Seimas priėmė Aplinkos apsaugos įstatymo, Aplinkos oro apsaugos įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, kurios padės spręsti lokalias taršos problemas gyvenamosiose vietovėse ir sustiprins savivaldybių galias įgyvendinant funkcijas aplinkos apsaugos srityje.
Įstatymų pakeitimais visoms šalies savivaldybėms suteikta ne tik teisė, bet ir pareiga imtis oro taršos mažinimo iniciatyvų, ten, kur tarša didžiausia, riboti arba drausti taršių kuro rūšių naudojimą.
Aplinkos ministerija primena, kad nuo šių metų liepos 3 d. Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, bus draudžiama pateikti rinkai 3 litrų ir mažesnius plastikinius butelius ir kombinuotą gėrimų tarą su nepritvirtintais iš plastiko pagamintais kamšteliais bei dangteliais. Mažinant aplinkos taršą šis draudimas numatytas Europos Sąjungos 2019 metais priimtoje Vienkartinio plastiko mažinimo direktyvoje ir perkeltas į Atliekų tvarkymo įstatymą.
Vis dar pasitaiko žmonių, kurie gimtadienius, kūdikių sutiktuves, šimtadienius ar kitas svarbias progas mini leisdami į orą balionus ar dangaus žibintus. Aplinkosaugininkai primena, kad tokios „tradicijos“ ne tik – atgyvena, bet ir neigiamai veikia aplinką.
Baigta dvejus metus trukusi ir apie 6 mln. eurų kainavusi Smiltynės perkėlos krantinių rekonstrukcija – piko metu joje galės plaukioti keturi keltai, todėl poilsiautojai Kuršių neriją turėtų pasiekti greičiau.
Neretai išgirdę žodį „kaimas“ jį susiejame su inovacijų, modernumo ar aukštųjų technologijų priešingybe. Vis dėlto toks įsitikinimas klaidingas – daugelyje Europos šalių moderniosios technologijos, o kartu su jomis ir socialinė įtrauktis, įdarbinimo galimybės, moksliniai tyrimai ir skaitmenizavimas, siejama būtent su žemės ūkiu bei kaimo vietovėmis.
Lietuvos geologijos tarnyba atkreipia dėmesį, kad žemės gelmių registre privaloma registruoti visus gėlo požeminio vandens gręžinius. Tais atvejais, kai reikia leidimo naudoti požeminio vandens išteklius, tokius gręžinius įteisinti gali tik įmonės, turinčios leidimą tirti žemės gelmes.
Valstybinės miškų tarnybos specialistai, vertindami šių metų orų sąlygas ir aktyvią žievėgraužio tipografo skraidymo pradžią, prognozuoja, kad eglynams žievėgraužis tipografas bus pavojingas ir šiemet. Kenkėjas galimai sudarys masinio dauginimosi židinius ir dėl to nudžius jo apniktos eglės. Todėl miško savininkai, savo arba gretimose valdose turintys potencialiai šio kenkėjo pažeidžiamų eglynų (40 metų ir vyresnių), prašomi būti atsakingais ir tinkamai juos prižiūrėti, o taip pat paraginti tokiais būti ir kaimynus.
Vykdant VĮ Ignalinos atominės elektrinės (IAE) eksploatavimo nutraukimą, nuo 2010-ųjų iki šių metų gegužės jau išmontuota apie 40 proc., arba daugiau kaip 72 tūkst. tonų jėgainės įrangos.
Antradienį Kaune į Nemuną bus nuleista didžiausia Baltijos šalyse barža, skirta vidaus laivybai.
1800 tonų keliamosios galios laivas pastatytas Vidaus vandens kelių direkcijos Kauno žiemos uoste.
Japonijoje pradedama statyti pirmoji lietuviško alaus gamykla, planuojama, kad tokių gamyklų visoje Azijoje bus 11. Šiais metais pradedamas ir pramoninių kiekių ledų eksportas. Japonai ne tik importuos lietuviškus ledus, jie taip pat perkėlė į mūsų šalį vieną iš savo gaminamų ledų linijų. Praėjusiais metais pirmą kartą į Japoniją pradėtas eksportuoti mineralinis vanduo. Augančiais dvišalio bendradarbiavimo rezultatais pasidžiaugta Žemės ūkio ministerijoje vykusiame Japonijos – Lietuvos draugystės asociacijos JALFA susitikime.
Šiemet kaip niekada anksti prasidėjus žievėgraužio tipografo aktyvumui, prognozuojama, kad šio vabalo populiacija plis dar sparčiau ir darys dar daugiau žalos Lietuvos eglynams. Valstybinė miškų tarnyba ragina miškų savininkus apžiūrėti ir stebėti savo miškus, ypač, jei juose gausu eglių.
Žemės ūkio ministerija kartu su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) imasi veiksmų užkirsti kelią nelegaliam daržovių įvežimui iš Rusijos. Jau sustiprinta kontrolė, atliekami į Lietuvą patenkančių produktų laboratoriniai tyrimai. Svarstoma pasitelkti ir Austrijos laboratoriją tyrimams dėl vaisių ir daržovių kilmės nustatymo. Jau taikomos ir dar planuojamos priemonės aptartos su socialiniais partneriais iš Lietuvos šiltnamių asociacijos (LŠA).
Žemės ūkio ministerija, atsižvelgusi į pasiūlymus, pakeitė Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų (GAAB), taikomų nuo 2023 metų, aprašą. Tikimasi, kad pakeitimai ūkininkams įneš daugiau aiškumo bei leis tikslingiau įgyvendinti Bendrosios žemės ūkio politikos nuostatas.
Dabar pats tinkamiausias laikas naikinti Sosnovskio barščius. Šį vieną pavojingiausių aplinkai ir žmonių sveikatai invazinį augalą rekomenduojama iškasti, kol jis yra mažas ir neaukštas taip apsaugant biologinės įvairovės požiūriu jautrias teritorijas ir sustabdant jo plitimą. Gyventojai, prie kurių namų, sodo, sodybos ar kitoje žemės valdoje veši Sosnovskio barščiai, gegužės mėnesį dar gali suskubti juos sunaikinti iškasant ar purškiant herbicidais.
Ketvirtadienį prasideda vienas svarbiausių procesų žemės ūkyje – pasėlių ir žemės ūkio naudmenų deklaravimas.
Žemės ūkio ministerija anksčiau skelbė, kad deklaracijų rengimas ir tikslinimas prasidėjo balandžio viduryje – ūkininkai galėjo elektroniniu būdu įbraižyti deklaruojamų laukų ribas Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (PPIS) ir pradėti pildyti žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo paraiškas.
Nuo kovo vidurio sugriežtinus iš Rusijos ir Baltarusijos į Lietuvą importuojamų grūdų patikrą, beveik pusėje ištirtų siuntų nustatytas padidintas švino kiekis arba salmonelės bakterija, skelbia Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT).
Elektros energijos šaltiniu laikome tokį įtaisą, kuris elektrą paima iš kitų energijos rūšių. Šie šaltiniai yra arba cheminiai, arba fizikiniai. Pirmieji cheminės oksidacijos būdu gautą energiją verčia elektros energija. Tai baterijos ir akumuliatoriai. Fizikiniai šaltiniai – tai nuolatinės ir kintamosios srovės generatoriai. Tuo tarpu maitinimo šaltiniais vadiname prietaisus, kurie vieną elektros energijos rūšį verčia kita.
Jau nuo kitos savaitės startuos skatinamoji finansinė priemonė „Milijardas verslui“, kuri sudarys galimybę verslui gauti iki 250 mln. eurų siekiančias paskolas.
Aplinkos ministerija, įvertinusi gaunamus skundus ir prašymus dėl patvirtintų natūralių pievų ir ganyklų, pelkių ir šaltinynų žemėlapių, kartu su Žemės ūkio ministerija patvirtino šių žemėlapių rengimo reikalavimų pakeitimus.
Pievų, pelkių žemėlapių rengimo tvarkos apraše patikslinti natūralių pievų ir ganyklų, pelkių ir šaltinynų teritorijų nustatymui naudojami duomenų šaltiniai. Numatyta, kad iš patvirtinto natūralių pievų ir ganyklų žemėlapio galės būti išbraukiami pievų plotai, patenkantys tik į didelės tikimybės potvynių grėsmės teritorijas ir neatitinkantys kitų pievos vertę įrodančių kriterijų, t. y. juose nėra su pievų buveinėmis susijusių augalų rūšių. Daugelis šių pievų yra persėjamos ketinant gauti daugiau biomasės, todėl į natūralių pievų ir ganyklų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų žemėlapį šios teritorijos nebus traukiamos.
Aplinkos ministerija parengė Medžioklės taisyklių ir susijusių kitų teisės aktų pataisas, kuriose būtų atsisakyta šiuo metu galiojančių popierinių medžiotojų bilietų naudojimo, o juos pakeistų skaitmeniniai.
Jau šių metų antrą pusmetį asmenys, naudodamiesi Policijos elektroninių paslaugų sistema (ePolicija.lt), galės teikti prašymus laikyti medžioklės egzaminus, suteikti teisę medžioti, išduoti medžiotojo bilietą, pakeisti turimą popierinį medžiotojo bilietą į elektroninį. Policijos licencijuojamos veiklos informacinėje sistemoje bus kaupiami ir tvarkomi duomenys ir apie teisės medžioti sustabdymą, panaikinimą.
Kalbant apie vandens išteklius, Lietuvos padėtis, palyginti su daugeliu kitų šalių, yra gana palanki – dėl klimato sąlygų ir geografinės padėties mes turime gana stabilų ir pakankamą gėlo vandens kiekį. Be to, mes bene vieninteliai Europoje geriame tik požeminį vandenį, sako Lietuvos geologijos tarnybos Hidrogeologijos skyriaus vyriausiasis specialistas Petras Pūtys.
Žemės ūkio ministerija pradėjo diskusiją su socialiniais partneriais dėl naujos bandomosios pilotinės priemonės „Pavadavimo ūkyje paslaugos“, skirtos šalies gyvulininkystės sektoriui. Šią intervencinę priemonę, pritarus Europos Komisijai, ketinama įtraukti į Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą.
Pasėlius deklaravusiems Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų šiais metais atkurti tikrai nereikės – Europos Parlamentas (EP) patvirtino reglamento, susijusio su daugiamečių pievų išlaikymo nuostatomis, pakeitimus. Žemės ūkio ministerija jau anksčiau buvo informavusi ūkininkus apie numatomą palankų sprendimą, kad jie galėtų laiku pradėti pavasarinius darbus.
Aplinkos ministras patvirtino Specialiųjų apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo miškuose priemonių pakeitimus, kurie įtvirtina aiškesnę, greitesnę ir efektyvesnę būtinųjų miško sanitarinės apsaugos priemonių taikymo, pažeistų medžių pašalinimo tvarką ištikus miškų stichinei nelaimei ar miškus užpuolus kenkėjams.
Taip pat nustatyta, kokių konkrečių veiksmų tokiais atvejais turi imtis Valstybinė miškų tarnyba, Valstybinių miškų urėdija, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ir Aplinkos apsaugos departamentas.
Aplinkos ministerija parengė Medžioklės taisyklių ir susijusių kitų teisės aktų pataisas, kuriose būtų atsisakyta šiuo metu galiojančių popierinių medžiotojų bilietų naudojimo, o juos pakeistų skaitmeniniai.
Konstitucinis Teismas (KT) ėmėsi svarstyti, ar parlamento įteisintas kailinių žvėrelių verslo draudimas atitinka pagrindinį šalies įstatymą.
Teismas nagrinės dalį Seimo narių grupės prašymo įvertinti, ar 2023 metų rudenį priimto įstatymo, draudžiančio nuo 2026-ųjų verstis kailinių žvėrelių auginimu, nuostatos neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintoms sąlygoms, kada ūkinė veikla gali būti ribojama, penktadienį pranešė KT.
Naftos importo ir perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“ teigia atlyginusi aplinkosaugininkų nustatytą 146,4 tūkst. eurų žalą, kai vasario pradžioje Baltijos jūroje ties Būtingės naftos terminalu išsiliejo beveik 2 tonų naftos.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) įpareigojo dujų perdavimo sistemos operatorę „Amber Grid“ pakeisti įtarimų sukėlusias Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) galimai rusiškas jungiamąsias detales.
Energetikos rinkos reguliuotojo vadovas patvirtino, kad ant detalių buvo rastos kirilica užrašytos žymos.
Kauno mero Visvaldo Matijošaičio ir jo verslo partnerio Liudo Skieraus valdoma žuvies bei kitų maisto produktų gamybos ir prekybos „Vičiūnų grupė“ pardavė gamyklą Sovetske, Kaliningrado srityje, Rusijos valdymo grupei „Gruppa Okean“.
Vokietijos gynybos pramonės milžinei „Rheinmetall“ planuojant Lietuvoje statyti 155 mm artilerijos amunicijos gamyklą, BNS pateikia pagrindinius faktus apie dar 19-ojo amžiaus pabaigoje įkurtą Vokietijos koncerną, kuris taptų vienu didžiausių investuotojų šalies istorijoje bei didžiausiu gynybos pramonės investuotoju.
Nuorodų sąrašas
Powered by BaltiCode
