Švietimo ir mokslo ministerija, atsakydama į Valstybės kontrolės pastabas dėl pedagogų kvalifikacijos tobulinimo, pabrėžia parengusi naujas pedagogų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo kaitos gaires. Siekiant tikslingai planuoti pedagogų profesinį augimą, patvirtinti mokytojų kvalifikacijos tobulinimo prioritetai 2015–2016 metams. Su švietimo bendruomene tariamasi dėl mokytojų kvalifikacijos tobulinimo prioritetų 2017–2019 metams.
Pirmą kartą nuo 2008 m. valstybės lygiu patvirtinti mokytojų kvalifikacijos tobulinimo prioritetai 2015–2016 metams, akcentuojantys XXI amžiui reikalingas kompetencijas, žiniasklaidos raštingumą, pilietiškumo ugdymą ir jaunųjų mokytojų kompetencijų plėtojimą.
Siekiant strategiškai planuoti mokytojų kvalifikacijos tobulinimą, prioritetus siūloma nustatyti ne vieneriems, o trejiems metams. Šiuo metu Švietimo ir mokslo ministerija vykdo viešąsias konsultacijas su savivaldybėmis, švietimo asociacijomis ir kitomis suinteresuotomis šalimis dėl prioritetų nustatymo 2017–2019 metams. Numatant prioritetus siūloma atsižvelgti į nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų ir mokyklų veiklos išorinio vertinimo rezultatus.
Planuojant 2014–2020 m. finansavimą pedagogų kvalifikacijos tobulinimui orientuojamasi ne tik į mokinių akademinius pasiekimus, bet ir į emocinę ir socialinę vaiko gerovę mokykloje.
Siekiama, kad kvalifikacijos tobulinimo sistema nebūtų nuleidžiama iš viršaus, o mokyklų bendruomenės pačios spręstų, ką pasirinkti, atsižvelgiant į nustatytus prioritetus ir savo poreikius. Kvalifikacijos tobulinimas priartinamas prie mokyklos poreikių, programa gali būti rengiama mokyklų komandoms, ne tik pavieniams mokytojams.
Pereinama nuo trumpalaikių, epizodinių seminarų ar renginių prie tęstinių kursų ar programų, Siūloma, kad viena kvalifikacijos tobulinimo programa truktų bent 40 val. ir suteiktų mokytojams trūkstamas kompetencijas.
Siekiant motyvuoti pedagogus nuolat tobulinti profesinę kvalifikaciją, siūloma keisti pedagogų atestacijos nuostatus. Atestuojant pedagogus siūloma nustatyti kasmetinį vadovo ir mokytojo vertinamąjį pokalbį bei pedagogų atestaciją kas penkeri metai. Suteikiant aukštesnę kvalifikacinę kategoriją siūloma numatyti išorinį vertinimą, įtraukiant regioninio ir nacionalinio lygmens ekspertus.
Dėl pedagogų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo kaitos susitarta remiantis darbo grupių ir socialinių partnerių siūlymais.
Švietimo ir mokslo ministerija kviečia visuomenę iki birželio 10 d. teikti siūlymus Pedagogų rengimo, skyrimo, kvalifikacijos, veiklos vertinimo, atestacijos ir kvalifikacijos tobulinimo sistemos kaitos krypčių projektui.
Aušra Veličkaitė
Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė
LR Švietimo ir mokslo ministerija
