Į Lietuvą iš Rusijos Karaliaučiaus krašto įvažiavo keli šimtai vokiečių, dalyvaujančių žygyje iš Berlyno į Maskvą. Jie siekia pademonstruoti draugiškumą Rusijai ir nepasitenkinimą Vakarų vykdoma politika Maskvos atžvilgiu.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad Lietuva gerbia skirtingas nuomones, bet pabrėžia, kad šį renginį savo naudai išnaudos Rusijos propaganda.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas Rokas Pukinskas BNS informavo, kad antradienio vakarą į Lietuvą įvažiavo maždaug 70 transporto priemonių kolona. Lengvaisiais automobiliais, mikroautobusais, motociklais keliauja apie 200 įvairaus amžiaus žmonių, dauguma jų - Vokietijos piliečiai.
Į Lietuvą žygio dalyviai įvažiavo per Panemunės pasienio kontrolės punktą. Žygio dalyvius remdamiesi anksčiau jo organizatorių viešojoje erdvėje paskelbta informacija pasieniečiai identifikavo pagal jų pilietybę, kirsdami sieną jie neišsiskyrė jokia ypatinga simbolika.
„Paprastai absoliuti dauguma keliaujančiųjų per šį punktą yra Lietuvos arba Rusijos piliečiai, o staiga pradeda važiuoti vokiečiai (...). Pasienio kontrolės metu žmogus pateikia dokumentus, yra patikrinamas, yra pažiūrima, ar jis nėra paieškomas, ar nepageidaujamas, ir jeigu viskas tvarkoje, palinkima gero kelio“, - aiškino R.Pukinskas.
Anot jo, tikrindami žygio dalyvius pasieniečiai neaptiko nieko draudžiamo ir visi vykstantieji buvo įleisti į Lietuvą.
Atspindi mažumos nuomonę
Savo interneto svetainėje žygio rengėjai aiškina pasisakantys už glaudesnius Vokietijos ir Rusijos ryšius.
„Vietoj sankcijų, karinių grėsmių ar net karo, mes esame už abiejų šalių tautų pažintis ir bendradarbiavimą, kad būtų išsaugota taika, kaip pats didžiausias gėris“, - teigia jie.
Žygio organizatoriai skelbia Lietuvoje ketinantys aplankyti Šiaulius, Zoknių karinį aerodromą.
Ministras L.Linkevičius sako, kad Lietuva leidžia atvykti visiems asmenims, kurie laikosi įstatymų ir nepažeidžia kitų piliečių teisių.
„Esame laisva šalis, į Lietuvą gali atvykti visi pageidaujantys. Kartu jie turi gerbti įstatymus ir nesikėsinti į kitų piliečių teises. Tikimės, kad šie Vokietijos piliečiai elgsis civilizuotai“, - BNS sakė ministras.
Anot L.Linkevičiaus, žygio dalyvių neslepiama simpatija Rusijai bus panaudota Maskvos propagandiniais tikslais.
Ministras atkreipė dėmesį, kad reportažą Rusijos televizijai apie žygio dalyvius rengė žurnalistas Ivanas Blagojus, prieš kurį vokiečių teisėsauga buvo pradėjusi bylą dėl suklastoto reportažo apie migrantų neva išprievartautą mergaitę Lizą.
Politologas Antanas Kulakauskas BNS sakė, kad Rusijai palankių nuostatų laikosi nemažai vokiečių, bet jų nėra dauguma.
„Vokietijoje šita linija nėra vyraujanti, bet pakankamai stipri, ir taip mano ne tik atvykusių iš Rusijos ar Kazachstano palikuonys, bet ir vokiečiai, buvo ir Gerhardas Schroederis (Vokietijos kancleris Gerhardas Šrioderis), be to, ir Vokietijoje, ir Prancūzijoje, ir kitur verslui kainuoja sankcijos. Logiškai paaiškinti nesunku, kodėl yra prisidedančių, tai labai sena linija“, - teigė jis.
Jo manymu, tokie renginiai nėra labai reikšmingi.
„Esminės reikšmės, žinoma, tai neturi, tačiau kaip ir bet kokios demonstracijos sujudina ir vieną, ir kitą pusę. Dominuojanti linija Lietuvoje tokiam žygiui yra priešiška, bet vokiečiams, kurie organizuoja, Lietuvos pozicija nėra labai svarbi“, - sakė politologas.
Vokietija Lietuvoje kitąmet ketina dislokuoti tarptautinį batalioną, jame su sąjungininkais bus apie tūkstantis karių. Pajėgos dislokuojamos siekiant atgrasyti Rusiją.
BNS
