Rio de Žaneire vykstančiose vasaros olimpinėse ankstyvą antradienio rytą be medalio liko olimpinė, pasaulio ir Europos čempionė 19-metė Rūta Meilutytė. Savo pasirodymą olimpiadoje baigusi lietuvė 100 m krūtine nuplaukė per 1 min. 7.32 sek. ir užėmė vos septintą vietą tarp aštuonių finalo dalyvių.
Antradienį R.Meilutytė kartu su treneriu Jonu Ruddu surengė specialią spaudos konferenciją. Apie nesėkmingo pasirodymo priežastis prabilusi lietuvėtv3.ltportalui pripažino, jog trukdžių buvo labai daug – nuo asmeninių problemų iki traumų: „Dariau viską, ką galėjau, tačiau toks yra sportas, sunku nuolat rodyti geriausius rezultatus. Nors rezultatas nėra džiuginantis, bet esu laiminga, - teigė plaukikė. - Trukdžiai? Nuo asmeninių dalykų iki traumų. Apie asmeninius dalykus kalbėti nenorėčiau. Todėl tai man buvo iššūkis. Rugsėjo mėnesį, tik po traumos, abejojau, ar dalyvausiu olimpiadoje. Treniruotis pradėjau sausį, o plaukiau vasarį. Psichologiškai tai buvo labai sunku.“ Nepaisant turėtų problemų, lietuvė atskleidė, jog olimpiadai ruošėsi tikslingai, treniruočių procesu buvo labai patenkinta ir tikėjosi kovoti dėl aukso, tad rezultatas Rio de Žaneire ją nemaloniai nustebino.
Tai buvo viena iš skaudžiausių akimirkų mano karjeroje, nes šis startas olimpinėse žaidynėse man reiškė labai daug. Finišuoti ir matyti savo vardą tik septintoje vietoje nebuvo pats smagiausias jausmas, - kalbėjo sportininkė. - Žinoma, pažiūrėjau, kas laimėjo. Džiaugiuosi amerikietės pergale“. R.Meilutytė šiuo metu galvoja tik apie poilsį. Lietuvė nusprendė sausio mėnesiui atidėti abitūros egzaminus ir kurį laiką planuoja pailsėti nuo plaukimo. R.Meilutytė taip pat atskleidė negalvojanti apie trenerių komandos pakeitimą: „Viskas yra puiku: dirbu su pačia geriausia komanda. Geresnės komandos ir negalėtų būti. Turiu puikius trenerius“. Lietuvės rezultatu nusivylė ir treneris J.Ruddas, pripažinęs, kad ne to tikėjosi: „Dar neturėjome laiko diskusijoms su Rūta apie jausmus, kurie dabar yra mus abu užgniaužę, - kalbėjo specialistas. - Turėsime kažką keisti treniruočių procese, kitur, tačiau pirmiausia norėčiau apie tai pakalbėti su Rūta. Dabar svarbiausia, kad ji pailsėtų ir sugalvotų, ką nori daryti ateityje“.
