Vilniaus žydų senosios kapinės paskelbtos valstybės saugomu kultūros paveldo objektu.
Tai numatantį įsakymą kultūros ministras Šarūnas Birutis pasirašė penktadienį.
Pagal jį, šios Olandų gatvėje esančios kapinės turi dailės, istorinio ir memorialinio pobūdžio vertingųjų savybių.
Vilniaus žydų senųjų kapinių paskelbimą valstybės saugomu kultūros paveldo objektu inicijavo Kultūros paveldo departamentas (KPD).
„Ten yra išlikusių antkapių, tam tikra valstybinė apsauga turi būti. Tos kapinės jau yra registre, jos yra kultūros paveldo vertybė. Registras taip sukonstruotas, kad pagal reikšmingumą arba valstybė, arba savivaldybė turi apsispręsti ir paskelbti objektus saugomais“, – BNS yra sakęs KPD direktorės pavaduotojas Algimantas Degutis.
Valstybės saugomoms kultūros vertybėms taikomi griežtesni saugojimo, finansavimo, priežiūros reikalavimai.
2014 metais 7,7 ha ploto sklypas Vilniaus Olandų gatvėje įregistruotas kaip Užupio žydų kapinės.
Lietuvos žydų bendruomenės duomenimis, senosios žydų kapinės Užupyje, Olandų gatvėje, veikė nuo 1828 iki 1940 metų, čia palaidota apie 70 tūkst. žydų. Kapinės sunaikintos sovietmečiu 1961-1963 metais ir tik kai kurių kultūros veikėjų, rašytojų ir kitų svarbių asmenų palaikai buvo perlaidoti į naująsias Sudervės kapines. Iš ten stovėjusių paminklinių antkapių buvo sumūryti laiptai į Tauro kalną, į Vingio parką ir į Klinikų ligoninę, daugelyje kitų vietų buvo galima rasti akmenų su žydiškais užrašais. 1990 metais laiptai į Tauro kalną ir daugelis kitų statinių buvo išardyti, o 1992-aisiais architektas Jaunutis Makariūnas Užupyje iš memorialinių akmenų pastatė paminklą.
Valstybės saugomų objektų statusą taip pat įgijo Vilniaus Lukiškių dominikonų vienuolyno ansamblis, Kaltanėnų Švč. M. Marijos Angeliškosios bažnyčia Švenčionių rajone, Viduklės klebonija, Užkurnių šeimos kapų kompleksas Širvintų rajone, ankstyvojo modernizmo namas Kaunas, kuriame gyveno dailininkai Domicelė ir Petras Tarabildai, medinis namas Žvėryno rajone Vilniuje.
