Seime žlugo dar vienas bandymas įteisinti balsavimą internetu.
Liberalas Andrius Bagdonas siūlė nustatyti galimybę piliečiams pareikšti valią internetu referendumo metu.
Tačiau už tokią Referendumo konstitucinio įstatymo pataisą šią savaitę per pateikimo procedūrą balsavo 21 Seimo narys, prieš buvo 54, susilaikė 34.
Labiausiai jį parėmė Liberalų frakcijos nariai, už projektą balsavo dešimt jos narių ir septyni konservatoriai. Nauja valdančioji dauguma pasiūlymui nepritarė arba susilaikė.
A. Bagdonas su keliais kolegomis siūlė per referendumą internetinį balsavimą numatyti kaip papildomą galimybę.
Siūlyta, kad referendumo iniciatoriai nuspręstų, ar balsavimas iš anksto vyktų gyvai, ar internetinio balsavimo tvarka.
„Šiuo metu daugelis rinkėjų, turinčių ir judumo sunkumų ar gyvenančių užsienyje, susiduria su praktiniais sunkumais dalyvauti referendumuose. Internetinis balsavimas suteiktų galimybę visiems Lietuvos piliečiams balsuoti, nepriklausomai nuo jų buvimo vietos ar asmeninių aplinkybių“, – sakė A. Bagdonas.
Anot parlamentaro, balsavimas internetu užtikrintų ir didesnį rinkėjų aktyvumą, tai leistų įveikti gana aukštą dabar nustatytą referendumo kartelę.
„Kaip rodo ankstesni pavyzdžiai, nepavykę referendumai dėl pilietybės išsaugojimo 2019 metais ir 2024 metais buvo palaikomi daugiau kaip 75 proc. dalyvavusių rinkėjų, tačiau dėl nepakankamo dalyvavimo rezultatai buvo pripažinti nesėkmingais. Internetinio balsavimo įteisinimas galėtų prisidėti prie didesnio piliečių aktyvumo“, – tvirtino A. Bagdonas.
Pagal projektą, internetu valią pareiškusiam rinkėjui rinkimų dieną atvykus balsuoti į apylinkę, būtų pažymima, kad jis atvyko ir iš elektroninės balsadėžės būtų pašalinamas jo internetu paduotas elektroninis rinkimų biuletenis.
„Internetinis balsavimas ne tik sudarytų daugiau galimybių rinkėjams, bet ir padėtų optimizuoti rinkimų procesą, mažinant organizacinius kaštus ir žmogiškųjų išteklių poreikį“, – sakė A. Bagdonas.
Demokratas Domas Griškevičius atkreipė dėmesį, kad svarstant internetinio balsavimo įteisinimo galimybę specialistai ne kartą yra pasisakę, jog šiandien nėra saugumo priemonių, užtikrinančių šimtaprocentinį balsavimo slaptumą ir saugumą.
„Be abejo, kitas pagrindinis dalykas turbūt yra kritika dėl galimybės papirkti tokiu atveju, kai nėra balsuojama, tarkime, savivaldybių ar ambasadų patalpose“, – teigė parlamentaras.
A. Bagdonas pabrėžė, kad jis siūlo balsavimą internetu įteisinti tik pareiškiant valią referendume, o ne per rinkimus.
Seimas dar 2006 metais yra patvirtinęs balsavimo internetu rinkimuose ir referendumuose koncepciją. Su tuo susiję rinkimų įstatymų pakeitimai Seimui teikti 2008, 2009, 2010 ir 2014 metais, tačiau įstatymų leidėjai projektus vis grąžindavo tobulinti.
Vyriausiosios rinkimų komisijos užsakymu šiemet atlikta studija parodė, jog Lietuvoje yra galimybė įdiegti internetinio balsavimo informacinę sistemą (IBIS), tačiau tai rekomenduojama daryti sumažinus socialines ir technologines rizikas.
Anot studijos, IBIS projekto įgyvendinimas Lietuvoje „sukuria daugiau rizikų nei naudų ir dėl to siūloma internetinio balsavimo nerealizuoti, kol nebus sumažinta aktualių socialinių ir technologinių rizikų tikimybė“.
Socialinėmis rizikomis dokumento rengėjai įvardijo geopolitinę situaciją ir rinkimų legitimumo praradimą kibernetinės atakos atveju, dėl dezinformacijos kylantį visuomenės nepasitikėjimą valdžios institucijomis ir informacinėmis sistemomis.
Technologinėmis rizikomis įvardijama balsavimo duomenų nutekėjimo, iškreipimo galimybė net ir naudojant pažangiausias biuletenio šifravimo technologijas.
Studijos metu atlikta rinkos apklausa parodė, kad IBIS sukūrimas, įdiegimas ir palaikymas nuo 2025 iki 2038 metų valstybei kainuotų apie 20 mln. eurų, rengėjams rekomenduojant įsigyti užsienyje jau egzistuojančią sistemą ir ją pritaikyti Lietuvai.
BNS nuotr.
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
