Prieš beveik du mėnesius, kovo 4 d., popiežius Pranciškus priėmė Popiežiškosios Lotynų Amerikos komisijos narius, dalyvavusius savo kasmetinėje plenarinėje sesijoje. Joje kaip ir susitikimo su popiežiumi metu buvo kalbama apie katalikų pasauliečių vaidmenį Lotynų Amerikos šalių visuomenių gyvenime. Praėjus kelioms savaitėms po audiencijos, su vyskupais svarstytas temas popiežius Pranciškus apibendrino laiške, adresuotame Vyskupų kongregacijos prefektui ir Lotynų Amerikos komisijos pirmininkui kardinolui Marcui Ouellet. Popiežiaus laiškas buvo viešai paskelbtas šį antradienį.

Popiežius Pranciškus parašė atsakomąjį laišką kaliniams, kuris prasideda žodžiais „Brangieji broliai Kristuje“. Popiežius laiške kreipiasi į kalinius, gyvenančius Velletri kalėjime, Romos provincijoje, bet drauge savo mintis kreipia į kalinius visur pasaulyje. Velletri kalėjime prieš daugiau kaip mėnesį lankėsi vietos vyskupas Marcello Semeraro, kuris vizito metu kaliniams aukojo šv. Mišias. Kalinių paprašytas, vyskupas popiežiui atvežė jų laišką, o dabar popiežius atrašė, visų pirma padėkodamas kaliniams už tai, kad jį prisimena ir už laišką jam. Popiežius be kita ko parašė:

Daug girdėjau žodžių apie Dievo Gailestingumą. Ragavau jų skonį. Žodžiai šie švelnūs. Pakylėti. Ramūs. Džiugūs. Kartais saldūs. Netgi pernelyg. Laimė, Dievo Gailestingumas nėra tik saldiklis ir antidepresantas nusiminusiam. Jame randama visų skonių pilnatvė. Sūrumas. Kartumas. Saldumas. Aštruma. Rūgštis. Sodrumas. Gaiva...

Mes patys, bandydami Dievo slėpinius padaryti žmonėms patrauklesnius, praskiedžiam ir pridedam tiek saldiklių, jog nebeįmanoma suprasti, koks autentiškas jų skonis. Prancūzų ortodoksų teologas Ž. K. Larše rašė: „Vakarų krikščionys taip nori įtikti žmonėms ir kalbėti supaprastinta jų kalba, kad dieviškus dalykus atskiedžia ir supaprastina iki tokio lygio, jog žmonės jame nieko aukštesnio nei tai, kuo jie gyvena, neberanda ir nebeieško.“ Taip Rytų krikščionių diagnostinis žvilgsnis padeda atsigręžti ir susirinkti tai, ką išbarstėm pakeliui.

2016 m. gegužės 15 d. 12 val. Žemaičių Kalvarijos Švč. M. Marijos apsilankymo parapijos  bazilikoje vyks sakralinės muzikos festivalis  ,,Giesmė Dievo Motinai Marijai“.

Sekmadienio priešpietį popiežius Pranciškus paaugliams aukotose Mišiose kalbėjo apie meilės svarbą krikščioniui. Kreipdamasis į mergaites ir berniukus popiežius pasakė, kad meilė yra krikščionio „tapatybės kortelė“; meilė yra vienintelis galiojantis „dokumentas“, leidžiantis nustatyti mūsų kaip krikščionių tapatybę. Jei pasibaigia šios kortelės galiojimo laikas ir ji reguliariai neatnaujinama, tada nustojame būti Mokytojo liudytojais.

Kun. Nerijus Vyšniauskas, Kauno šv. Juozapo parapijos vikaras ir Danijos lietuvių katalikų kapelionas balandžio mėnesį Romoje apgynė mokslų daktaro disertaciją dogminės teologijos srityje Popiežiškajame Saleziečių universitete. Naujasis teologijos daktaras kunigas Nerijus Vyšniauskas apie savo pastoracinę veiklą Danijoje ir disertaciją tema “Šiluvos šventovė Lietuvoje. Istoriniai, teologiniai ir pastoraciniai apsektai” papasakojo Vatikano radijui. Pokalbis įrašytas balandžio 19 dieną.

2016 m. balandžio 16 dieną Telšiuose vyko tradicinis visų Telšių vyskupijos ministrantų susitikimas. Iš daugumos Telšių vyskupijos parapijų, įvairaus amžiaus Šv. Mišių patarnautojai rinkosi į susitikimą, kurio šiais Gailestingumo metais tema – „Bažnyčia – Tėvo gailestingumo ženklas“. Nuo ryto vyko registracija, kurios metu į susitikimą atvyko ir užsiregistravo arti 60 ministrantų. Susirinkusiuosius pasveikino ir visais suvažiavusiaisiais pasidžiaugė Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos rektorius kun. dr. Ramūnas Norkus.

Vatikane popiežiaus vardadienis yra valstybinė šventė ir todėl  šią dieną nebuvo jokios oficialios popiežiaus veiklos. Tačiau neoficialiai popiežius šeštadienį buvo išėjęs į Šv. Petro aikštę ir su šimtais kitų kunigų klausėsi berniukų ir mergaičių nuo 13 iki 16 metų, dalyvaujančių Paauglių jubiliejuje, išpažinčių.

Kančios išvakarėse Jėzus pakvietė mokinius valgyti vakarienę ir jos metu įsteigė Mišių auką, kad iki pasaulio pabaigos Eucharistija stiprintų ištikimus savo sekėjus ir jiems nuolat primintų Dievo meilę.

Kai Judas pasišalino iš kambario, ketindamas išduoti savo Mokytoją, Jėzus tą jautrią valandą paragino mokinius mylėti vieni kitus ir nurodė, kaip tai reikia daryti: „Vaikeliai, aš jau nebeilgai būsiu su jumis. Aš jums duodu naują įsakymą, kad jūs vienas kitą mylėtumėte: kaip aš jus mylėjau, kad ir jūs taip mylėtumėte vienas kitą!“ (Jn 13,34).

Visame pasaulyje milijonai geros valios žmonių mini Gyvybės dieną ir dėkoja Dievui už gyvybės dovaną. Dievas, pašaukdamas mus į gyvenimą, mums pažadėjo amžinojo gyvenimo dovaną, o Jėzus Kristus net gyvybę už mus paaukojo. Mums, krikščionims, gyvybės dovana yra drauge ir amžinojo gyvenimo dovana.

Paskutinis balandžio mėnesio sekmadienis – Pasaulinė gyvybės diena. Bet kuriai gyvai būtybei nieko taip gyvybiškai nereikia, kaip tik meilės. Štai viename JAV mieste yra „Močiutės telefono linija“, į kurią bet kada gali skambinti viso miesto vaikai, kai jie yra vieniši, apleisti ir pamiršti tėvų. Daugelis vaikų dalinasi savo patirtimi mokykloje, kieme ir namuose. Šių visų skambučių varomoji jėga – vienatvė. Vaikai, kurie turėtų kaip tik jausti nuolatinį vaikystės džiaugsmą, deja, dažnai yra palikti vieni su savimi, su savo vaikiška vienatve. Šiandienos tėvai dažnai tuščiai teisinasi, kad nupirktas žaislas, kompiuteris, išmanusis telefonas gali užgydyti visas auklėjimo ir gyvenimo spragas bei žaizdas. Deja... Pasaulyje nėra tokių daiktų ar išmaniosios technikos, kuri galėtų pakeisti tėvų ir vaikų gyvą MEILĖS ryšį.

Balandžio 11 d. 12.00 val. Ignalinos Švč. Mergelės Marijos ir kaimyninių parapijų tikintieji, kartu su gausiai susirinkusiai kunigais ir Vilniaus Arkivyskupu Metropolitu Gintaru Grušu šventė dvigubą šventę: Kun. Jono Kardelio 50-tą kunigystės jubiliejų, naujojo altoriaus (Dievo stalo) dedikavimą (konsekravimą) ir tabernakulio pašventinimą .
Kviečiame pasigrožėti šventinėmis akimirkomis…
Nuotraukos:: Sigito Mackonio

Jėzus save vadino Geruoju Ganytoju: „Aš – gerasis ganytojas: aš pažįstu savąsias, ir manosios pažįsta mane, kaip mane pažįsta Tėvas ir aš pažįstu Tėvą. Už avis aš guldau savo gyvybę (Jn 10, 14-15). Ką sakė, taip ir padarė: ant savęs prisiėmė mūsų nuodėmes ir mirė ant kryžiaus.

Šitas Gerojo Ganytojo įvaizdis Dievui buvo taikomas nuo Senojo Testamento laikų. 23 - je psalmėje skaitome: „Viešpats yra mano Ganytojas... Nors einu per tamsiausią slėnį, nebijau jokio pavojaus, nes tu su manimi“ (Ps 23, 1-4).

Mūsų pasaulyje netrūksta nuoskaudų ir atstūmimų, tad daug žmonių jau pripratę prie žaizdų, skaudinimo, pripratę būti gyvenimo talžomi. Gyvena su skausmu ir neužgyjančiomis dvasios žaizdomis, tarsi taip ir reikia, nesusimąstydami apie išeitį – atleidimą, padedantį išgyti.

Skaudinamam žmogui neretai būna tiesiog per sunku pačiam išsikapstyti, todėl jis deda visas pastangas, kad išmoktų gyventi su nuoskauda. Bet pasveikti galima, ir to reiktų siekti. Ir pirmasis balzamas emociniam skausmui gydyti – atleidimas.

Balandžio 12–14 d. Lietuvoje viešėjo Basųjų karmelitų ordino generalinis vyresnysis tėvas Saverio Cannistra OCD, kartu su sekretoriumi tėvu Rafalu Wilkowskiu OCD ir tėvu Kazimieru Morawskiu OCD iš Baltarusijos atvykęs aptarti Basųjų karmelitų steigimo Lietuvoje klausimų.

Sukalbėjęs sekmadienio vidudienio maldą Šventasis Tėvas savo klausytojams šv. Petro aikštėje ir tiems, kuriuos jo žodžiai pasiekia per žiniasklaidos priemones, padėkojo už palydėjimą malda jo šeštadienio kelionėje į Graikiją, į Lesbo salą, ir apsilankymą migrantų stovykloje.

Popiežius Pranciškus norėdamas duoti konkretų svetingumo liudijimą, iš Lesbo salos parsivežė į Romą tris pabėgėlių šeimas, šešis suaugusius ir šešis vaikus. Šie asmenys į Lesbo salą buvo atvykę dar prieš Europos Sąjungos ir Turkijos sutarties pasirašymą.

Šeštadienį po pietų popiežius Pranciškus ir patriarchas Baltramiejus bei Atėnų ortodoksų arkivyskupas Jeronimas Mitilėnės jūros uoste susitiko su Lesbo salos gyventojais ir su mažąja katalikų bendruomene. Buvo taip pat meldžiamasi už žuvusius migrantus, ypač tuos, kurie nuskendo plaukdami į Lesbo salą iš netoli esančios Turkijos.

Be žodinių pareiškimų popiežius Pranciškus, patriarchas Baltramiejus ir Atėnų bei visos Graikijos arkivyskupas Jeronimas paskelbė ir bendrą deklaraciją, kuri, būtų galima pasakyti, yra oficialus apibendrinimas to, ką jie norėjo perduoti įvairiems adresatams: pirmiausia, patiems pabėgėliams, bet taip pat savo bažnytinėms bendruomenėms ir tarptautinei bendruomenei.

Daugelį katalikų glumina specifiniai vyskupo drabužiai ir atributai, kurie atrodo neįprasti šiems laikams ir kiek pompastiški. Verta pasigilinti į jų prasmę ir tradiciją, siekiančią pirmuosius amžius ir turinčią sąsajų su Senuoju Testamentu.

Vyskupai turi savitas insignicijas, kurios yra jų skiriamasis ženklas ir išreiškia šventimų sakramento pilnatvę. Tai pektoralas (ant krūtinės nešiojamas kryžius), žiedas, mitra, pastoralas (ganytojiškoji lazda) ir palijus.

Publikacija parengta pagal dr. Elžbietos Matulewicz straipsnį „Dievo gailestingumas Pal. Jurgio Matulaičio mokyme ir gyvenime“, publikuotą knygoje „Palaimintojo Jurgio Matulaičio dvasios sklaida.  Trys Matulaitiniai simpoziumai“ (Marijonų talkininkų centro leidykla, 2003). Parengė ses. Viktorija Plečkaitytė MVS kongregacijos vadovė.