Vaikui darė tyrimą, nustatė alergiją namų dulkių erkėms ir kelioms pievų žolėms (tiksliai nežinoma kokioma). Sloga beveik niekad nepraeina, niežti alkūnes, kojų linkius, pakosti. Šiuo metu prie akies atsirado rausva išsausėjusi ir niežtinti dėmė.

Ar užtenka tyrimo daryto poliklinikoje (darė įbrėžimus), ar nuolat naudoti paskirtus vaistus? Ar reiktų pasidaryti kažkokį rimtesnį tyrimą, galbūt kraujo? Tikrai norisi kuo tikslesnės diagnozės ir vaistų.

Padidėjęs skrandžio rūgštingumas, lydimas skausmo, sunkumo pojūčio ir nemalonaus rūgštumo burnoje, dažniausiai pasireiškia suvalgius daug riebaus, aštraus maisto, greitų užkandžių ar perdozavus raudonojo vyno. Visgi, kartais rūgštumas burnoje tampa varginančiu nuolatiniu palydovu. Pradėti ligos priežasčių paieškas rekomenduojama nuo kasdienių įpročių.

Ar norite, kad jūsų plaukai taptų sveikesni ir gražesni? Taisyklingai naudojamas ricinų aliejus gali daryti tikrus stebuklus!

Ši priemonė labai pigi, jos nesunkiai galima įsigyti bet kurioje vaitinėje, o efektyvumu ji niekuo nenusileidžia profesionaliai produkcijai. Dalinamės keliais receptais!

Vilniaus universiteto profesorius Rimantas Stukas sako, kad dar XIX amžiuje Lietuvoje pagrindinė daržovė buvo ropė, tačiau netrukus iš pirmos pozicijos ją išstūmė bulvė. Tarpukariu bulvių buvo suvalgoma 3–4 kartus daugiau nei dabar, o anuomet nebuvo skundžiamasi vitamino C trūkumu.

Valerijonai plačiai naudojami liaudies medicinoje pačių įvairiausių ligų gydymui. Siūlome susipažinti su gydomosiomis šių vaistažolių savybėmis.

Vaistinis valerijonas – vienas iš labiausiai paplitusių vaistinių augalų, naudojamas tiek tradicinėje, tiek liaudies medicinoje.

Žmonės, gyvenantys šiuolaikinėje visuomenėje, yra pripratę nuolatos skubėti: ryte keliasi, skuba į darbą, grįžta vėlai, pavargę, ir vėl eina ilsėtis, tačiau miegas ar poilsis nepadeda jaustis geriau... Jie jaučia stresą, kuris kelia įtampą bei veikia organizmą, tačiau dažniausiai į paties kūno siunčiamus signalus ar simptomus žmonės nebereaguoja, tarsi sveikata lieka antrame plane. Į gydytojus kreipiasi tik tada, kai ūmiai pablogėja savijauta, nors to galima išvengti anksčiau, atliekant kraujo tyrimus. Apie jų svarbą ir profilaktiką kalbame su Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos prezidente, „Antėja laboratorija“ laboratorinės diagnostikos gydytoja Dangira Babenskiene.

Apatija ir motyvacijos nebuvimas — dažnas depresijos simptomas ir kai kurių vaistų pašalinis poveikis. Šios būsenos atsikratyti nelengva. Kol kas mokslininkams pavyko pažadinti žiurkių entuziazmą ir išsiaiškinti porą perspektyvių junginių.

Atėjus šaltajam metų periodui, žmonės pratę stiprintis papildais. Tradiciniai preparatai vaistinėlėse – vitaminas C , vitaminas D, žuvų taukai, ežiuolės ekstraktas. Antakalnio poliklinikos šeimos gydytojos Ievos Sterlingės pasiteiravome, ar iš tiesų reikėtų papildomai šiuos preparatus, o gal reikalingų medžiagų pakankamai gauname su maistu?

Alkoholio, narkotikų, rūkalų sukeliama žala – tai žala žmogaus sveikatai, gerovei bei į priklausomybes įklimpusiuosius supantiems žmonėms. Rodos, tokie dalykai suprantami ne tik specialistams. Ir vis tik, kaip byloja statistika, šios blogybės nesitraukia iš mūsų gyvenimo.

Sveiką gyvenimą pasirinkusieji teigia, kad yra daug geresnių būdų atsipalaiduoti, kurie naudingi ne tik pačiam, bet ir šalia esantiems žmonėms.

Medicinos srityje nuolat tobulėja diagnostikos ir gydymo technologijos, tačiau Lietuvoje sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis yra vienas didžiausių Europoje. Higienos instituto duomenys negailestingi: vien praėjusiais metais šios ligos sudarė 56 proc. mirčių.

Medikų teigimu, riziką susirgti šiomis ligomis padidina ir netinkamas gyvenimo būdas.

Organizmui perėjimas nuo šiltos vasaros prie šalto rudens – didelis stresas. Kas pasikeičia? Kokių problemų gali kilti? Kaip savimi pasirūpinti, kad išsaugotumėte sveikatą?

„Nusiskundimų padaugėja po atostogų, kai žmonės grįžta į darbą. Tuomet užpuola stresas ir žmonės plūsteli į vaistines. Daugumą vargina darbas ir mokslai — stresas kamuoja tiek jaunus, tiek vyresnius. Taip pat, rudenį sumažėja saulės, dėl to pasikeičia hormonų balansas ir žmonės tampa liūdnesni, irzlesni“, - sako vieno „Gintarinės vaistinės“ filialo sostinėje vedėja Joana Griškevičienė.

Įsivaizduokite: valgote daugiau, tačiau nepriaugate svorio ir netgi padailinate kūno linijas. Skamba neįtikėtinai? Tačiau tai įmanoma. Specialistų teigimu, galima pamiršti alinančias dietas, maisto produktų ribojimą ir amžiną „jojo efektą“, o visa paslaptis – skaidulinių medžiagų, kurių gausu daržovėse, vaisiuose, kruopose ir ankštiniuose produktuose, įtraukimas į mitybos racioną.

Bazilikas – prieskoninis augalas, kurio turėtų būti kiekvienuose namuose. Ar žinojote, kad...

Bazilikai mažina karščiavimą. Juose gausu eterinių aliejų ir medžiagų, naikinančių bakterijas ir virusus;

Šis augalas sušvelnina viršutinių kvėpavimo takų ligų simptomus;

Stebuklinga piliulė nesprendžia problemos, apie kurią skausmu signalizuoja mūsų organizmas, atvirkščiai – vaistai nuo skausmo gali pridaryti tik dar daugiau bėdos, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas. Anot jo, yra keturios dažniausiai naudojamos vaistų nuo skausmo grupės ir dažniausiai žmonės pasirenka ne tuos.

Gydymasis žolelių arbatomis ir užpilais – pats natūraliausias sveikatos gerinimo būdas, galintis išspręsti daugelį nesunkių sveikatos sutrikimų. Vis dėlto iš vaistingųjų augalų gaminami preparatai ar verdamos arbatos gali ne vien tik gydyti – beveik kiekvienas augalinis preparatas veikia gan intensyviai ir turi šalutinį poveikį. Kada verta rinktis homeopatinius, o kada – žolinius preparatus ir kodėl valerijono šaknies negalima vartoti geriantiems antidepresantus?

Sveika gyvensena pastaruoju metu vis labiau yra siejama su tam tikrų maisto produktų atsisakymu, dažniausiai – mėsos, kiaušinių bei pieno. Šiuos produktus pašalinus iš mitybos raciono, juos pakeičia augalinės kilmės produktai. Tokios vegetarizmo bei veganizmo dietos yra siejamos su didesne nauda mūsų organizmui, nes augalinės kilmės produktuose yra itin daug vitaminų bei kitų mikroelementų. Apie vegetarizmą bei veganizmą kalbame su „Antėja laboratorija“ šeimos gydytoja Neringa Sakalauske.

Subjurus orams daugelis ima skųstis šlubuojančia sveikata. Poliklinikose nusidriekia ilgiausios eilės, o savijauta vis prastėja... Nenorite laukti? Štai keletas natūralių antibiotikų.

Propolį vertėtų prisiminti, jei sergate angina. Jo veiksmingumas sergant peršalimo ligomis moksliškai įrodytas dar 1989 m. Dėl daugybės virusus ir bakterijas naikinančių antioksidantų ši priemonė efektyviai neutralizuoja peršalimo simptomus, tad jei jūsų gerklės purškalo sudėtyje yra propolio, neabejokite – tikrai padės.

Kai organizmas kovoja su infekcija, pakyla kūno temperatūra. Norėdami greičiau pasveikti, daugelis griebiasi liaudiškų metodų ir „laiko patikrintų priemonių“, pamiršdami, kad kovoti reikia ne su simptomais, o su jų priežastimi. Štai kodėl patarimai įsisupti į antklodę ir gerai išprakaituoti arba gerti daug karštos arbatos gali pabloginti situaciją. Tad kokios klaidos karščiuojant dažniausios?

Jei dažnai skauda galvą, neskubėkite griebtis tablečių nuo skausmo ir numoti ranka į problemą, guosdami save, kad „galvas juk skauda visiems!“ Gal ir taip, tačiau galvos skausmo priežastys būna įvairios. Pasitaiko rimtų ligų, kurias sunku išgydyti, bet dažniausiai galvos skausmo priežastį nustatyti nebūna sunku. Pastaruosius variantus ir panagrinėkime.

Sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) praėjusią savaitę sumažėjo visoje šalyje.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, spalio 29 – lapkričio 4 dienomis bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 49,9 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Ankstesnę savaitę šis rodiklis siekė 68,1 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

Cheminis elementas selenas ir toliau stebina mokslininkus. Prieš daugiau nei 30 metų buvo įrodyta, kad šis mikroelementas veikia kaip stiprus antioksidantas ir stiprina imuninę sistemą, o dabar mokslininkai iš viso pasaulio atranda vis daugiau naudingųjų šios medžiagos savybių. Ne taip seniai Prancūzijos mokslininkai įrodė, kad selenas gali padėti įveikti diabetą.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), reaguodama į viešoje erdvėje išreikštus nuogąstavimus dėl pacientų perregistravimo pas kitus šeimos gydytojus be jų sutikimo, informuoja, kad nėra jokių naujovių ar pakeitimų, susijusių su pacientų registracija pas šeimos gydytojus. Tad kaip ir iki šiol pacientai gali laisva valia rinktis pas kokį šeimos gydytoją nori gydytis, o poliklinika juos perregistruoti pas kitus specialistus gali tik jiems sutinkant ir pateikus tokį prašymą.

Mūsų dienomis labiausiai paplitusi šlapimo sistemos infekcinė liga – šlapimo pūslės uždegimas, arba cistitas. Išskiriama lėtinė arba ūminė šios ligos forma. Lėtinės atveju liga vystosi praktiškai be jokių matomų simptomų, kai kuriais atvejais galimi periodiški trumpalaikiai paūmėjimai. Ūmiam uždegimui išsivystyti pakanka ir 1–2 dienų.

Medetkos – augalai, itin dažnai naudojami liaudies medicinoje. Jos pasižymi stipriu baktericidiniu poveikiu, jų antpilu gydomos kepenys ir tulžies pūslė, skydliaukė, gastritas, šlapimo pūslės akmenligė, hipertonija, rachitas, negyjančios žaizdos ir daugelis kitų ligų bei negalavimų.

Nors gripo virusas aplinkoje cirkuliuoja nuolat, iki sezoninio piko, jį ypač lengva supainioti su peršalimo ligomis. Todėl specialistai perspėja gripo sezonui ruoštis iš anksto ir pro pirštus nežiūrėti netgi į pirmuosius simptomus.

Gydytoja gastroenterologė griauna mitus, kad greitas gyvenimo būdas – viena pagrindinių skrandžio opos, arba opaligės, priežasčių. Priešingai nei įprasta manyti, stresas ir netinkama mityba šios lėtinės ir kartotis linkusios ligos nesukelia. Kauno „Kardiolitos“ klinikų Gastroenterologijos centro gydytoja gastroenterologė Edita Jakubauskienė sako, kad ligos pagrindinės priežastys slypi visai kitur – ją sukelia Helicobacter pylori (H. pylori) infekcija ir nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU - ibuprofeno, diklofenako ir kt.) vartojimas. Lietuvoje skrandžio bakterija yra užsikrėtę apie 50–60 proc. gyventojų, o ją turint tikimybė susirgti opalige išauga iki 15- 20 procentų.

Citrina – naudingas ir daugelio iš mūsų mėgstamas vaisius. Ar žinote, kokiomis savybėmis jis pasižymi?

Angina. Skauda gerklę? Suvalgykite pusę citrinos su žievele. Taip, tai rūgštu, tačiau itin naudinga. Atskiestomis citrinos sultimis taip pat galima paskalauti gerklę (maišykite santykiu 1:3). Skalaukite maždaug kas valandą visą dieną. Taip pat sultis galima patepti gerklę tose vietose, kur susikaupė baltų apnašų.

Judith Campisi, viena iš žymiausių pasaulio biologių, pranešė apie pirmuosius jos sukurto senolitinio preparato – vadinamųjų tablečių nuo senėjimo – bandymų rezultatus. Ir sužlugdė Silicio slėnio verslininkų amžino gyvenimo planus.

Sinoptikams prognozuojant vis vėstančius orus, kasmet išauga peršalimo ligomis sergančiųjų skaičius. Nors kasmet gydytojai dalijasi patarimais, ko nedaryti peršalus, žmonės į rekomendacijas numoja ranka – eina į darbą sergantys, būna šalia kitų sergančiųjų ir neskiria laiko kokybiškam pasveikimui.

Pokyčius organizme sukelia net ir mintys, todėl diagnozuodami gydytojai turi žinoti ne tik simptomus, bet ir kaip pacientai gyvena ar kokių patirčių yra turėję vaikystėje, portalui LRT.lt sako Amerikos Endobiogeninės medicinos ir integralios fiziologijos draugijos prezidentas, gydytojas Kamyar Hedayat. Jo teigimu, nosies ar blakstienų ilgis, akių spalva ir netgi balsas bei žodžių pasirinkimas apibūdinant sveikatos būklę – svarbi informacija.