Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė su vaiko teisių apsaugos specialistais, psichologais, mokyklų vadovų, moksleivių ir nevyriausybinių organizacijų atstovais aptarė, kokios priemonės padėtų mažinti smurtą ir patyčias mokyklose bei užtikrintų vaikų saugumą. Pasak Prezidentės, esamų priemonių nepakanka saugiai vaikų aplinkai mokyklose užtikrinti, o skaudžių nelaimių dėl smurto ir patyčių tik daugėja, todėl šalies vadovė teiks Švietimo įstatymo pataisas.
Prezidentės inicijuojamomis pataisomis siūloma įteisinti patyčių sąvoką, nes iki šiol emocinio smurto sąvoka nėra apibrėžta nė viename teisės akte. Prezidentės pataisomis taip pat siūloma sukurti vieningą kovos su smurtu ir patyčiomis sistemą visose šalies bendrojo ugdymo mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose. Tokia praktika taikoma daugelyje Vakarų šalių – Suomijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Jungtinėje Karalystėje, JAV, Kanadoje. Kova su smurtu – tiek fiziniu, tiek psichologiniu yra vienas iš Prezidentės inicijuotos socialinės kampanijos „Už saugią Lietuvą" prioritetų.
„Tyčiojasi tik tas, kas pats viduje yra silpnas. Tik stiprus žmogus gali išdrįsti parodyti jautrumą, supratimą ir ištiesti pagalbos ranką. Todėl būtina padėti suprasti, kad tyčiojantis iš kitų pirmiausia tyčiojamasi iš savęs. Turime kartu stabdyti smurtą ir patyčias bei užtikrinti, kad mūsų vaikai augtų ir mokytųsi saugioje aplinkoje", – sako Prezidentė.
Prezidentė įstatyme siūlo numatyti, kad kiekviena mokykla privalomai vykdytų bent vieną ilgalaikę smurto prevencijos programą, kuri apimtų ir žalingų įpročių prevenciją. Dabar vos pusė šalies mokyklų įgyvendina smurto ir patyčių prevencijos programas, tik ketvirtadalis mokytojų dirba su smurto prevencinėmis programomis, nors patyčias patiria kas trečias vaikas. Šioms programoms įgyvendinti jau dabar yra skiriama apie 0,5 mln. eurų per metus, joms tapus privalomoms per metus kainuotų iki 1 mln. eurų.
Apie mokykloje pastebėtą smurto atvejį kiekvienas privalės pranešti švietimo įstaigos vadovui. Šiuo metu mokyklos bendruomenės nėra mokomos reaguoti į smurtą, o mokyklų administracijos neprisiima atsakomybės, sprendžiant patyčių problemas mokykloje. Taip pat siūloma įpareigoti mokytojus kartą per ketverius metus tobulinti kvalifikaciją socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymo srityje. Nors patyčių mastas Lietuvoje yra vienas didžiausių Europoje, dauguma mokyklų nesupranta, kas yra patyčios, o patys vadovai teigia, kad patyčių jų mokyklose nėra.
Įstatymu siūloma numatyti, kad susidūrus su smurto atveju būtų nedelsiant teikiama psichologinė pagalba tiek smurtą patiriančiam mokiniui, tiek smurtautojui, tiek tėvams, o esant poreikiui – ir mokytojams. Psichologinė pagalba turėtų būti pradedama teikti neatlygintinai ir ne vėliau nei per 5 darbo dienas. Mokyklos vadovai bus įpareigoti pranešti apie smurto atvejį tėvams ir užtikrinti skubią psichologo pagalbą. Mokyklose, kurios įgyvendina smurto prevencijos programas, patyčių mastas sumažėja per pusę.
Elektroninėms patyčioms pažaboti Prezidentė siūlo įteisinti kovos su patyčiomis elektroninėje erdvėje sistemą. Tai reiškia, kad pastebėjus patyčių atvejį internete Ryšių reguliavimo tarnyba per 24 valandas privalo kartu su atsakingomis institucijomis pašalinti netinkamo turinio informaciją iš elektroninės erdvės. Tyrimai rodo, kad net 84 proc. virtualių patyčių vėliau persikelia ir į realų gyvenimą.
Paulius Kalmantas
Specialistas
Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija
