Vyriausybei trečiadienį nutarus minimalią mėnesio algą (MMA) nuo 2025 metų didinti 12,34 proc., arba 114 eurų – iki 1038 eurų (neatskaičius mokesčių), ekonomistas Romas Lazutka teigia, kad valdantieji nusileidžia spaudimui ir MMA didina mažiau nei priklausytų.
„Nedidina tiek, kiek priklausytų, nes yra darbdavių spaudimas, kurie nenori didinimo, tai gaila, kad nusileidžia“, – BNS sakė Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto profesorius.
Trišalė taryba birželį nesutarė, kiek nuo kitų metų turėtų didėti MMA – verslas siūlė ją didinti 10 proc. iki 1016 eurų, profsąjungos – 15,7 proc. iki 1070 eurų, todėl Vyriausybė trečiadienį priėmė vienašališką sprendimą.
„Oficialus argumentas – atlyginimai Lietuvoje pastaraisiais metais auga sparčiausiai Europos šalyse. Tai yra tiesa, bet kai sakoma, kad augo, nesakoma, nuo kurio lygio“, – pridūrė R. Lazutka.
Pasak jo, algos Lietuvoje, įskaitant ir MMA, po nepriklausomybės atgavimo smarkiai smuko, vėliau – po 2009 metų krizės iki 2014 metų buvo stagnacija, kai atlyginimai neaugo.
„Tie atlyginimai (nuo 2014 metų – BNS) pagal mūsų ekonomiką atsigavo sparčiau ir pagal mūsų ekonomikos išsivystymo lygį atlyginimai galėtų būti ir didesni“, – kalbėjo ekonomistas.
A. Lazutkos teigimu, didėjanti minimali alga nebūtinai reiškia, kad augs bedarbių skaičius.
„Kai didėja alga, žmonės gali daugiau pirkti, tuomet (darbdaviai – BNS) gali kelti ir kainas. Darbdaviai, kurie baiminasi, neva dėl augimo jie nepajėgs sumokėti (algų – BNS) (...), jie gali perkelti tą padidinimą į kainas“, – sakė jis.
Pasak A. Lazutkos, atlyginimų didinimas leidžia į darbo rinką labiau įtraukti nedirbančius žmones, mažėja pigios darbo jėgos iš trečiųjų šalių poreikis. Be to, didesni atlyginimai skatina diegti naujas technologijas, modernizuotis.
„Algų augimas Lietuvai yra reikšmingas todėl, kad mūsų gyventojų pajamos gerokai atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio“, – teigė ekonomistas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas Vyriausybės posėdyje teigė, kad pernai minimalų atlygį padidinus mažiau nei reikėtų pagal formulę, jos laikantis MMA turėtų didėti 16 proc., tačiau prie jos nespėtų prisitaikyti ekonomika ir darbdaviai.
Premjerė Ingrida Šimonytė Vyriausybės posėdyje trečiadienį sakė, kad MMA iki numatyto lygio turėtų būti didinama per dvejus metus, kaip siūlė Lietuvos bankas (LB) – per šį laiką MMA turėtų pasiekti 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio.
LB gegužę pasiūlė kitais metais minimalų atlygį didinti 10 proc. iki 1016 eurų, o 2026 metais – dar 10,5 proc. iki 1123 eurų.
Šiuo metu MMA siekia 924 eurus ir sudaro apie 45 proc. vidutinio atlyginimo.
„Sodros“ duomenimis, tokį atlyginimą gauna apie 110 tūkst. žmonių, arba 9 proc. visų dirbančiųjų.
Redaktorė Roma Pakėnienė
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
