Cirkas




sintezeŠių metų Nobelio chemijos premija paskirta JAV dirbantiems mokslininkams Moungi G. Bawendi (Mungiui G. Bavendžiui), Louisui E. Brusui (Luisui E. Brusui) ir Aleksejui I. Jekimovui „už kvantinių taškų atradimą ir sintezę“, trečiadienį paskelbė Švedijos karališkoji mokslų akademija.

Masačusetso technologijos universitete dirbantis M. G. Bawendi, Kolumbijos universiteto mokslininkas L. E. Brusas bei Niujorke bendrovėje „Nanocrystals Technology Inc.“ dirbantis A. I. Jekimovas „pasėjo svarbią nanotechnologijų sėklą“, sakoma Akademijos pranešime žiniasklaidai.

Šių metų Nobelio chemijos premija „skiriama už kvantinių taškų – nanodalelių, tokių mažų, kad jų dydis lemia jų savybes, – atradimą ir vystymą. Šie mažiausi nanotechnologijų komponentai dabar skleidžia šviesą iš televizorių ir LED lempų, be kita ko, jais taip pat gali vadovautis chirurgai, šalindami navikinį audinį“.

„Kvantiniai taškai pasižymi daugybe įdomių ir neįprastų savybių. Svarbu tai, kad priklausomai nuo jų dydžio jie turi skirtingas spalvas, – pranešime žiniasklaidai cituojamas Nobelio chemijos premijos komiteto narys Johanas Åqvistas (Johanas Okvistas).

Mokslininkai mano, kad ateityje kvantiniai taškai gali padėti sukurti lanksčią elektroniką, mažyčius jutiklius, plonesnius saulės elementus ir užšifruotą kvantinį ryšį.

Laureatai gaus po aukso medalį, diplomą ir pasidalins 11 mln. Švedijos kronų (beveik 952 tūkst. eurų) piniginę premiją.

Praeitais metais Nobelio chemijos premija paskirta amerikietei Carolyn R. Bertozzi (Kerolin R. Bertosi), danui Mortenui Meldalui ir amerikiečiui K. Barry Sharplessui (K. Beriui Šarplesui) už „click“ chemijos ir bioortogonalinės chemijos vystymą“.

Šių metų Nobelio premijų sezonas prasidėjo pirmadienį, kai buvo paskelbta, jog premija už pasiekimus medicinos srityje atiteko vengrų biochemikei Katalin Kariko ir amerikiečių imunologui Drew Weissmanui (Driu Veismanui) už atradimus, susijusius su nukleozidų bazių modifikacijomis, leidusius sukurti veiksmingas iRNR vakcinas nuo COVID-19.

Antradienį paaiškėjo Nobelio fizikos premijos laureatai – jais tapo JAV dirbantis prancūzų mokslininkas Pierre'as Agostini (Pjeras Agostinis), Vokietijoje dirbantis vengrų ir austrų mokslininkas Ferencas Krauszas (Ferencas Krausas) ir Švedijoje dirbanti prancūzų mokslininkė Anne L'Huillier (En Lehejer) „už eksperimentinius metodus, kuriais generuojami atosekundiniai šviesos impulsai, skirti elektronų dinamikai materijoje tirti“.

Daugiausiai dėmesio sulaukiančių literatūros ir taikos premijų laureatai paaiškės ketvirtadienį ir penktadienį. Apdovanojimų sezoną kitą pirmadienį užbaigs ekonomikos premijos laureato paskelbimas.

Premijos bus įteiktos Osle ir Stokholme gruodžio 10 dieną, kai minimos Alfredo Nobelio mirties metinės. 1896-aisiais miręs išradėjas A. Nobelis šias premijas įsteigė savo testamentu.

Redaktorė Rūta Androšiūnaitė

BNS nuotrauka

Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode