Šiais laikais egzistuoja daugybė rūšių tualetinio popieriaus – įvairių spalvų, dydžių, susuktų į ritinėlius ir parduodamą atskirais lapeliais, ritinėlius su atplėšiamais lapeliais ir ištisa juosta, minkštesnį ir tankesnės tekstūros. Šis žmonijos išradimas atrodo toks įprastas, lyg būtų visada egzistavęs. Bet kuo iš tiesų naudojosi žmonės, kai tualetinis popierius dar nebuvo išrastas?

Šiais laikais daug kas stengiasi laikytis sveikos mitybos taisyklių. Bet ne visi žino, kad indai, kuriuos naudojame maistui gaminti, tokie pat svarbūs kaip ir pats maistas. Net sveika mityba gali sukelti sveikatos problemas, jei jūsų indai ir puodai turi toksiškų medžiagų.

Štai sąrašas pačių pavojingiausių indų rūšių bei saugesnės alternatyvos jiems.

Nors telefono įkrovimas tapo kasdieniu procesu kaip dantų valymas, jis vis dar tebėra apipintas įvairiausiais mitais. Tenka pripažinti, kad kartais žmonės vis dar paiso įvairių klaidingų įsitikinimų, kurie tinkami nebent senos kartos technologijoms. 

Kaip pranešime žiniasklaidai teigia „Huawei“ Baltijos šalių vartotojų verslo grupės vadovas Yanfei, šiuolaikinių ličio jonų baterijų era didžiąją dalį šių mitų jau seniai sugriovė, bet dalies žmonių galvose tai vis dar išliko kaip neginčijama tiesa. Ta proga Yanfei dalijasi pačiais gajausiais mitais apie telefono baterijas bei jų įkrovimą, kurie leis pažvelgti į minėtą procesą kitomis akimis.

Vienas iš pagrindinių būdų, kaip kuro celėse pagaminti vandenilį yra dirbtinė fotozintezė, padalijanti vandenį į vandenilį ir deguonį. Tačiau tokie prietaisai, užtikrinantys šį procesą, vis dar turi rimtų efektyvumo problemų. Visgi, Berklio laboratorijos mokslininkai sukūrė naują hibridinį įrenginį, kuris gali sugeneruoti dalį energijos, kuri kitais atvejais būtų laikoma atlieka. Tad dabar gaunama dviguba nauda - gaminant vandenilį dar gaunama ir elektros energijos.

Ilgaamžiškumas dažnai laikomas tai pačiai giminei būdingu bruožu, tik nors genetika ir iš tiesų šį tą lemia, jai priskiriamas vaidmuo nėra toks svarbus kaip iki šiol manėme.

Atlikus daugiau nei 400 mln. žmonių gyvenimo trukmės analizę paaiškėjo, kad genų įtaka amžiui yra gerokai mažesnė nei rodo anksčiau apskaičiuotas koeficientas. Tyrimo iniciatoriai mano, kad be paveldimumo arba gyvenamosios aplinkos reikšmės turi dar vienas lig šiol plačiai neaptartas veiksnys, rašoma svetainėje sciencealert.com.

Žmonių akys yra šiek tiek keistos - tokių neturi kiti primatai. Kontrastas tarp mūsų ragenos ir odenos yra gana didelis, nes odena yra visiškai balta, o štai ragena pasižymi įvairiomis spalvomis. Tuo tarpu kitų primatų akys nėra tokios išraiškingos ir įprastai yra labai tamsios. Kodėl mes tokie išskirtiniai? Mokslininkai turi vieną paaiškinimą.

Kinijos korporacija CETC pristatė kvantinio radaro prototipą. Šiuo radaru bus galima aptikti menkai pastebimus taikinius netgi veikiant radioelektroninei gynybai. Radaro prezentacija įvyko šio mėnesio pradžioje Zhuhai aviacijos parodoje, tačiau į ją buvo įleidžiami tik kinų korespondentai. Pristatytas įrenginys jau ne kartą buvo sėkmingai išbandytas Kinijos šiaurės vakaruose esančiame poligone.

Jeigu astronomai nesuklydo skaičiuodami, tai šiuo metu Saulės sistema yra pačiame galingo kosminio įvykio centre: per mūsų sistemą milžinišku 500 km/s greičiu lekia didžiulis tamsiosios materijos „uraganas“, skelbia „Science Alert“.

Šio uragano negalim nei matyti, nei jausti, tačiau žinojimas apie jį gali reikšti, kad tamsiąją materiją tiesiogiai aptikti lengviau nei manyta.

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) mokslininkės dr. Laura Kalinienė, dr. Lidija Truncaitė ir dr. Aurelija Zajančkauskaitė su kolegomis iš Gamtos tyrimų centro tyrė ant Čekijos ir Lietuvos soduose auginamų vaisių ar uogų esančias bakterijas ir jas infekuojančius virusus, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Maisto pristatymo industrija sparčiai plečiasi visame pasaulyje, o restoranų patiekalai vis dažniau keliauja į vartotojų namus. Liis Ristal, Suomijos startuolio „Wolt“ vadovė Baltijos šalims sako, kad maisto į namus pristatymo rinka pritraukia beveik pusę maisto technologijoms skirtų investicijų visoje Europoje. Ši sritis vos per dvejus metus iš esmės pakeitė visą maisto rinką ir Baltijos šalyse, teigiama pranešime spaudai.

Policijos automobiliai yra ryškiai paženklinti, kad būtų atpažinti net iš didesnio atstumo. Jie taip pat turi mėlynus ir raudonus švyturėlius, kuriais naudojasi skubiai skverbdamiesi per eismą. Tačiau kodėl švyturėliai yra būtent mėlyni ir raudoni, o ne, tarkim, žali ir geltoni?

Ar dar prisimenate tą nežinia kodėl malonų magnetofono durelių uždarymo garsą? Tas „klik“ reikšdavo, kad tuoj pasigirs muzika, o per nedidelį skaidraus plastiko langelį galėdavo matyti kaip sukasi kasetės juosta. Kasetės nebuvo tobulos ir jas išstūmė kompaktiniai diskai, kurie patys pasidavė elektroniniams įrašams. Tačiau dabar vyksta tai, ko niekas nesitikėjo - kasetės sugrįžta.

Žiulio Verno „20000 mylių po vandeniu“ aprašomas milžiniškas kalmaras nėra visiškas išsigalvojimas. Tokie tikrai egzistuoja ir, panašu, žmonėms nėra visiškai draugiški.

Didžiuliai kalmarai gyvena viso pasaulio vandenynuose. Tai, aišku, nėra vienos rūšies atstovai - Architeuthis genties kalmarai užauga net iki 13 metrų ilgio, o štai Mesonychoteuthis hamiltoni gali būti keliais metrais ilgesni ir šiek tiek sunkesni (iki 750 kg). Tai yra didžiausi žinomi moliuskai Žemėje, tačiau juos tyrinėti yra gana sunku, nes jie yra labai protingi ir paslaptingi. Tiesa, kartais jie patys nori patyrinėti žmones.

Dalelės dažniausiai vaizduojamos kaip idealūs rutuliukai. Tačiau šis estetiškai patrauklus įsivaizdavimas kertasi su kvantinės fizikos dėsniais. Visgi elektrono formos „sugadinti“ kol kas nepavyksta.

Naujas tyrimas rodo, kad mėsos kainą pakeliantis mokestis kasmet pasaulyje galėtų užkirsti kelią maždaug 220 000 mirčių ir sutaupyti 30,7 milijardus svarų išlaidų sveikatos apsaugai.

Naujas tyrimas rodo, kad mėsos kainą pakeliantis mokestis kasmet pasaulyje galėtų užkirsti kelią maždaug 220 000 mirčių ir sutaupyti 30,7 milijardus svarų išlaidų sveikatos apsaugai.

Leidinyje „The Astrophysical Journal“ publikuotame straipsnyje rašoma, jog būtų visai įmanoma sukurti infraraudonųjų spindulių spektre veikiantį lazerį, kurio skleidžiami spinduliai būtų pakankamai energingi, kad pašvietus į artimiausias egzoplanetas ten gyvenantys astronomai galėtų pastebėti mūsų signalą net ir turėdami ne ką pažangesnes nei mūsų technologijas, rašo „LiveScience.“

Tikriausiai dauguma sutiktų, kad iš visų šiuolaikinių technologijų žadintuvas yra pats nekenčiamiausias. Kiekvieną darbo dienos rytą jis pažadina mus iš miego ir grąžina į ne tokią jau ir lengvą realybę. Bet kad ir koks erzinantis šis prietaisas bebūtų, jis yra priežastis, kodėl pakylame iš lovos ir per dieną nuveikiame ką nors gero.

Ir žinoma, šiuo atveju kyla klausimas - kaip žmonės prabusdavo, kai nebuvo žadintuvų? Gan ilgai laiko skaičiavimas žmonijai buvo iššūkis, kurį buvo bandoma įveikti įvairiais išradimais. Senovės graikai ir egiptiečiai išrado saulės laikrodžius ir obeliskus, kurie nustatydavo laiką šešėliais.

1. Gyvenimas nėra teisingas, ir tame nėra nieko blogo

Praktikoje ne viskas yra taip beviltiška, kaip gali pasirodyti. Aš esu laimingas, kad gyvenimas nėra teisingas, juk tai reiškia, kad man nereikia turėti to, ką turi kaimynai ar draugai.

Masažas Vilnius – gana dažna frazė, ypač aktuali vilniečiams. Dažna todėl, kad internete ją įvedus randama nemažai rezultatų. Ir tai yra gerai, mat prireikus masažo norisi rasti gerą paslaugą.

Tai, kiek mums įdomus žinomų žmonių gyvenimas, gali nemažai papasakoti apie mūsų psichologinę būseną ir emocinius poreikius, kuriuos stengiamės kompensuoti sekdami žvaigždžių gyvenimo naujienas, savo straipsnyje svetainėje fairobserver.com rašo Ogastos universiteto (JAV) psichologijos profesorius emeritas Robertas Reevesas. Anot jo, perdėtas domėjimasis žvaigždžių gyvenimu gali reikšti rimtus sutrikimus.

Kiek baugus, marmelado spalvos šviesų šou pavertė Žemę panašią į milžinišką apelsininį čiulpinuką (tik be pagaliuko) – ar bent toks vaizdas susidarė astronautams, gyvenantiems Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS). Toks vaizdas iš TKS buvo užfiksuotas ir spalio 7, NASA praneša, kad ta pati situacija pasikartojo ir naktį iš antradienio į trečiadienį.

Ar jums vaikystėje kas nors sakė, kad rodyti pirštu yra nemandagu? Nors šį gestą vis tiek naudojame, daugelis žmonių žino, kad bent jau į kitus žmones pirštu rodyti nereikėtų. Tačiau kodėl tai yra nemandagu, jei visi tai suprantame tik kaip būda atkreipti dėmesį?

Piršto naudojimas dėmesiui atkreipti yra iš esmės prigimtinis žmogaus bruožas. Mūsų pirštai yra smulkūs, o rankų koordinacija - labai gera. Todėl pirštu galime labai greitai ir labai tiksliai atkreipti aplinkinių dėmesį. Tačiau daugelyje pasaulio vietų rodyti pirštu į žmones yra labai nemandagu.

Dėl psichologams žinomo „iliuzinio tiesos efekto“, kai dažnai kartojamais faktais imama tikėti, net jei jie ir nėra teisingi, daugelis žmonių vis dar tiki populiariais, bet visiškai neteisingais teiginiais. Portalas BrightSide.me išrinko 17 tokių mitų, o jūs galite pasitikrinti, apie kiek iš jų manėte, kad tai yra tiesa.

Pietiniame Marso pusrutulyje egzistuoja didžiulis Hellas krateris, arba baseinas, suformuotas seno kometos ar asteroido smūgio.

2018-2019 metų EISA ekspertų sprendimai rodo, kad Europos televizorių rinkoje užtikrintai karaliauja „Philips“ televizorių ekranai - geriausiu „namų kino teatro televizoriumi“ paskelbtas 65 colių (165 cm) įstrižainės „Philips 65OLED903“.

Sporto salėse kartais būna užrašyta Citius Altius Fortius (Greičiau Aukščiau Tvirčiau). Tai olimpinis šūkis, tarsi skatinantis nestovėti vietoje. Panašiai galėtų būti aptariamas ir interneto svetainių kūrimas, mat šią paslaugą teikiantys asmenys kaip reikiant pasiraitoja rankoves ir kimba į darbą. O kaip susitvarkoma su priešprieša tarp spartos ir kokybės?

Atlantinėse Škotijos ir Airijos pakrantėse nuo rugpjūčio pradžios surasta jau 80 giliuose vandenyse medžiojančių banginių – šis skaičius yra daugiau nei 10 kartų didesnis už įprastus statistinius duomenis, rašo livescience.com.

Jūrų žinduolius tiriantys mokslininkai, išanalizavę į krantą išplukdytas gaišenas, kalba apie „neįprasto mirtingumo įvykį“, kurio metu Atlanto vandenyno šiaurėje per kelis pastaruosius mėnesius galėjo žūti iki 1000 tikrųjų snapuočių.

Maždaug valandos trukmės operacija ir poros savaičių gijimo laikotarpis - tiek tereikia, kad karvės šone atsirastų liukas, pro kurį galima pažvelgti į vieną iš gyvūno skrandžių. Tokių karvių pasaulyje yra nemažai, bet kodėl taip daroma? Ar tai nėra gyvūnų kankinimas?

Tai - didelės plastikinės fistulės, pro kurias gali pratilpti žmogaus ranka. Tam jos ir skirtos - žmonės ten kiša rankas ar specialius prietaisus mėginiams paimti. Fistulės į karvių skrandžius įstatomos išskirtinai tik dėl mokslinių priežasčių. Taip tiriamas galvijų virškinamasis traktas, maisto skaidymo greitis, procesas, bandoma surasti tinkamiausius pašarų mišinius. Dėl to taip modifikuotos karvės dažnai gyvena veterinarijos universitetuose.

Internetiniame knygų recenzijų „Indekse“, skirtame katalikiško judėjimo Opus Deinariams šviestis, išsamiai įvertinti visi didieji Alberto Camus kūriniai. Opus Deipabrėžia, kad griežtai skiria literatūrinę ir moralinę kūrinio vertę. Pavyzdžiui, pirmasis Camus romanas „Svetimas“ giriamas už „stiliaus skaidrumą“, bet čia pat sutaršomas dėl to, kad autorius esą „šaltai ir apskaičiuotai atmetęs Dievą bei amžinąjį gyvenimą“.

Jūs jau žinote, kad šuns uoslė yra itin jautri. Jie gali užuosti paslėptus sprogmenis, narkotikus, kraują, kitus gyvūnus, kai kurie pagal kvapą netgi atpažįsta ligas. Puikiai žinomi ir filmuose išgarsinti pėdsekiai šunys, tačiau jų darbas yra daug sunkesnis nei manėte. Kaip jie nustato, kuria kryptimi nuėjo pėdsakų savininkas?