Cirkas




Seimas po svarstymo pritarė civilinės sąjungos įteisinimui

civilinesSeimas antradienį po svarstymo kelių balsų persvara pritarė Civilinės sąjungos įstatymo projektui, kuriuo būtų įteisinta tos pačios lyties asmenų partnerystė.

Už projektą balsavo 60 Seimo narių, prieš buvo 52 ir susilaikė trys parlamentarai. Dar liko paskutinis balsavimas dėl įstatymo priėmimo.

Už partnerystės įteisinimą vienbalsiai buvo valdančioji Laisvės frakcija, Liberalų sąjūdžio atstovai, išskyrus du „prieš“ balsavusius šios frakcijos narius, taip pat didžioji dalis valdančiųjų konservatorių, didesnė dalis opozicinių socialdemokratų.

„Po svarstymo civilinės sąjungos įstatymui pritarta. Džiaugiuosi, kad Seimas nuosekliai, nors ir mažais žingsneliais, eina vakarietišku žmogaus teisių stiprinimo keliu“, – po pritarimo projektui fesibuke rašė parlamento pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė, Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė savo ruožtu pabrėžė, jog projektas yra svarbus visoms nesusituokusioms poroms.

„Tai yra tikrai labai svarbu visiems žmonėms, nes Lietuvoje yra 600 tūkst. porų, kurios gyvena nesusituokusios, ir civilinės sąjungos projektas yra skirtas ir nesusituokusioms poroms. Tas irgi yra labai svarbu, matyt, pasakyti“, – Seime žurnalistams sakė politikė.

Anot jos, likus paskutiniam balsavimui reikės skaičiuoti balsus bei dirbti su kitais parlamento nariais, tačiau teigė, jog bus ir toliau dirbama siekiant paramos net ir vykstant diskusijoms dėl pirmalaikių rinkimų galimybės.

Vieningai „prieš“ buvo opoziciniai „valstiečiai“, Darbo partija ir Seimo narių Mišri grupė, prieš balsavo ir didžioji dalis Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovų. Taip pat „prieš“ balsavo arba susilaikė dalis konservatorių, keli socialdemokratai.

„Kai kurie iš jūsų apsimetate, kad tokių žmonių kaip aš Lietuvoje nėra ir jie apskritai neegzistuoja. Kadencija po kadencijos stovėjote prieš žmogaus teisų klausimus ir kartais visai neaišku, ar jūs atstovaujate piktai miniai, ar partijai, kurios nariais buvote iki nepriklausomybės atkūrimo“, – į Seimo narius kreipėsi Laisvės frakcijos atstovas, Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius.

LGBTIQ bendruomenei priklausantis parlamentaras pažymėjo, kad partnerystės įteisinimas suteiktų teisinę apsaugą ne tik tos pačios lyties, bet ir skirtingų lyčių nesusituokusioms poroms.

„Šiandien trečią kartą balsuosime dėl įstatymo, kuris nesusituokusioms, tačiau kartu gyvenančioms poroms, tiek skirtingų lyčių, tiek tos pačios lyties, suteikia teises ir pareigas, kurias teisinėje sistemoje turi net ne sutuoktiniai, o artimieji, ir net ne lygią ar vienodą, o mažesnę ir kompromisinę tokių teisių ir pareigų versiją“, – kalbėjo jis.

Prieš kalbėjusi „valstiečių“ atstovė Asta Kubilienė teigė, kad partnerystės institutas neturi palaikymo visuomenėje.

„Pastaruoju metu mes daug kalbame apie civilinę sąjungą, partnerystę, bet asmenys, peršantys mums partnerystės idėją, užmiršta svarbiausią dalyką – tokiam žingsniui Lietuvoje nėra tautos mandato. Nors pseudo žmogaus teisių gynėjai deklaruoja vis didėjantį pritarimą tos pačios lyties porų santykiams, tačiau faktai rodo ką kitą – apie 72 proc. žmonių tam nepritaria“, – kalbėjo A. Kubilienė.

Darbo partijos vadovas Andrius Mazuronis teigė, kad partija negalinti balsuoti už partnerystės įteisinimą, nes to nepalaiko jų rinkėjai, be to, kaltino valdančiuosius, kad manipuliuoja procedūromis.

Pirmadienį šis projektas buvo iš darbotvarkės išimtas valdančiųjų frakcijų seniūnų sprendimu, bet antradienį pasiūlius Laisvės frakcijai dviejų balsų persvara į ją grąžintas.

Pasak A. Mazuronio, komandiruotėje kaimyninėje Lenkijoje esantys keli Seimo Kaimo reikalų komiteto nariai buvo susiruošę trumpinti vizitą ir grįžti į Vilnių balsavimui dėl partnerystės, tačiau paskelbus, kad projektas išimtas iš darbotvarkės, nusprendė likti.

„Aukštasis manipuliavimo procedūromis pilotažas“, – apie situaciją sakė A. Mazuronis.

A. Armonaitė paklausta kodėl klausimas iš pradžių buvo išimtas, o vėliau vėl įtrauktas į darbotvarkę pažymėjo šio fakto nesureikšminanti. Anot „laisvietės“, svarbiausia, kad projektui po svarstymo buvo pritarta.

Pirmadienį po koalicijos frakcijų vadovų pasitarimo Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen žurnalistams sakė, kad Civilinės sąjungos įstatymo projektą iš darbotvarkės nutarta išimti įvertinus, jog pritarti jam po svarstymo gali pritrūkti balsų.

Pagrindinis Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas projektui pritarė dar praėjusių metų rugsėjį, bet iki šiol jis nebuvo teikiamas į plenarinių posėdžių salę svarstymui, valdantiesiems nesurenkant reikiamo balsų skaičiaus.

Civilinės sąjungos įstatymo projektą valdančiųjų politikai teigia parengę kaip kompromisinį, kai parlamente 2021 metais buvo nepritarta Partnerystės įstatymo projektui.

Konservatyvūs parlamentarai laikosi pozicijos, kad civilinė sąjunga siūlomu reguliavimu būtų panaši į santuokos ar šeimos santykius. Anot jų, labiau tinkamas yra „artimo ryšio“ projektas, nes neprilygina nesusituokusių skirtingų ar vienos lyties porų šeimai.

Lietuvoje partnerystė šiuo metu nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms. Ankstesni bandymai tą padaryti parlamente buvo nesėkmingi.

Civilinės sąjungos įstatymo projektas numato, kad ją sudarę partneriai kurtų bendrą dalinę nuosavybę, tačiau turėtų galimybę atskiru susitarimu nustatyti ir kitokį turto teisinį režimą, paveldėtų pagal įstatymą ir nemokėtų paveldėjimo mokesčių, turėtų galimybę veikti vienas kito vardu ir interesais, atstovautų vienas kitam sveikatos priežiūros srityje, galėtų gauti su sveikata susijusią informaciją.

Autoriai: Milena Andrukaitytė, Paulius Perminas

BNS nuotrauka

Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode