią karjerą V. Malinauskas pradėjo 1969 metais, su valstybiniu Filharmonijos instrumentiniu – vokaliniu ansambliu „Vilniaus aidai“, vėliau jis taip pat dainavo ansambliuose „Nemuno žiburiai“ ir „Estradinės melodijos“.

Trys didieji Lietuvos miestai šiemet palaidojo 149 vienišus ar nenustatytos tapatybės žmones.

Vilniaus savivaldybė pasirūpino 58, Kauno – 20, o Klaipėdos – 29 žmonių laidotuvėmis. Absoliuti dauguma jų buvo vieniši žmonės.

Kaip BNS nurodė savivaldybių atstovai, kasmet taip laidojamų žmonių skaičius beveik nekinta, tik Vilniuje jis pernai buvo kiek ūgtelėjęs. Per tris praėjusių metų ketvirčius uostamiestyje palaidoti 32, Kaune – 25, o sostinėje – 85 žmonės.

Prieš mėnesį, birželio 16-ąją, poezijos knygą „Histerezė“ išleidusi mažeikiškė menininkė Birutė Steponavičienė džiaugiasi išsipildžiusia svajone – kūrinį vadina viso gyvenimo dienoraščiu. Į 135 knygos puslapius sudėti autorės viso gyvenimo poezijos juodraščiai. „Hizterezė“ – apie gyvenimą, jausmus, nuosmukius ir pakilimus. Joje, anot autorės, kiekvienas atpažins save ir išskaitys sau skirtą tarpelį. Kaip sako B. Steponavičienė: „Eilėraščio menas nėra vien gražių žodžių deriniai ar tinkamai nuskambėjusi metafora. Eilėraštis turi būti daugiasluoksnis, daugiaprasmis, su asociacijomis ir aliuzijomis į kitas „dimensijas“, nuoširdus, kad bet kuris skaitantis priimtų jį kaip savo išgyvenimus...“ Apie kūrybos vingiuotą kelią ir pirmosios knygos išleidimo emocijas plačiau pasakoja autorė B. Steponavičienė.

Susidomėjęs programavimu ir technologijomis, Tadas pasuko į telekomunikacijų sritį ir įsidarbino „Tele2“ salone Kaune. Kaip jis pats pasakoja, galimybė pirmam išbandyti naujausius įrenginius ir bendrauti su daugybe skirtingų žmonių padėjo kopti karjeros laiptais įmonės viduje.

„Jeigu bijosi priimti sprendimus ar naujus iššūkius, tave lydės įtampa ir negalėsi tobulėti, todėl būtina būti drąsiam. Nors pačio žmogaus indėlis kylant pareigose yra labai svarbus, kai įmonė padeda ir skatina žmogų, pasireiškia visas jo potencialas ir galimybės. Augimas įmonės viduje padėjo pasisemti įvairios patirties ir tapo tvirtais pamatais dabartiniam darbui“, – teigia Tadas Kastanauskas, „Tele2" išankstinės mokėjimo paslaugos produkto specialistas.

Lietuvos nusipelniusios gydytojos vardo ir Nusipelniusios gydytojo garbės ženklo apdovanojimo reikšmingumą ir svarbą lengviau supranta ne pats žmogus, pelnęs apdovanojimą, bet jo aplinka. Tuo įsitikino ir Respublikinės Šiaulių ligoninės Gastroenterologijos-endokrinologijos skyriaus vedėja, gydytoja gastroenterologė Gitana Acutė, kai Medicinos darbuotojų dienos proga sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys jai įteikė šį garbingą apdovanojimą. Grįžusi iš apdovanojimo ceremonijos Vilniaus Rotušėje gydytoja nusprendė, kad niekas nesikeičia – ji ir toliau dirbs kaip dirbusi savo darbą. Tačiau kolegų dėmesys, gėlių puokščių gausa, sveikinimo žodžiai leido suprasti, kad jos darbas ir pastangos, įvertintos pačiu aukščiausiu apdovanojimu, yra pelnytas jos darbo ir kasdienių pastangų įvertinimas.

Iš Naujosios Akmenės kilusi Aistė kaip žuvis vandenyje nardo tarp skaičių ir siekia įsitvirtinti centralizuotos buhalterijos komandoje. Mergina sako, kad iš pradžių savęs neįsivaizdavo šioje srityje, bet dabar nekantrauja išbandyti save. Pašnekovė juokauja, kad ateityje norėtų tapti Lietuvos prezidente, kaip Gitanas Nausėda. Bet pradžioje siekia įgyti kuo daugiau patirties.