2016 m. birželio 21 d. patvirtintas naujasis Darbo kodeksas, kuriuo, kaip teigiama LR Seimo pranešime žiniasklaidai, siekiama tobulinti darbo santykių reglamentavimą. Iš viso Darbo kodeksą sudaro 260 straipsnių. Prezidentei Daliai Grybauskaitei vetavus naująjį Darbo kodeksą ir pasiūlius pataisyti 22 nuostatas iš 260 straipsnių, kad balansas tarp darbdavio interesų ir darbuotojų apsaugos būtų atkurtas, išsaugant esmines darbo santykių reformai būtinas nuostatas, Darbo kodekso priėmimas buvo atidėtas, tačiau rugsėjo 14 d. Seimas nusprendė nepritarti Prezidentės veto ir priėmė įstatymą be pataisų.
„Būdas žemaičių“ pasidomėjo, kaip naująjį Darbo kodeksą vertina mažeikiškiai verslininkai, darbuotojai bei profsąjungų atstovai.
Laikas parodys
Pasak UAB „Mažeikių Varduva“ gneralinės direktorės Gražinos Bartkevičienės, naujasis Darbo kodeksas įsigalios tik 2017 m. sausio 1 d., o emocijų kyla labai daug: „Kai pradėsime dirbti, vadovaudamiesi jo nuostatomis, tada ir bus aišku. Darbo kodeksą kūrė daugelio sričių specialistai, atsižvelgdami į laikmečio aktualijas ir kitų šalių gerąją patirtį, tikrai nesinori tikėti, kad darbas atliktas atmestinai,neatsakingai, neįvertinus darbuotojų profesinės sąjungos, darbdavių nuomonių, išsakytų pastabų. Gyvenimas eina į priekį, o su juo ir mes turime tobulėti, siekti pažangesnių darbo santykių, valdymo metodų.“
Generalinė direktorė tikino, jog įmonė dirba daugiau kaip 20 metų ir per tą laikotarpį ne kartą keitėsi Darbo kodekso kai kurie straipsniai, tačiau sėkmingai dirbama toliau.
„Manau, kad tai tik laikinas sąmyšis. Juk, jei praktikoje nepasiteisins kuris nors straipsnis, trukdys verslui, akivaizdžiai blogins darbuotojų padėtį, bus ruošiami pakeitimai, papildymai“, – išreiškė savo nuomonę G. Bartkevičienė.
„Maxima LT“ Korporacinių reikalų departamento direktorius Rosvaldas Gorbačiovas, išreikšdamas bendrą „Maxima Lt“ poziciją dėl naujojo Darbo kodekso, teigė, jog pokyčiai darbo santykių reguliavimo srityje buvo reikalingi, o naujojo Darbo kodekso įsigaliojimas padės žengti žingsnį į priekį: „Remiantis naujuoju Darbo kodeksu bus sukurti nauji įrankiai, tokie kaip „Ilgalaikio darbo užmokesčio fondas“, tam tikrais atvejais taps privalomas darbo tarybų steigimas, naujos darbo sutarčių rūšys ir pan.“ Tačiau, pasak R. Gorbačiovo, šiuo metu dar per anksti vertinti, ar jie bus efektyvūs ir padės pasiekti socialinio modelio kūrėjų deklaruotus tikslus. Jo nuomone, naujasis Darbo kodeksas yra tik viena naujojo socialinio modelio dalių. Esminės socialinės reformos, svarbios dirbantiems ir darbo ieškantiems asmenims, susijusios su socialinėmis garantijomis nedarbo metu, užimtumo skatinimu ir panašiais klausimais jau yra reglamentuojamos kituose teisės aktuose, jų taip pat nereikėtų pamiršti.
Direktorius užtikrino, jog naujajame Darbo kodekse atsiradusi galimybė kolektyvinėje darbo sutartyje numatyti daugiau nei 120 valandų viršvalandžių per metus „Maxima“ įmonėje esminių pokyčių neatneš. Šiuo metu galiojanti kolektyvinė darbo sutartis jau dabar numato galimybę dirbti iki 180 valandų viršvalandžių per metus.
UAB „Budinks“ vadovas Darius Buknys džiaugėsi kai kuriomis naujojo Darbo kodekso nuostatomis: „Mano nuomone, tai geriau, negu buvo, nors galėtų padaryti dar daugiau DK straipsnių dėl atleidimo dėl lėto ir nekokybiško darbo, kad darbdaviui būtų lengviau tinginiais atsikratyti, o tai po bandomojo laikotarpio kai kuriems darbininkams lyg stabdžiai atsileidžia, bet darbdavys jo kaip ir atleisti nebegali.“
Būgštauja dėl ateities
Eiliniai darbuotojai būgštauja, jog naujasis Darbo kodeksas suteiks daugiau teisių ir bus naudingas darbdaviams, o paprasti žmonės ir vėl bus nuskriausti. Mažeikiškių nuomone, darbdaviams bus atrištos rankos greičiau atleisti darbuotoją iš darbo, trumpėja atostogų laikas, jie bus priversti nemokamai dirbti viršvalandžius. Gyventojai nuogąstauja, kad nebelieka privilegijų tėvams, auginantiems vaikus, ypač vienišiems tėvams. Apskritai, dirbančiųjų nuomone, Darbo kodeksas skirtas ne darbuotojų padėčiai palengvinti, o darbdavių savivalei įteisinti.
Profsąjungų netenkina
Atsakydama į „Būdo žemaičių“ klausimus, Judyta Tekingunduz, LŠĮPS Mažeikių rajono susivienijimo pirmininkė, teigė, jog atsakant į klausimus nebereikia ieškoti atsakymų. Juos suformulavo ekonomistai, politikai ir kitos šviesios galvos, kuriose liko nors lašelis padorumo ir žiupsnelis sąžinės. Pasak jos, apie darbo sutartis Seimo narys M. Zasčiurinskas pasakė aiškiai: „Neatsilaikyta prieš agresyvųjį verslą. Tai jo interesams ir pritaikytas šis reglamentavimas.“ J. Tekingunduz, nuomone, nugalėjo tie, kurie agresyviai ir nepailsdami siekė dar didesnės naudos sau, juridiškai įteisinta galimybė dar labiau pelnytis silpnųjų sąskaita ir didinti ir taip jau milžinišką atotrūkį tarp žarstančių milijonus ir nelabai jų vertinamų „žmogelių“.
„Ar gali būti naudingas darbuotojams palengvintas atleidimas iš darbo, sumažintos atostogos, sumažintos išeitinės išmokos, daugybė sutarčių kaip nenustatytos apimties ir nulinės, žinant Lietuvos verslininkų mentalitetą nebeliks pastovių sutarčių, liks tik mano paminėtos, jos taps norma kaip ir minimumas, – piktinosi profsąjungų lyderė. – Visam pasaulyje jį gauna grioviakasiai, pirmąkart paėmę kastuvą, o pas mus – visi, net ir labai kvalifikuoti darbuotojai. O ir antros sutartys, kuriomis mojuoja didieji verslo rykliai, praktiškai neįmanomos dėl interesų konflikto. Tai ne liberalizavimas, tai ekonomistai vadina kaštų perskirstymu, darbdaviai tuos kaštus permeta darbuotojams ir taupo jų sąskaita.“
Pasak J. Tekingunduz, metus profesinės sąjungos su teisininkais siūlė šio Kodekso pataisas, dėl kai kurių buvo susitarta visose tarybose, trišalėse, Seimo komitetuose. Bandyta taip vadinamą liberalų dokumentą padaryti socialiai teisingesnį. To paties reikalavo jaunimas prie LR Seimo. Taisyti reikia: sutarčių neapibrėžtumą, atostogų ir išmokų klausimą, darbuotojas turi būti pripažintas silpnąja puse, nes jis parduoda darbo jėgą, o ne darbdavys, tai tiesiog įteisinamas bosingas. Motinystės atostogų garantijos turi tapti neliečiama norma, turi būti atstatyta LR Konstitucijoje garantuojama teisė į darbą ir už jį gauti pragyvenimui reikalingą užmokestį. Profesinių sąjungų vaidmuo turi būti išsaugotas, tai vienintelis darbuotojų saugumo garantas. Visos darbo tarybos yra fikcija.
Profsąjungų lyderės nuomone, Darbo kodeksas pablogins darbdavių ir darbuotojų padėtį. Pasak jos, EBPO konstatavo, jog Lietuvos darbo rinka ir taip liberali, nes išeitines gaudavo tik 5 procentai viešojo sektoriaus darbuotojų, dabar nebelieka ir šitų. „Kad atsiras naujų darbo vietų, teigti ciniška. Vietų gali mažėti, padaugės tik nuolat atleidžiamų žmonių, vyksta uberizacija, tai yra toks procesas, kai darbas tampa fragmentinis, o darbo rinka nesaugi, – sakė J. Tekingunduz. – Vargingieji tiesiog praranda ateitį, stabilumą, o žinant mūsų polinkį – savižudybių, emigracijos daugės. Praras ir darbdaviai, jau dabar dėl nežaboto pelno troškimo prarado gerus darbuotojus, bet dėl tokių sutarčių net pabėgėliai čia nepasiliks dirbti. Jei verslininkai nežiūri į priekį, jie lupikai, o ne verslininkai. Darbuotojų padėties bloginimas nereiškia verslo padėties gerinimo.“
Į klausimą, ar buvo būtinas toks Kodeksas, J. Tekingunduz atsakė, jog tikrai ne: „Keisti reikėjo kai kurias senojo DK nuostatas, pvz., streikų reglamentavimas toks sudėtingas, kad greičiau sukelsi revoliuciją nei streikus, bet pasinaudoti Danijos pavyzdžiu buvo galima tik tada, kai Lietuvoje būtų įdiegta ir Danijos galinga socialinės apsaugos sistema. Mes, deja paėmėme tik darbdaviui naudingą pusę, pavadinome tai liberalizmu, atmetėme socialinį teisingumą ir likom vėl – paskutiniai Europos baudžiauninkai.“
Apžvelgdama Darbo kodekso pliusus ir minusus, LŠĮPS Mažeikių rajono susivienijimo pirmininkė teigė du kartus perskaičiusi šitą „tvarinį“ ir radusi pliusą – darbdaviai gali streikuoti: „Labai norėčiau tai pamatyti... Silpnųjų labai daug, dėl to ir kilo toks nepasitenkinimas. Jei vienu sakiniu, tai šis dokumentas nesubalansuotas – keičiami aktai stiprina tik stipriąją pusę ir neužtikrina socialinio saugumo nei darbuotojui, nei motinoms, nei šeimoms, nei pagaliau verslui.“
