Kartais sutvarkyta miško infrastruktūra gali ne tik padidinti pelną, gaunamą iš žaliojo turto, bet ir pagerinti santykius su kaimynu – tuo įsitikino ir miškininkas Ramūnas Gudelis. Pavasarį atšilus orams ar po smarkaus lietaus jo miško keliai tapdavo sunkiai įvažiuojami, tad, norėdamas patekti į savo valdas, miškininkas turėdavo prašyti kaimyno leidimo su technika važiuoti per jo žemę. R. Gudelis šią problemą išsprendė pasinaudojęs parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programą (KPP).

Šiandien, balandžio 20 d. Lietuvoje prasidės savaitę truksiantis Kinijos generalinės kokybės priežiūros ir karantino administracijos (AQSIQ) delegacijos vizitas, kurio metu ekspertai vertins Lietuvoje vykdomą gyvūnų sveikatos ir gerovės, pavojingų užkrečiamųjų ligų kontrolę. Taip pat bus vertinama Lietuvos mėsos perdirbimo įmonių veikla ir jų kontrolės sistema.

Prasidėjus gegužei bus renkamos paraiškos krašto kaimo vietovėms gražinti. Paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse“ veiklos sritis „Parama investicijoms į visų rūšių mažos apimties infrastruktūrą“ ir „Parama investicijoms į kaimo kultūros ir gamtos paveldą, kraštovaizdį“ bus renkamos nuo gegužės 2 d. iki birželio 30 d.

Šių metų balandžio 19 d. Aplinkos apsaugos komitetas svarstė parlamentinės kontrolės klausimą dėl afrikinio kiaulių maro prevencijos priemonių.

Žemės ūkio ministerija kaimo bendruomeninių organizacijų projektus remia jau daugiau kaip dešimtmetį. 2006-2016 m. finansuoti 2308 projektai, kuriems iš valstybės biudžeto skirta beveik 12 mln. Eur. Šiemet užregistruota 411 kaimo bendruomeninių organizacijų paraiškų, kuriomis siekiama 1,6 mln. Eur paramos. 2017 metais bendruomenių projektams finansuoti yra skirta 806 tūkst. Eur nacionalinio biudžeto lėšų.

Atkreipiame dėmesį, kad keičiasi paramos paraiškų teikimo pagal  Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse“ veiklos srities „Parama investicijoms į visų rūšių mažos apimties infrastruktūrą“ veiklą „Asbestinių stogų dangos keitimas“ grafikas.

2017 m. kovo mėnesį vidutinė natūralaus (4,26 proc. riebumo ir 3,33 proc. baltymingumo) pieno supirkimo kaina buvo 285,9 Eur už t. Per kovo mėnesį vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina sumažėjo 3,8 proc. (š. m. vasarį ji buvo 297,1 Eur už t). Vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina š. m. kovo mėnesį, palyginti su vasariu, sumažėjo 2,5 proc. ir buvo 230,4 Eur už t.

Ekspertai prognozuoja, kad jei dabartinės gyventojų skaičiaus, mitybos įpročių ir maisto atliekų valdymo tendencijos  išliks, tai žemės ūkio produkcijos poreikis iki 2050 metų didės 60 proc. Žemės ūkis yra imlus inovacijoms, todėl neabejojama, kad aukštojo mokslo svarba šiame sektoriuje tik augs. Žemės ūkio ministerijoje įvykusiame Žemės ūkio mokslo tarybos (ŽŪMT) posėdyje aptartas Lietuvos žemės ūkio sektoriaus aukštojo mokslo ateities scenarijus.

Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) duomenimis, per 2016 m. šalyje sumažėjo didžiausią dalį Lietuvos ploto sudarančios ariamosios žemės ir miškų teritorijų, bet padaugėjo medžių ir krūmų želdinių.

Artėjant didžiausioms metų šventėms, suintensyvėja prekyba gyvomis žuvimis. Tai lemia ir didėjantį skaičių skundų ir pranešimų dėl netinkamo gyvų žuvų laikymo parduotuvėse esančiuose akvariumuose, nekokybiško žuvų gaudymo ar svaiginimo.

Sėkminga bitininkyste užsiimantys ūkininkai pavasarį turi vieną pagrindinį iššūkį - užtikrinti gerą lizdo apšiltinimą ir maisto atsargas bičių šeimoje. Vienas tokių yra bitininkas Karolis Rubinas - pasinaudojęs parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programą (KPP) ir savo produkciją sertifikavęs pagal vieną iš trijų žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų, jis išvengia sunkumų gamybos, logistikos srityse, todėl gali maksimaliai atsiduoti bičių priežiūrai ir pasiekti geresnių rezultatų. Besidžiaugdamas pasiteisinusia praktika jis drąsina ir kitus ūkininkus sertifikuoti savo produktus, ypač dabar, kai tam gali būti suteikta finansinė parama.

Užsimerkę ir pagalvoję apie močiutės sodą rytmetį, turbūt net užuosti galėtumėte kvepiantį, sultingą rasa pasidengusį raudonskruostį obuolį, kurio skonio neatkartos jokie nublizginti, pesticidais nupurkšti atvežtiniai vaisiai. Kiekvienas norime maitintis sveikai ir tokį maistą patiekti savo šeimai, tad ūkininkams tenka nemenkai pasistengti, norint išlikti konkurencingiems ir nenuleisti produkcijos kokybės kartelės. Verslininkas iš Pasvalio rajono Arvydas Paškevičius žengė dar toliau – pasinaudojęs parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programą (KPP), sveikos gyvensenos įpročius diegia Lietuvos darželiuose ir mokyklose.

Žemės ūkio ministerija siekia naujai reglamentuoti kovinių ir pavojingų šunų bei jų mišrūnų laikymo taisykles – bus naikinamos įstatymo nuostatos dėl kovinių šunų ir jų mišrūnų sąvokų, jų įvežimo, įsigijimo, veisimo, dresavimo, prekybos jais, taip pat neteisėto laikymo.

Visą gegužės mėnesį bus renkamos tradicinių amatų puoselėtojų paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse“ veiklą „Tradicinių amatų centrų plėtra“. Paraiškas Nacionalinei mokėjimo agentūrai galima teikti nuo gegužės 2 d. iki gegužės 31 d.

Šiam paraiškų rinkimo etapui skirta 1 254 551 Eur paramos lėšų.

Šią savaitę oficiali Lietuvos valstybės institucijų atstovų ir verslininkų delegacija lankosi Omano Sultonate. „Mūsų šaliai, ieškančiai naujų rinkų, Persijos įlankos regiono valstybės – Omanas, Jungtiniai Arabų Emyratai yra itin svarbios. Kadangi jos importuoja apie 90 proc. maisto produktų iš įvairių šalių, jos gali tapti vartais į kitas šio regiono šalis su daugiau kaip 70 milijonų vartotojų“, – sako žemės ūkio viceministras Rolandas Taraškevičius, Omane lankęsis užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus vadovaujamos delegacijos sudėtyje.

Šiandien prasidėjęs žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimas truks iki birželio 6 d., tačiau aktyvūs ūkininkai – ne studentai ir paskutinės nakties nelaukia – paraiškas siunčia jau šiandien. Iki pietų pateikta beveik 500 paraiškų.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siekia būti atvira naujiems pasiūlymams ir novatoriškoms idėjoms. Šią savaitę ŽŪM ir veterinarijos specialistai bei mokslininkai susitiko su jaunos eksperimentinės įmonės „Insectum“ atstovais, kurie pristatė savo viziją apie vabzdžių panaudojimą pašaramas ir aiškinosi įvairias šios veiklos teisinio reglamentavimo galimybes.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) gavo informaciją iš Alžyro Veterinarijos paslaugų tarnybos, kad suderinti veterinariniai sertifikatai lietuviškiems pieno ir mėsos produktams. Mūsų šalies gamintojai į Alžyrą galės eksportuoti pieną ir jo produktus, jautieną ir kitus raudonos mėsos (jautienos ir avienos) gaminius bei pusgaminius.

Pastaruoju metu visoje Europos Sąjungoje (ES) ir Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiriama bioekonomikos, darnios regionų plėtros, klimato kaitos mažinimo priemonių bei ūkininkų ir jų kooperatyvų finansavimo galimybėms. Tiek žemės ūkyje, tiek ir kituose sektoriuose dirbantys verslininkai dažnai susiduria su finansiniais sunkumais ir problemomis dėl finansavimo šaltinių prieinamumo.

Gyvulininkystės sektoriuje Lietuvoje pastaraisiais metais vyksta nemažai pokyčių. Bėgant laikui, keičiasi ne tik gyvulių ūkiuose reikalinga technika, o taip pat ir gyvulių veislės – vietoje senųjų tradicinių gyvulių veislių pirmenybė teikiama iš užsienio atvežtoms, naujai išvestoms veislėms. Tai nėra blogai, tačiau augant šių gyvulių skaičiui kyla grėsmė išnykti senųjų veislių gyvuliams, kurie ne tik pasižymi išskirtinėmis savybėmis, bet yra ir šalies paveldo dalis. Lietuvoje tokios yra žemaitukų, stambiųjų žemaitukų, Lietuvos sunkiųjų arklių, baltnugarių, juodmargių, žalųjų, šėmųjų galvijų, juodgalvių, šiurkščiavilnių avių, Lietuvos baltųjų ir vietinių kiaulių,  vištinių žąsų veislės.

Balandžio 5 d. Lietuvoje pradedamas pavasarinis laukinių gyvūnų oralinės vakcinacijos nuo pasiutligės etapas. Vakcinacija bus vykdoma tik buferinėse (pasienio) teritorijose, besiribojančiose su kaimyninėmis šalimis: Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi, Lenkija ir Baltarusija.

Šiandien ne kiekvienas turime galimybę prisiliesti prie tikro lietuviško kaimo, savo rankomis išsikepti šakotį ar įsigyti sveikų, tėviške kvepiančių produktų tiesiai iš ūkininkų. Ne paslaptis, kad daugėja vaikų, kurie nėra matę gyvos karvės, o kaip atsiranda duona tėra girdėję mokykloje, todėl visus, kuriems įdomu pažinti Lietuvos  kaimą, jo teikiamas galimybes ar tiesiog pailsėti, kviečiame gegužės 27 – 28 d. į akciją „Atviros dienos kaime“.

Artėjant pasėlių deklaravimui Žemės ūkio ministerijoje susirinkusiems rajonų savivaldybių žemės ūkio skyrių atstovams  buvo pristatytos tiesioginių išmokų deklaravimo naujovės, Kaimo plėtros programos (KPP) plotinių priemonių ir žemėtvarkos aktualijos bei bendrosios žemės ūkio politikos perspektyvos (BŽŪP) po 2020 m.

Turbūt ne kiekvienas žino, kad Lietuvoje orchidėjos  auga ne tik prekybos centrų ir gėlių parduotuvių lentynose, bet ir pievose bei pelkėse. Lietuvoje žydi apie 30 skirtingų orchidėjų rūšių, kurių beveik visos yra retos ir saugomos, įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.

Turbūt nedažnas esame girdėjęs apie meldinę nendrinukę – sparčiai nykstantį žvirblinių šeimos paukštelį, kuriuo didžiuotis begali vos kelios šalys. Per pastarąjį šimtmetį išnyko net 95 proc. šios rūšies populiacijos. Lietuva yra viena šalių, kur šie paukščiai išliko. Šiandien mes dar galime savo laukuose išvystį meldines nendrinukes, tačiau kaip ilgai tai galėsime daryti priklausys tik nuo mūsų.

Žemės ūkio ministerija kviečia tradicinius amatininkus teikti paraiškas gauti valstybės paramą renginiams tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Jau nuo balandžio 3 d. tradiciniai amatininkai gali kreiptis dėl „Kaziuko mugės 2017“ Vilniuje, „Kazimiero mugės 2017“ Kaune,   Lietuvos tautinio paveldo gaminių pristatymo Kinijoje,  17-osios metinės Pasaulio sodų mugės, kuri vyks Tokijuje ar Tarptautinio folkloro festivalio „Skamba skamba kankliai“ išlaidų finansavimo.

Šiandien žemės ūkio ministras Bronius Markauskas susitiko su Kinijos valstybinės pieno gamyklos „Sanyuan“ atstovais, kurie atvyko į Lietuvą siekdami geriau pažinti lietuviškų pieno gaminių kokybę, gamybos specifiką bei įvertinti jų galimybes importui į Kiniją.

Žemės ūkio ministerijoje (ŽŪM) keičiasi piliečių ir kitų asmenų priėmimo tvarka. Iki šiol interesantai galėjo kreiptis į ŽŪM Dokumentų valdymo ir interesantų priėmimo skyrių ir asmeniškai į žemės ūkio ministrą. Dabar turinčius rūpesčių žmones priims ne tik ministras, bet ir žemės ūkio viceministrai bei ministerijos kancleris pagal savo kompetencijos sritis.

Šiais metais Žemės ūkio paskolų garantijų fondas (ŽŪPGF) mini veiklos 20-metį. 1997 m. įkurta finansų institucija jau du dešimtmečius siekia padėti ūkio subjektams, neturintiems pakankamai įkeičiamo turto, finansinių išteklių, kurti ir plėtoti verslą kaimo vietovėse, modernizuoti ūkius bei įmones. Teikiamos kreditų bei lizingo garantijos, palūkanų ir garantinių įmokų kompensavimas sudaro palankias skolinimosi sąlygas, skatina ekonominę žemės ūkio sektoriaus plėtrą, tradicinių bei alternatyvių verslų kūrimą kaimo vietovėse.

Dažnas mūsų pasakys, kad skaniausios daržovės yra tik ką nuskintos lysvėje, deja, tik nedaugelis galime sau leisti basomis per žolę iš virtuvės nueiti į sodą pasiskinti produktų vakarienei. Nenuostabu, kad miestiečiams norint mėgautis šviežiais žalumynais, vaisiais ir daržovėmis, jau keletą metų kaip grybai po lietaus randasi ir auga ūkininkų turgeliai. Priešingai nei parduotuvėse, čia produktai pirkėjus pasiekia be daugelio tarpininkų, supirkėjų ir perdirbėjų, yra aukštos kokybės, o dažnai ir pigesni.