Neformaliojo vaikų švietimo finansavimas, žmogiškųjų išteklių veiksmingumo didinimas, pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir veiklos vertinimas, socialinių ir demografinių pokyčių keliami iššūkiai savivaldybėms. Šios ir kitos temos aptartos savivaldybių švietimo padalinių, švietimo centrų ir švietimo pagalbos tarnybų vadovams skirtame seminare „Švietimo aktualijos: žmogiškųjų išteklių valdymas“. Seminarą organizavo Švietimo ir mokslo ministerija ir Ugdymo plėtotės centras.
„Nuo balandžio 1 d. keičiasi tik neformalaus švietimo krepšelio finansavimo šaltinis - būreliai bus finansuojami iš ES struktūrinių fondų. Lėšų suma, kuri buvo numatyta šiam tikslui savivaldybėms 2016 metams, išlieka ta pati, ji nesumažėja. Šiuo metu baigiami ES projekto derinimo darbai. Tiesa, finansavimas gali šiek tiek vėluoti, tačiau nutraukti sutarčių su teikėjais nėra pagrindo - bus išmokėtos visos jiems priklausančios lėšų sumos“, - seminaro metu sakė švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė.
Pasak ministrės, savivaldybės turi informuoti neformaliojo švietimo teikėjus, jog neformaliojo švietimo krepšelio finansavimas nenutrūksta, o iš tėvų negali būti reikalaujama iki šiol nemokėto mokesčio už vaikų lankomus būrelius. Apie tokius prašymus tėvai turėtų informuoti savo savivaldybę ir ministeriją.
Rekomenduojama krepšelio suma lieka ta pati –15 eurų. Ji gali svyruoti trečdaliu, t. y. vieno vaiko būreliui galima skirti nuo 10 iki 20 eurų. Krepšelio dydis gali kisti atsižvelgus į būrelius lankančių mokinių skaičių savivaldybėje – tai nustato pati savivaldybė.
Švietimo ir mokslo ministrės A. Pitrėnienės teigimu, dėl pasikeitusio neformaliojo švietimo krepšelio finansavimo šaltinio vaikai nenukentės. ES struktūrinių fondų pinigai bus nukreipti neformaliajam vaikų švietimui, o anksčiau tam numatytos biudžeto lėšos bus skiriamos pedagogų darbo užmokesčio didinimui nuo šio rudens. Nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. pedagoginių darbuotojų tarnybinių atlyginimų (tarifinių atlygių) koeficientai didinami vidutiniškai iki 5 proc. Tai leis pasiekti vidutinį atlyginimų koeficientą, o nuo 2017 m. sausio 1 d. jau padidės iki maksimalaus, taip panaikinant vadinamąsias tarifinių atlygių koeficientų „žirkles“.
„Algos iki 5 proc. didės tik tiems pedagogams, kurie turi mažiausius tarifinių atlygių koeficientus – tiek, kad būtų pasiektas vidurkis. O nuo 2017 m. atlyginimai visiems mokytojams bus skaičiuojami pagal maksimalius koeficientus, taip panaikinat tarifinių atlygių „žirkles“. Taip likviduosime 2009 m. padarytą skolą mokytojams, kai „žirklės“ buvo įvestos ir daliai mokytojų algos imtos skaičiuoti pagal mažesnį koeficientą. Tik tai padarę galėsime kelti atlyginimus visiems be išimties pedagogams“, - kalbėjo ministrė A. Pitrėnienė, pažymėdama, kad pedagogų algų didinimas numatytas kasmet iki 2020 metų, patvirtinus ilgalaikę darbo užmokesčio didinimo programą.
Per seminarą pristatytas profesionalios mokymosi bendruomenės telkimas ir auginimas savivaldybėje, pedagogų rengimas, kvalifikacijos tobulinimas ir veiklos vertinimas, pradinį ir pagrindinį ugdymą vykdančių mokyklų veiklos tobulinimas, įtraukusis ugdymas, taip pat Geros mokyklos koncepcija, pasiremiant Šiaulių savivaldybės analize. Tiesioginės vaizdo konferencijos metu EBPO Švietimo ir gebėjimų direktorato analitikė Claire Shewbridge pristatė švietimo politikos priemonių, didinančių išteklių panaudojimo mokyklose veiksmingumą, tyrimo išvadas.
Seminaro dalyviai darbo grupėse diskutavo žmogiškųjų išteklių veiksmingumo didinimo ir pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir veiklos vertinimo temomis, taip pat, kaip sumažinti mokinių skaičių specialiojo ugdymo mokykloje, juos integruojant į bendrojo ugdymo mokyklas. Jie siūlė, kokias priemones reikėtų įgyvendinti Švietimo ir mokslo ministerijai, savivaldybei ir mokyklai, siekiant išspręsti tokius iššūkius kaip jaunų mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų įdarbinimas, darbo krūvio formavimas, veiksmingo pedagogų kvalifikacijos tobulinimo planavimas.
Seminare „Švietimo aktualijos: žmogiškųjų išteklių valdymas“ dalyvavo beveik 150 savivaldybių švietimo padalinių, švietimo centrų, švietimo pagalbos tarnybų ir švietimo profesinių sąjungų vadovų.
Švietimo ir mokslo ministerijos
Komunikacijos skyrius
