Statistika atspindi, kad smurtas, žalingos priklausomybės, emocinės krizės daro mūsų žmones pažeidžiamus, stabdo valstybės pažangą.
Didelį nerimą kelia bendra visuomenės psichinė būklė – ketvirtis milijono žmonių kasmet kreipiasi į emocinę pagalbą telefonu teikiančias tarnybas. Keliamų klausimų priežastys – emocinės krizės, patirtos patyčios ir smurtas, mintys apie savižudybę. Problemos mastą rodo statistika – savižudybių skaičius Lietuvoje beveik 3 kartus didesnis nei ES vidurkis; daugiau nei pusė visų savižudžių yra iš darbingiausio amžiaus gyventojų grupės – nuo 25 iki 59 metų. Kasmet Lietuvoje nusižudo apie 900 žmonių, iš jų – apie 93 jauni žmonės iki 24 metų.
Viena iš savižudybių priežasčių – priklausomybės ir jų sukeliami elgesio sutrikimai. Priešlaikinės mirtys dėl alkoholio, neuždirbtos pajamos iki pensijos, sveikatos priežiūros išlaidos gydant su alkoholiu siejamas pasekmes sveikatai, sumažėjusio darbingumo išmokos, vaikų globos namų finansavimas, nuteistųjų išlaikymas kalėjimuose valstybei kainuoja apie 215 mln. eurų. Dėl nesaikingo alkoholio vartojimo Lietuvoje 19 373 žmonės serga psichikos ir elgesio sutrikimais, 3213 – alkoholinėmis psichozėmis. Per buitinius konfliktus, apsvaigus nuo alkoholio, kasmet nužudoma 180 žmonių.
Smurto ir patyčių kultūra artimoje aplinkoje peržengė visas ribas: 2015 m. policija užregistravo 38 510 iškvietimų dėl smurto. Daugiausia nukentėjo moterys – 8840 (79 proc.). Mažiausiai 20 moterų kasmet sumušamos mirtinai, o kas trečia Lietuvos moteris patiria smurtą. Agresiją artimoje aplinkoje kenčia ir vaikai – 1238 atvejais nuo smurto yra nukentėję 1192 vaikai. Mokyklose kas trečias mokinys patiria patyčias.
Auga nauja karta, kuri nuo mažens patiria žiaurumo, patyčių apraiškas, smurtą artimoje aplinkoje ir perima bloguosius įpročius. Lietuvoje yra 4600 girtaujančių socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus. Iš 524 tūkst. Lietuvoje gyvenančių vaikų net 19 tūkst. auga socialinės rizikos šeimose, neturėdami kiekvienam vaikui būtiniausių dalykų – rūpesčio, saugios aplinkos, galimybės lavinti savo talentus. Net 48 proc. mokyklinio amžiaus vaikų nedalyvauja jokiuose neformaliojo ugdymo užsiėmimuose. Šiuo metu 9400 vaikų yra netekę tėvų globos, o 3300 vaikų auga sovietmetį menančiuose globos namuose. Jie yra tapę „socialiniais našlaičiais“, nes jų tėvai yra gyvi, bet girtauja, stokoja socialinių įgūdžių ir negeba rūpintis vaikais.
Šiuo metu 1747 vaikai laukia įvaikinimo. Pernai buvo įvaikinti tik 128.
Kampanija „Už saugią Lietuvą“ siekia, kad ši grėsminga padėtis mūsų visuomenėje imtų keistis. Bendram tikslui suvieniję 1800 bendruomenių, 1200 mokyklų, 550 seniūnijų, 60 savivaldybių, dešimtis nevyriausybinių organizacijų, Bažnyčios atstovų, žiniasklaidos, atsakingo verslo ir visų neabejingų žmonių pastangas, galime sustabdyti smurto, patyčių ir priklausomybių epidemiją. Mūsų vaikai turi augti daug šviesesnėje Lietuvoje.
http://uzsaugialietuva.lt/socialiniu-problemu-statistika-ispeja-delsti-negalima
