Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotą nacionalinę socialinio saugumo kampaniją „Už saugią Lietuvą“ papildė susitikimų turas po Lietuvos savivaldybes, siekiant sklandesnio ir greitesnio globos namų pertvarkymo taip, kad vaikai gyventų šeimose arba kuo artimesnėje šeimai aplinkoje. Šiandien aplankyta Šiaulių savivaldybė.

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto (VVSK) ir Ekonomikos komiteto bendrame posėdyje diskutuota, kaip užtikrinti savivaldybių veiklos savarankiškumą ir kartu garantuoti konkurencijos laisvę. Rimti pokyčiai savivaldybių laukia nuo liepos 1 d., kai įsigalios Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai. Įstatyme reikalaujama savivaldybėms pradedant vykdyti naują ūkinę veiklą arba tam steigiant naują įmonę organizuoti konkurencingas procedūras, siekiant patikrinti, ar yra privačių subjektų, kurie norėtų ir galėtų teikti tokias paslaugas. Be to, tuo pat metu turėtų įsigalioti nauja Viešųjų pirkimų įstatymo redakcija, kuriame gali būti uždrausti vidaus sandoriai.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) drauge su partneriais kovo 16 d. (ketvirtadienį) sukvietė asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistus, seniūnijų seniūnus ir socialinius darbuotojus į seminarą „Erkių platinamos ligos ir tuberkuliozė“. Renginys vyko Šilutės seniūnijoje.

Panevėžio miesto savivaldybė paskirstė 10 tūkst. Eur 22 neigiamų socialinių veiksnių projektams.

4000 Eur gaus Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariatas (projektas „Saugią bendruomenę kurkime kartu“),

800 Eur – Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyriaus „Per žinojimą – į gyvenimą be smurto“,

„Valdžios institucijos ir verslas turi dirbti taip, kad gyventojams nesinorėtų emigruoti“,- pabrėžė Kauno rajono meras Valerijus Makūnas susitikime su verslo atstovais.

Kovo 15 d. Jurbarko rajono savivaldybėje lankėsi Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius Vydūnas Trapinskas, departamento Jaunimo politikos plėtros ir programų įgyvendinimo skyriaus vyr. specialistė regioninės jaunimo politikos plėtrai Asta Tiškutė ir vyr. specialistė jaunimo soc. aprėpčiai ir darbo su jaunimu plėtrai Gintarė Vyšniauskaitė.

2017 m. Europos paveldo dienos Kėdainiuose tema „Reformacijos palikimas Kėdainiuose ir Lietuvoje“ vyks rugsėjo 15−17 dienomis.

Ketvirtoji (archeologinė) nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba į Kultūros vertybių registrą įrašė Kukuliškių piliakalnį, esantį Klaipėdos rajone, Kretingalės seniūnijoje, Kukuliškių kaime. Pasak vertinimo tarybos pirmininko, archeologo dr. Gintauto Zabielos, tai yra arčiausiai jūros esantis piliakalnis po Birutės kalno. Artimame pajūryje daugiau tokių piliakalnių neturime.  

Kauno technologijos universitetas (KTU) kartu su Kauno kolegija, Kauno technikos kolegija, Klaipėdos valstybine kolegija, Panevėžio kolegija bei Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija suvienijo jėgas, siekiant ugdyti talentus technologinių ir inžinerinių mokslų srityse bei sudaryti palankias galimybes kolegijų absolventams tęsti studijas universitete. Kovo 15 d. LR Švietimo ir mokslo ministerijoje buvo pasirašytas ketinimų protokolas dėl technologinių inžinerinių studijų aukštajame moksle klasterio kūrimo.

Kovo 10-osios pavakare įvyko iškilminga mažosios Lietuvos kultūros sostinės, kuria šiemet paskelbti Paežeriai, atidarymo šventė. Atvykęs būrys svečių – Seimo, rajono Savivaldybės tarybos narių ir vadovų, kultūros, švietimo įstaigų atstovų bei lankytojų iš visos Lietuvos  sveikino paežeriečius su garbingu, tačiau tuo pačiu ir labai atsakingu titulu ir linkėjo tinkamai reprezentuoti visą Vilkaviškio rajoną.

Aštuoni Klaipėdos „Ryto“ vaikų globos namų auklėtiniai gyvena įkurtuvių nuotaikomis. Prabėgo vos dvi savaitės, kai jie persikraustė iš globos namų į viename uostamiesčio daugiabutyje esantį erdvų butą. Čia jie gyvena kartu su dviem socialiniais darbuotojais bei keturiais socialinių darbuotojų padėjėjais, kurie dirba pasikeisdami. Taip siekiama, kad be tėvų likusių vaikų gyvenimo sąlygos būtų kuo panašesnės į tikros šeimos kasdienybę: vaikai dalyvauja ir gaminant valgį, ir tvarkant namus, ir einant apsipirkti, ir kitoje kiekvienai šeimai įprastoje kasdienėje veikloje.

Kovo 13 d. Policijos departamente prie VRM įvyko atranka Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato viršininko pareigybei užimti. Atranką laimėjo Audrius Lukošius, Tauragės apskr. VPK Šilutės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas.

54 renginiai ir beveik tiek pat aplankytų Lietuvos miestų ir miestelių per pusmetį – taip galima pradėti pasakojimą apie Jaunimo garantijų viešinimui skirtus renginius „Sužinok, kad gali!“, kuriuose jau dalyvavo beveik 1,5 tūkst. jaunuolių. Dauguma jų sakė nesitikintys nieko ypatingo, tačiau dažnas po renginio pripažino, kad laikas nenuėjo veltui.

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyrius inspektuodamas Kėdainių rajono kultūros paveldo objektus nustatė, kad vykdomi Sirutiškio dvaro sodybos (u.k. 229) rūmų (u.k.23514), Sirutiškio k., Surviliškio sen., Kėdainių r. sav., stogo tvarkybos (remonto, restauravimo, avarinės būklės likvidavimo) darbai.

„MUZĖ VEŽA“ tai – spalvotas, interaktyvus ir įtraukiantis, analogų Lietuvoje neturintis atviro muziejaus edukacinis projektas, kuris jungia keturis Klaipėdos muziejus: Lietuvos jūrų, Mažosios Lietuvos, Laikrodžių ir Prano Domšaičio galeriją. Projektą iš dalies finansuoja Klaipėdos miesto savivaldybė pagal programą „Klaipėda – Lietuvos kultūros sostinė 2017“ .

Praėjusią savaitę Kauno miesto savivaldybei pradėjus nelegalių metalinių nukėlimą, patys kauniečiai suskubo daryti tą patį. Šiuo metu iš 870 metalinių garažų yra likę 700. Dar apie 100 kauniečių kreipėsi į seniūnijas prašydami šiek tiek atidėti  „skardinukų“ nukėlimą.

Retrospektyvinis Kuršių nerijos išskirtinės visuotinės vertės aprašas

(patvirtintas UNESCO Pasaulio paveldo komiteto 38-osios sesijos nutarimu Nr. 8E)

Trumpas aprašas
Kuršių nerija – išskirtinis ir lengvai pažeidžiamas smėlingas ir miškingas pajūrio nerijos kultūrinis kraštovaizdis, kuriam būdingos mažos Kuršmarių gyvenvietės. Kuršių neriją suformavo jūros, vėjo ir žmogaus veikla ir šie veiksniai ją tebekuria. Nerija pasižymi išskirtinių  gamtos ir kultūros savybių gausa ir yra išlaikiusi savo visuomeninę ir kultūrinę svarbą. Vietos bendruomenės prisitaikė prie kintančios gamtos aplinkos tam, kad išgyventų. Ši žmogaus ir gamtos sąveika ir suformavo Kuršių nerijos kultūrinį kraštovaizdį.

Kovo 9–11 dienomis Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre ir Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijoje vyko 50-oji Lietuvos mokinių biologijos olimpiada. Paskelbus nugalėtojus, paaiškėjo, kad tarp jų yra ir abiturientė iš Mažeikių.

     Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną minėjo visa Lietuva, renginių netrūko ir Mažeikių rajone. Vyko koncertai, viktorinos, sporto varžybos ir kt.

Prasidėjo šv. Mišiomis

      Šventiniai renginiai prasidėjo šv. Mišiomis Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje, kurias aukojo parapijos klebonas kun. Gintaras Lengvinas. Tikinčiuosius pasveikino Mažeikių rajono savivaldybės meras Antanas Tenys, linkėdamas visiems gražios šventės, laisvės ir nepriklausomybės kiekvienam.

Kovo 10 d. Mažeikių kultūros centre atidaryta rajono tautodailininkų darbų paroda, pasižyminti eksponatų įvairove. Atidarymo metu į tautodailininkų būrį priimti nauji nariai.

 Kovo 9 d. BĮ Mažeikių rajono socialinių paslaugų tarnyboje įvyko atvira diskusija, kurios tema „Globėjų, įtėvių mokymo ir konsultavimo (GIMK) mokymų programa ir jos esmė; GIMK vykdyta veikla Mažeikių rajone 2016 metais“.

Kovo 10 d. savo penkerių metų gimtadienį smagiai šventė VšĮ „Mažeikių futbolo akademija“. Jaunuosius sportininkus, jų tėvelius ir trenerius sveikino svečiai ir šokėjai.

Mažeikių viešojoje bibliotekoje kovo 8 d. vyko Šatrijos Raganos 140-osioms gimimo metinėms paminėti skirtas renginys „Vakaras su Marija Pečkauskaite-Šatrijos Ragana“, kurį organizavo Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazija ir Viešoji biblioteka.

Kovo 9-ąją Sedos kultūros centre svečiavosi literatūrologas, publicistas, kritikas, vertėjas, daugiatautės lietuvių literatūros tyrinėtojas, mokslininkas, lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorius docentas Mindaugas Kvietkauskas. Jis ne tik pristatė savo naująją knygą „Uosto fuga“, bet ir plačiau pasidalino mintimis apie savo kūrybą. Susitikimą organizavo Sedos Trečiojo amžiaus universitetas.

Kitąmet Lietuva minės reikšmingą sukaktį – valstybės atkūrimo šimtmetį. Keleriems metams planuojami šventiniai renginiai, projektai, sukurta speciali interneto svetainė www.lietuva.lt. Nors valstybės programa dar nepatvirtinta ir šiuo metu peržiūrima, Panevėžys nesnaudžia – parengta minėjimo koncepcija, planuojami ir jau pradedami vykdyti pirmieji renginiai.

Klaipėdos rajono savivaldybė kasmet skiria lėšų kultūros paveldo tvarkymui. Tačiau kultūros vertybių būklės išsaugojimas ir  jos gerinimas  nėra toks spartus kaip norėtųsi, nes tam reikalingos nemažos lėšos. Pasak Klaipėdos rajono mero pavaduotojos, Turizmo tarybos pirmininkės Rūtos Cirtautaitės, atkurti kultūros paveldo objektai tampa unikaliais kultūrinio-pažintinio turizmo traukos objektais visame pajūrio regione ir atskleidžia mūsų krašto išskirtinumą, skatina ne tik vietos bendruomenes, bet ir atvykstančius svečius labiau domėtis krašto istorija, pažinti kultūros paveldo objektus. Praėjusiais metais kultūros paveldo ir jo kultūrinės vertės išsaugojimui buvo skirta daugiau nei 120 tūkst. eurų Savivaldybės biudžeto bei 11 tūkst. eurų Valstybės biudžeto lėšų.