Mūsų laikmečiu vyksta daug pokyčių: žmonės nebespėja nei apie juos sužinoti, nei pasirengti. Taip atsitiko ir su artėjančiu privalomuoju gyvūnų ženklinimu. Tik pajutę, kad pokytis prie pat namų slenksčio, visi ėmė tai svarstyti interneto socialiniuose tinkluose.
Žmonės, besidomintys mūsų dienų aktualijomis, yra susidarę nuomonę, jog bet koks reiškinys gali turėti „šešėlį“. Taigi vieni įtaria, ar tik privalomas žymėjimas nesumanytas tiems, kurie tuo verčiasi, paremti. Kiti abejoja, ar procedūra nepakenks augintiniams, nerimauja, kad nebūtų rizikinga žymėti mažus gyvūnėlius.Treti norėtų sužinoti, kodėl gyvūnų mėgėjų daliai palengvinti neketinama panaudoti rinkliavos už gyvūnus lėšų.
Lietuvos gyventojus, laikančius gyvūnus, nustebino ir nepakankamai parengtas įstatymo vykdymo modelis. Įstatymas įsigalioja per šventes, kai žymėjimai tikriausiai nebus atliekami. Taigi tampi pažeidėju per šventes ir, jei atsirastų pareigūnas, darboholikas, nepaisantis švenčių, gali būti nubaustas karnavale, prie vaišių stalo, koncerte. O kas bus, jei Senelis Šaltis padovanos Jurgiukui ar Agnytei katinėlį, šunelį.
Iš anksto suskubęs vykdyti dar neįsigaliojusio įstatymo gali netekti kokių nors lengvatų, kurias ims ir numatys poįstatyminiuose aktuose . Na, ir tokia teisinės sąmonės raiška, kai vykdomas neįsigaliojęs įstatymas, būtų fenomenas Lietuvoje,
Žmonės, parodę atjautą – priglaudę benamį šunelį, katinėlį iš širdies gerumo – nusivylė, prisidarę sau vargo ir išlaidų.
Sakoma, žodis moko, o pavyzdys patraukia. Vaikai, kuriuos tėveliai mokė mylėti gamtą, neskriausti gyvūnėlių, galės stebėti , kurį – kačiuką ar šuniuką – jie nuspręs užmigdyti. Po to nesunku ir išvadą pasidaryti, kad tėvai viena kalba, kita daro, o jų meilė nepastovi – greitai praeina.
Kaime šunys, katės – ne prabangos dalykas: vieni saugo namus, kiti naikina graužikus Sodyboje prireikia ne vieno šuns: jie turi saugoti ir gyvenamąjį namą, ir kiemą. Žmonės turi karvides ar arklides, kurių nepaliksi be šuns sargo. Už ketverto gyvūnų žymėjimą susidaro nemaža suma. Ūkininkams, ypač buvusiems ūkininkas – senoliams – pinigai dirvoje neauga – jie privalo laiku susitvarkyti nuotekų vandens šulinius, išvalyti kaminus, dar turi skolų už stogų dangos keitimą. Visai neseniai pinigines nusausino kadastriniai matavimai. Protinga būtų žymėti gyvūnus paeiliui, bet nežinia, ar nenubaus ūkininko, pažymėjusio Margį ir taupančio pinigėlius Brisiui ir Murkai.
Kai pensija nedidelė, net mažiausios išlaidos sutrikdo namų ūkio ekonomiką. Žmogui turi būti suteiktas laikas susiplanuoti išlaidas, pataupyti pinigėlius. Už gerumą ir namų suteikimą prieglaudos gyvūnui turėtų būti atsilyginta – gyvūnas atiduotas jau su mikroschema.
Dabar socialinių tinklų lankytojai juokauja, „kai pas mano močiutę į vienkiemį atsibastys maniakas žudikas, nė šuo nesulos. Tik tas juodas humoras nieko negali pralinksminti.
Virginija LAURINAITIENĖ
