Lietuvoje iš žemės galima išgauti apie 62 tūkst. gigavatvalandžių (GWh) atsinaujinančių šilumos energijos išteklių per metus, o visos valstybės žemės potencialas – beveik 2 mln. GWh, nustatė Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (LGT).
Miško gaisrų pavojus jau visoje Lietuvoje: Joninių laužus kūrenkite atsargiai
Jau beveik savaitę vyraujant karštiems orams, miškuose itin sausa, todėl net menkiausia žiežirba gali sukelti gaisrą. Aplinkos ministerija prašo miškuose ir arti jų elgtis atsargiai, ypač švenčiant Jonines. Laužus galima kūrenti tik tam skirtose vietose, nemėtyti neužgesintų degtukų, nuorūkų, stiklo šukių, o baigus juos kruopščiai užgesinti užpilant žemėmis ar vandeniu.
Penkios upės sulauks pagalbos – ruožais bus grąžintos į natūralią tėkmę
Šią vasarą pagalbos sulauks penkios upės – Musia, Mūšia, Širvinta, Vokė ir Vyžinta, nukentėjusios nuo žmogaus rankos, kai melioracijos tikslais buvo ištiesintos jų vagos. Vykdant Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) projektą, šiose upėse bus atkuriami jų ruožai, kartu sudarantys 50 km.
Saugomose teritorijose lankytojų laukia nauji atradimai
Lietuvos saugomos teritorijos ir šį vasaros sezoną pasitiko praturtėjusios naujais, geriau pritaikytais lankymui objektais, patogesne, atnaujinta infrastruktūra. Lankytojų laukia daug neatrastų vietų ir dar nematytų gamtos vertybių.
Seimui pritarus, prasideda tvaresnių pakuočių ir atliekų panaudojimo era
Ketvirtadienį Seimas priėmė Atliekų tvarkymo ir Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymų pataisas, kurios numato sumažinti atliekų kiekį, paverčiant jas ištekliais žiedinės ekonomikos cikluose.
Pagerbti Lietuvos raudonosios knygos autoriai ir rengėjai
Trečiadienį ministras Simonas Gentvilas įteikė po Lietuvos raudonąją knygą ir padėką kiekvienam iš penkiasdešimties naujojo leidinio autorių, taip pat jo rengėjams, redakcinės kolegijos nariams. „Lenkiuosi prieš jus už šią dovaną Lietuvos visuomenei, už šį didelį darbą“, – sakė ministras.
Tūkstančiai lašišų ir šlakių papildė Lietuvos upes
Lašišos ir šlakiai – ko gero, yra labiausiai trokštamas žvejų laimikis. Siekiant pagausinti lašišinių žuvų išteklius Lietuvos vidaus vandenyse, šiomis vertingomis žuvimis buvo praturtinti Lietuvos upių – Neries, Šventosios, Žeimenos, Dubysos, Minijos, Jūros, Bartuvos ir pajūrio Šventosios – baseinai.
Neariminė žemdirbystė – nauda ir žmogui, ir gamtai
Ar įmanoma nearti laukų ir gauti naudos? Neariminės žemdirbystės ūkius aplankęs žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas įsitikinęs – taip, įmanoma ir patartina: neariminė žemdirbystė gelbsti dirvą nuo erozijos, o pasėlius – nuo ligų.
Lubinų sezonas: skinkite kuo daugiau, taip padėsite išsaugoti vietines augalų rūšis
Pievos, pamiškės ir pakelės jau mėlynuoja – pradeda žydėti lubinai. Tai invazinė, viena agresyviausiai plintančių augalų rūšių, todėl aplinkosaugininkai ragina juos skinti ir merkti į vazas, taip prisidedant prie lubinų gausos reguliavimo. Jeigu jų pridygo sode, sodyboje, aplink namą, reikėtų iškasti arba reguliariai šienauti dar nesubrandinus sėklų.
Baliniai vėžliai ir raudonpilvės kūmutės sugrįžta į gimtąsias Dzūkijos balas
Rytoj į Metelių ir Veisiejų regioninius parkus sugrįš rekordinis skaičius balinių vėžlių – 125 – ir varlyčių raudonais pilvais – 318. Reti, į Lietuvos raudonąją knygą įrašyti gyvūnai saugiai praleido pirmuosius savo gyvenimo metus Lietuvos zoologijos sode. Dabar jie pakankamai sustiprėję, kad galėtų išgyventi natūralioje aplinkoje patys.
Vilniuje į Neries upę bus paleista 2 tūkstančiai ypač retų žuvų – ūsorių
Birželio 10 d. (ketvirtadienį), 9 val. Vilniaus Žirmūnų paplūdimyje į Neries upę bus paleista metinukų ūsorių. Vasaros pradžioje šiomis ypač retomis žuvimis (iš viso 4 tūkst.) įžuvinamos Neries ir Šventosios upės.
Plečiamas šunų, kačių ir šeškų ženklintojų ratas
Vyriausybė pritarė Žemės ūkio ministerijos siūlymui leisti ženklinti gyvūnus augintinius (šunis, kates ir šeškus) asmenims, baigusiems specialius mokymus. Iki šiol tai galėjo daryti tik veterinarijos gydytojai.
Saulės elektrinėms įsirengti papildomai bus skirta 2,4 mln. eurų
Energetikos ministerija skirs papildomą 2,4 mln. finansavimą iš Sanglaudos fondo žmonėms, norintiems įsirengti saulės elektrines. Baigus vertinti per balandžio mėnesį pateiktas paraiškas 1,5 mln. eurų buvo skirti 881 gyventojui saulės elektrinėms iš elektrinių parkų įsigyti. Didžiulio populiarumo susilaukė galimybė įsirengti savo nuosavą saulės elektrinę ant namo stogo ar kitoje nuosavybės teise priklausančioje teritorijoje. Tokių paraiškų teigiamai įvertinta buvo 4050, o prašoma paramos suma siekia 11 mln. eurų ir viršija iš anksto planuotą paramos sumą.
Moksleiviai dar gali suskubti dalyvauti konkurse apie miškininkystę
Aplinkos ministerija penktadienį, birželio 11 d., kviečia moksleivius dalyvauti miškininko, aplinkosaugininko, gamtotvarkininko ar kraštotvarkininko profesiją populiarinančiame konkurse-viktorinoje, kuri vyks nuotoliniu būdu per „Kahoot!“ platformą.Pradžia 11 val.
Valstybė – geidžiamiausias darbdavys. Ar misija įmanoma?
Vidaus reikalų ministerija E. pilietis platformoje paskelbė viešąją konsultaciją "Valstybė – geidžiamiausias darbdavys. Ar misija įmanoma?".
Iš šiemetinės paramos bus renovuota daugiau kaip tūkstantis privačių „kiaurų“ namų
Šiemetinė Klimato kaitos programos 11 mln. eurų parama leis modernizuoti daugiau kaip 1300 privačių vienbučių ar dvibučių gyvenamųjų namų. Jeigu juos sąlygiškai perkeltume į vieną miestą, tai pagal gyventojų skaičių galėtų būti Ramygala arba Salantai. Daugiausia – net 893 – iš tų namų yra F energinės klasės, t. y. energiniu požiūriu „kiauri“ namai, kuriems šildyti reikia itin daug energijos sąnaudų.
Vyriausybė pritarė, kad po 30 metų gyventojai ir įmonės nebeterštų atmosferos
Vyriausybė vienbalsiai patvirtino Nacionalinę klimato kaitos valdymo darbotvarkę, numatančią šalies ekonomiką transformuoti į neutralią klimatui ir užtikrinti šalies ūkio ir ekosistemų atsparumą klimato kaitos pasekmėms.
2,5 mln. eurų valstybės paramos – negyvenamosios paskirties pastatams renovuoti
Šiemet iš Klimato kaitos programos bus skirta 2,5 mln. eurų juridinių asmenų negyvenamosios paskirties pastatų renovacijai. Į valstybės paramą pretenduoti gali viešbučių, administracinės, prekybos, paslaugų, gamybos ir kiti negyvenamosios paskirties pastatų savininkai ir valdytojai, išskyrus valstybės ir savivaldybės institucijas.
Daugiau kaip tūkstantis gyventojų šildysis nebe iškastiniu kuru, o atsinaujinančiais energijos ištekliais
Namų ir butų savininkams, nusprendusiems atsisakyti taršių, iškastinį kurą naudojančių šildymo įrenginių ir vietoje jų įsigyti šilumos siurblius arba biokuro katilus, bus išmokėta daugiau kaip 3,2 mln. eurų kompensacijų iš Klimato kaitos programos. Jie būstui šildyti naudos nebe aplinką teršiantį kurą – gamtines dujas, dyzelinį krosnių kurą, akmens anglį, durpių briketus, o biokurą, geoterminę, hidroterminę arba aeroterminę energiją.
Elektra nuo liepos gali brangti 8 proc., dujos – iki 50 proc.
Rinkose augant žaliavų kainoms, elektra nuo liepos daugumai vartotojų turėtų brangti vidutiniškai apie 8 proc., o dujos namų ūkiams – 26-50 proc.
Jei Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) pirmadienį patvirtins naujus tarifus gyventojams, bendrovės „Ignitis“ populiariausias „standartinis“ vienos laiko zonos tarifas didėtų 7,8 proc. (1,1 cento) iki 15,2 cento už kilovatvalandę (su PVM), dviejų laiko zonų – 9,9 proc. (1,6 cento) iki 17,7 cento (dienos) ir 6 proc. (0,6 cento) iki 10,6 cento (nakties ir savaitgalio), nurodoma VERT posėdžiui skirtoje pažymoje.
Klaipėdoje apdovanotas Metų renovacijos projektas
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas kartu su Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) ir Klaipėdos miesto meru Vytautu Grubliausku šiandien įteikė apdovanojimą „Metų renovacijos projekto 2021“ rinkimuose nugalėjusio Klaipėdos daugiabučio bendruomenės, įmonių, kurios įgyvendino projektą, atstovams.
Gyventojai jau gali kreiptis kompensacijų už mažataršes judumo priemones
Gyventojai, sunaikinusieji savo taršų automobilį ir įsigijusieji mažiau taršų auomobilį ar kitas mažataršes judumo priemones, nuo gegužės 27 d. gali teikti prašymus Aplinkos projektų valdymo agentūrai (APVA) kompensacinėms išmokoms gauti.
Nedėkime į lėkštes nykstančių rūšių žuvų – tausokime jų išteklius
Lietuvos gamtos fondas (LGF), bendradarbiaudamas su Pasaulio gamtos fondu, parengė atnaujintą sąmoningam žuvies vartotojui skirtą gidą „Nyksta žuvys“, siekdamas atkreipti dėmesį į nykstančių žuvų rūšių išsaugojimo problemas ir padėti suprasti, kaip žuvį ir kitas jūros gėrybes vartoti, kad nepažeistume jautrių ekosistemų ir leistume ištekliams atsinaujinti.
Pokyčiai ūkininkaujantiems mažiau palankiose tam vietovėse
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) patikslino išmokų teikimo tvarką ūkininkaujantiems vietovėse, turinčiose gamtinių ar kitų specifinių kliūčių.
Lankymasis valstybiniuose gamtiniuose rezervatuose – pagal pakeistą tvarką
Trijuose valstybiniuose gamtiniuose rezervatuose – Čepkelių, Kamanų ir Viešvilės – keičiasi lankymosi tvarka. Pakeitimai numatyti šių rezervatų naujos redakcijos nuostatuose, kuriuos trečiadienį patvirtino Vyriausybė. Nuostatai pakeisti Aplinkos ministerijos ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) siūlymu.
Kaip užsidirbti papildomai iš savo dirbtuvių?
Šiais laikais, kaip niekada anksčiau, žmones vilioja galimybė dirbti sau. Jeigu ir jūs pagalvojate apie tai, kad būtų visai gerai užsidirbti ne iš samdomame darbe atliekamų užduočių, bet iš kažko, ką galite padaryti savomis rankomis – šis straipsnis galbūt jums bus naudingas. Norime patarti tiems, kurie galbūt moką šį bei tą konstruoti, taisyti ar gaminti. Jeigu jūs turite dirbtuves arba norite užsidirbti iš jų, skaitykite ir sužinokite, kokių įrankių jums reikės bei į kokią veiklą orientuotis – geriausia!
Atsakas pandemijai – santarvė su gamta
Pirmadienį, pažymint Europos parkų dieną, žmonės kviečiami pabūti gamtoje ir su gamta. Pasaulį apėmusi Covid-19 pandemija dar kartą pabrėžė žaliųjų erdvių poreikį. Europos atkūrimo plane numatoma sukurti ekologiškesnę ir atsparesnę Europą.
Karvių laikytojai ir vaisių bei uogų augintojai sulauks didesnės susietosios paramos
Šiais metais pieninių karvių laikytojams papildomai atiteks 3,83 mln. Eur, o vaisių ir uogų augintojams – 0,34 mln. Eur susietosios paramos.
„Žalioji“ ekonomika: Lietuva siekia tapti tvariųjų finansų centru
Lietuva kartu su Europos Komisija (EK) ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku (ERPB) vykdo tvarių finansų projektą, kuris suteiks daugiau galimybių Lietuvos įmonėms pritraukti lėšų vykdyti tvarią veiklą bei sukurs palankesnes sąlygas instituciniams investuotojams, tarp jų ir tarptautiniams, investuoti Lietuvoje. Jo metu rengiamas Lietuvos veiksmų planas dėl tvariųjų (žaliųjų) finansų bei Tvariųjų finansų instituto įsteigimo Lietuvoje galimybių studija.
Kultūrinę vertę galintiems turėti pastatams – griežtesnė valstybės apsauga
Griauti išliekamąją kultūrinę vertę galimai turinčius, bet teisiškai dar neapsaugotus pastatus norintys savininkai nuo šiol turės paisyti griežtesnių reikalavimų. Tai numatyta ketvirtadienį Seimui priėmus Statybos įstatymo pakeitimus ir papildymus.
