Rugsėjo 20 dieną Seimas priėmė Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymą. Juo siekiama nustatyti teatrų ir koncertinių įstaigų veiklos specifiką atitinkantį valdymo ir finansavimo modelį bei tobulinti valstybės valdymą profesionaliojo scenos meno srityje.
„Po ilgų debatų ir svarstymų pagaliau priėmėme labai svarbų Lietuvos scenos menui įstatymą. Noriu padėkoti visiems, prisidėjusiems prie šio įstatymo priėmimo, pirmiausia kultūros bendruomenei, kuri buvo ypač aktyvi ir reiškė savo nuomonę, taip pat darbo grupei, kuri dirbo intensyviai kelis mėnesius ir parengė įstatymo projektą, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui. Sveikinu visus su kompleksiniu sprendimu ir galime palinkėti kūrybinės išminties ir dvasios, kuriam impulsą suteiks naujai priimtas įstatymas“, – sakė kultūros ministras Šarūnas Birutis.
Įstatyme siūloma sudaryti galimybę biudžetinei įstaigai nacionaliniam, valstybiniam ir savivaldybės teatrui ir koncertinei įstaigai pasirinkti viešosios įstaigos teisinę formą, valstybės ar savivaldybės turtą perduoti patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį ir derinti skiriamus valstybės ir savivaldybių biudžetų asignavimus darbo užmokesčiui ir pastatams išlaikyti su galimybe užsidirbti iš teatro spektaklių ir koncertų naujiems projektams įgyvendinti.
Taip pat siekiama nustatyti, kad nacionaliniams ir valstybiniams teatrams ir koncertinėms įstaigoms, nepriklausomai nuo juridinės formos, iš valstybės biudžeto bus skiriamos: bazinio finansavimo lėšos, lėšos pagal meno veiklos nacionalinę programą, kurią tvirtina kultūros ministras ir administruoja Kultūros ministerija, valstybės investicinių programų ir valstybės investicinių projektų lėšos, valstybės fondų ir kt. lėšos. Kultūros rėmimo fondas gali finansuoti nacionalinių ir valstybinių teatrų ir koncertinių įstaigų edukacinius projektus.
Įstatymu numatoma sudaryti galimybę už išskirtinius nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui bei aukštus veiklos rodiklius konkurso būdu skirti paramą privačių įstaigų veiklai. Taip pat siekiama praplėsti profesionaliojo scenos meno įstaigų sistemą, į ją įtraukiant profesionaliojo scenos meno srityje aktyviai veikiančius cirką, scenos meno informacijos centrus, scenos meno centrus, kūrybinius inkubatorius ir panašias įstaigas.
Norima nustatyti teisę valstybės įstaigoms su privačiomis profesionaliojo scenos meno įstaigomis sudaryti jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis koprodukciniams projektams įgyvendinti.
Taip pat įstatymu siūloma nustatyti įstaigų kūrybiniams darbuotojams papildomas socialines garantijas: padidinti kompensacines išmokas nuo 6 (228 €) iki 8 bazinių socialinių išmokų (304 €); kompensacines išmokas mokėti visiems profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniams darbuotojams - atlikėjams, kurie viešai atlieka profesionaliojo scenos meno kūrinius; taip pat numatoma skirti ir mokėti skirtumą tarp paskirtosios senatvės pensijos ir kompensacinės išmokos senatvės amžių sukakusiems asmenims; atitinkamai sumažinti baleto artistams ir šokėjams, muzikantams, solistams vokalistams kūrybinio darbo stažą.
Be to, siekiama sudaryti galimybę įstaigos įžymų menininką, kultūros veikėją, aktyviai dirbusį, kūrusį ir nutraukusį su įstaiga darbo sutartį, pripažinti profesionaliojo scenos meno emeritu.
Džojos Barysaitės (LRS) nuotrauka
LR kultūros ministerija