Cirkas




pablogPraėjusių metų vasarį Maskvai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą, žmogaus teisių padėtis Rusijoje smarkiai pablogėjo, pirmadienį pareiškė Jungtinių Tautų ekspertė. 

Ji taip pat pasmerkė tai, ką pavadino sistemingu Rusijos susidorojimu su pilietine visuomene.

„Žmogaus teisių padėtis Rusijos Federacijoje labai pablogėjo nuo 2022 metų vasario, kai ji įsiveržė į Ukrainą“, – savo pirmojoje ataskaitoje teigė JT specialioji pranešėja Mariana Katzarova.

Ji teigė, kad padėtis smarkiai pablogėjo po to, kai „per pastaruosius du dešimtmečius ji jau nuolat prastėjo, iš dalies dėl 2009 metais pasibaigusių dviejų karų Čečėnijoje“.

M. Katzarova, kuri praėjusį balandį tapo pirmąja JT Žmogaus teisių tarybos paskirta teisių padėties Rusijoje stebėtoja, pareiškė, kad Rusijos pareigūnai „smarkiai apribojo asociacijų, taikių susirinkimų ir saviraiškos laisves tiek internete, tiek realiame gyvenime“.

Be to, ji teigė, kad jie „iš esmės pakenkė teismų nepriklausomumui ir teisingo teismo garantijoms“, ir apgailestavo, kad įvairios administracinės sankcijos „savavališkai taikomos disidentams, o prieš taikius protestuotojus naudojama jėga“.

„Pastaruoju metu padidėjo tiek baudžiamųjų nuosprendžių griežtumas, tiek dėl politiškai motyvuotų kaltinimų nuteistų asmenų skaičius“, – teigiama ataskaitoje.

Sistemingas susidorojimas

M. Katzarova sakė, kad jai nebuvo leista atvykti į Rusiją, ir pridūrė, kad Maskva bandė trukdyti jos darbui.

Jos išvados pagrįstos konsultacijomis su daugiau kaip 60 Rusijos ir tarptautinių teisių gynimo grupių ir asmenų asmeniškai, telefonu ar internetu ir beveik 100 rašytinių pranešimų.

M. Katzarova teigė užfiksavusi, kaip pastaruoju metu teisės aktais nustatyti apribojimai buvo naudojami siekiant „užčiaupti pilietinę visuomenę“.

„Dėl dažnai brutalaus šių įstatymų ir kitų teisės aktų vykdymo sistemingai susidorojama su pilietinės visuomenės organizacijomis, uždaroma pilietinė erdvė ir nepriklausoma žiniasklaida“, – rašė ji.

„Tai paskatino masinius savavališkus žmogaus teisių gynėjų, taikių antikarinių aktyvistų, žurnalistų, kultūros veikėjų, mažumų atstovų ir visų, kurie pasisakė prieš Rusijos Federacijos karą Ukrainoje, areštus, sulaikymus ir persekiojimą“, – pridūrė ji. 

Ji paragino Rusiją panaikinti probleminius baudžiamojo kodekso straipsnius ir „nedelsiant paleisti pagal šias nuostatas sulaikytus asmenis, panaikinti jų nuosprendžius ir panaikinti teistumą“.

Kankinimas, lytinis smurtas

Ji taip pat pareikalavo paleisti visus savavališkai sulaikytus politinės opozicijos aktyvistus, įskaitant opozicijos lyderį Aleksejų Navalną ir disidentus Vladimirą Karą-Murzą bei Ilją Jašiną.

Ekspertė, kuri vėliau šią savaitę turi pateikti ataskaitą Žmogaus teisių tarybai, taip pat aprašė, kaip moterys, ypač teisių aktyvistės ar žurnalistės, „patyrė smurtą dėl lyties, žeminimą ir bauginimą“.

„Dėl nuolatinio kankinimo ir netinkamo elgesio, įskaitant seksualinį smurtą ir smurtą dėl lyties, kyla pavojus įkalintų žmonių gyvybei“, – pridūrė ji.

M. Katzarova pabrėžė, kad „nebaudžiamumo aplinka, įstatymų pakeitimų nenuspėjamumas ir jų dviprasmiškumas“ privertė daugelį rusų išvykti iš savo šalies.

Ji paragino „veiksmingai, nešališkai ir nepriklausomai ištirti visus jėgos panaudojimo, savavališko sulaikymo ir kitokio spaudimo atvejus“.

Rusija taip pat turėtų „užtikrinti greitą, skaidrų ir veiksmingą visų įtarimų dėl kankinimų ir netinkamo elgesio su sulaikymo metu tyrimą“, sakė ji ir pridūrė, kad visi kaltininkai privalo būti patraukti atsakomybėn.

M. Katzarovos įgaliojimai baigsis kitą mėnesį, nebent JT teisių taryba nubalsuotų už jų pratęsimą, o tam griežtai priešinasi Maskva.

Rusijos užsienio reikalų ministerija pastangas pratęsti jos mandatą pavadino „politizuotomis ir itin konfrontacinėmis“ ir tvirtino, kad jos įgaliojimai yra neteisėti.

BNS nuotrauka

Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode