Nuo šeštadienio Lietuvoje nei kavinėse, nei parduotuvėse, nei sporto klubuose ar grožio salonuose, renginiuose nebereikia rodyti galimybių paso.

Beveik devynis mėnesius galiojęs dokumentas Vyriausybės sprendimu sustabdytas neribotam laikui.

Dalies gyventojų nepasitenkinimą ir pyktį kėlusio reikalavimo atsisakyta, pasikeitus epidemiologinei situacijai. 

Saugumo situacija regione lieka įtempta, Rusija savo reikalavimais bando skaldyti sąjungininkų vienybę, sako Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė.

Vasario viduryje svarstoma šaukti neeilinę Seimo sesiją: posėdžiams būtų numatytos trys dienos.

Saviizoliacijoje po kontakto su sergančiuoju COVID-19 esantis sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako trečiadienio vakarą pajutęs peršalimui būdingus simptomus ir pasidaręs savikontrolės testą, kuris buvo teigiamas.

Vyriausybei apsisprendus nuo šeštadienio atsisakyti galimybių paso, bet riboti plotą vienam pirkėjui parduotuvėse, prekybininkai sako pirkėjų srautus reguliuoti jau pasiruošę. Jie mano, kad didelių eilių nebus, nebent nedidelės prie mažų parduotuvių piko metu.  

Lietuvoje išplito COVID-19 omikron potipis, kuris, manoma, gali būti užkrečiamesnis, nei pirminis atmainos variantas, sako Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) medicinos genetikas Lukas Žemaitis.

Minskui trečiadienį pranešus apie geležinkeliais gabenamų krovinių tranzito iš Lietuvos draudimą, „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) teigia, kad grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ vertina galimybes šiuos krovinius vežti per Lenkiją.

Baltarusijos užsienio reikalų ministerijai  trečiadienį pranešus apie geležinkeliais gabenamų krovinių tranzito iš Lietuvos uždraudimą, „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) atstovas BNS patvirtino, jog bendrovė gavo tai patvirtinantį Geležinkelių transporto tarybos, vienijančios apie 20 įvairių šalių geležinkelių įmonių, raštą. 

Nuo šeštadienio Lietuvoje nei kavinėse, nei parduotuvėse, nei renginiuose nebereikės rodyti galimybių paso.

Vyriausybei trečiadienį pritarus nuliniam pridėtinės vertės mokesčio (PVM) šildymu tarifui, taip amortizuojant itin išaugusias šildymo kainas gyventojams, ekonomistai kritikuoja siūlymą ir laiko jį populistiniu bei nesąžiningu kitų vartotojų atžvilgiu. Analitikai siūlo verčiau didinti kompensacijas mažiau uždirbantiems, investuoti į energetikos infrastruktūrą ir mažinti priklausomybę nuo brangių energijos šaltinių.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba trečiadienį spręs, ar suteikti Vilniaus garbės piliečio vardą Valdui Adamkui.

Lietuvoje išaugus užsikrėtusiųjų koronavirusu skaičiui, verslo atstovai sako jaučiantys tai, tačiau situacija įmonėse dar gana stabili. Tuo metu Lietuvos paštas bei keleivių vežėja „Kautra“ pastebi, jog daug iššūkių pastaruoju metu kelia ne tik sergamumas, bet prastos oro sąlygos. 

Vyriausybė trečiadienį posėdyje spręs dėl galimybių paso atsisakymo, privalomojo testavimo pokyčių.

Šį šildymo sezoną rekordiškai išaugus sąskaitoms už šilumos energiją Vyriausybė siūlys gyventojams laikinai taikyti nulinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą šildymui, antradienį pranešė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Kas dešimtas Lietuvos gyventojas pernai nurodė davęs kyšį – šis rodiklis išsilaiko panašus jau kelerius metus, o kas penktas teigia, kad jį duotų, jei tai padėtų išspręsti jo problemas, rodo Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) inicijuotas tyrimas „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2021“.

Sustabdžius galimybių paso galiojimą, visose prekybos vietose gali būti įvestas pirkėjų srautų reguliavimas pagal plotą vienam klientui, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Mokyklose ir darželiuose užfiksuoti 1534 COVID-19 protrūkiai – beveik triskart daugiau, nei prieš savaitę, pirmadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).

Pensininkė Liudmila Kovaliova tarp keliasdešimties apleistų namų Zolotės mieste Rytų Ukrainoje gyvena praktiškai viena – absoliuti dauguma jos kaimynų pabėgo nuo karo.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas sako, kad savaitgalį pajūryje siautusio vėjo padaryti nuostoliai dar nesuskaičiuoti, bet didžiausia žala padaryta paplūdimiams ir jiems sutvarkyti reikės Vyriausybės pagalbos.

Pernai Lietuvoje gimė mažiausiai naujagimių per daugiau nei 60 metų, kai renkama tokia statistika, fiksuota ir daugiausiai mirčių per šį laikotarpį, sako Lietuvos socialinių mokslų centro mokslininkas Daumantas Stumbrys.

Pirmadienį 24 val. turėtų sustoti vienos didžiausių pasaulyje kalio trąšų gamintojų ir eksportuotojų „Belaruskalij“ trąšų tranzitas per Lietuvą – nuo Baltarusijos sienos iki Klaipėdos uosto.

Asmens duomenų apsaugos sąlygų lygis Lietuvoje siekia 60 proc., skelbia pirmą kartą šį rodiklį apskaičiavusi Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI).

Europos Sąjunga ketvirtadienį kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) dėl Kinijos prekybos praktikos, kurią Bendrija laiko diskriminuojančia Lietuvą dėl Vilniaus pozicijos Taivano atžvilgiu.

Su profesinėmis sąjungomis aptarti policijos sistemos pertvarką trečiadienį susitikusi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad ji skirta didinti pareigūnų motyvaciją bei gerinti jų darbo sąlygas.

Šiais metais didinimas priėmimas į informacijos ir ryšių, sveikatos priežiūros, socialinio darbo, žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sričių profesinio mokymo programas. Vyriausybė patvirtino preliminarų 2022 m. planuojamų priimti į profesinio mokymo įstaigas mokinių skaičių ir prioritetines sritis. Iš viso į valstybės finansuojamas vietas numatyta priimti tiek pat mokinių, kiek buvo numatyta pernai - 20, 6 tūkst.

Titulinis Pranešimai spaudai Patvirtinta Mokslo plėtros programa: Lietuvos mokslas pasirengęs ambicingam šuoliuiSpausdinti
Pasaulinio lygio mokslas, didinantis šalies konkurencingumą ir klojantis pagrindus mokslu grįstos ekonomikos vystymuisi. Tokį tikslą Vyriausybė patvirtino 2022–2030 m. Mokslo plėtros programoje, kurią parengė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (toliau – ŠMSM) tardamasi su mokslo bendruomene. Programoje numatoma sustiprinti Lietuvos mokslą, didinti jo tarptautiškumą, priartinti mokslo rezultatus prie visuomenės. Programai įgyvendinti suplanuoti beveik 350 mln. Eur iš ES struktūrinių fondų, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo.

Lietuva nesvarsto jokių pakeitimų, susijusių su Taivaniečių atstovybės pavadinimu, teigia užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

„Ne, nėra tokių ketinimų, dėl oficialaus pavadinimo nėra jokių planų, esu pasakęs ne vieną kartą“, – trečiadienį žurnalistams Seime sakė G. Landsbergis.

Karines pajėgas prie Ukrainos sutelkusios Rusijos pagrindinis tikslas yra ne invazija į šią šalį, bet pakeisti Europos saugumo architektūrą, tad plataus karo scenarijus Ukrainoje – mažai tikėtinas, sako BNS kalbinti saugumo ekspertai, politikai.

Jeigu kiltų karinis konfliktas tarp Rusijos ir Ukrainos, tikėtina, kad NATO tiesiogiai į jį nesikištų, sako Lietuvos kariuomenės vadas.

Auga visuomenės pasitikėjimas kariuomene, kario profesija, palankiau vertinama ir narystė NATO, rodo Krašto apsaugos ministerijos (KAM) užsakymu atlikta bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa.