Diskusijos apie Europos Sąjungos (ES) bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Europos horizontas“ tęstinumą 2028–2034 metais įsibėgėja. Savo poziciją dėl prioritetų 2028–2034 m. 10-ajai „Europos horizonto“ programai vasario–kovo mėn. „Science Europe“ ir „Science Business“ konferencijose Briuselyje išsakė ir Lietuvos mokslo tarybos (LMT) pirmininkas dr. Gintaras Valinčius.
Būtinos didesnės investicijos
G. Valinčiaus teigimu, aiškių atsakymų, ar ambicingiausia Europos mokslinių tyrimų programa ir po 2028 metų išliks savarankiška, nors dauguma suinteresuotųjų šalių pasisako už tęstinumą, kol kas nėra, todėl šis laikotarpis – ypač svarbus Europos mokslo ateičiai. Nuo priimtų sprendimų priklausys, kaip atrodys bendroji „Europos horizonto“ programa, užtikrinanti ES mokslinių tyrimų ir inovacijų lyderystę pasaulyje, taip pat, kokią įtaką darys Europos ir, žinoma, Lietuvos konkurencingumui.
LMT, būdama organizacijos „Science Europe“ nare, yra įsipareigojusi aktyviai dalyvauti Europos mokslinių tyrimų politikos formavime. LMT pirmininkas šios organizacijos susitikime Briuselyje kalbėjo apie būtinybę padvigubinti finansavimą „Europos horizonto“ programai – daugelis šalių pasisako už reikšmingą programos finansavimo padidinimą.
Pasak G. Valinčiaus, mokslo bendruomenė reiškia susirūpinimą dėl planų įvairias ES finansavimo programas konsoliduoti į „megafondą“ (Konkurencingumo fondą). LMT pirmininkas teigia, kad tai nebūtinai pagerins efektyvumą, tačiau gali sumažinti skaidrumą. Daugelis šalių atstovai šiai pozicijai taip pat pritaria. G. Valinčius priduria, kad labai svarbi ne tik ES bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos forma, finansavimo dydis, bet ir lankstesnis finansavimas. Moksliniai tyrimai turėtų būti labiau orientuoti į konkretų rezultatą, kurio siekiama: patento gavimą, bandymus, sprendimų diegimą pramonėje, taip pat socialines inovacijas.
„Europos horizonto“ programoje būtina kritiškai įvertinti jos poveikį, užtikrinant, kad investicijomis būtų veiksmingai remiamas talentų įtraukimas ir mokslinės kompetencijos augimas. Aktyviai konkuruojant dėl talentų ir protų, bus sustiprinta Europos mokslinių tyrimų ekosistema. Nors finansavimas svarbus, tačiau tik kūrybingi ir verslūs žmonės skatina naujoves bei mokslo pažangą“, – teigia LMT pirmininkas.
Kovo 11-ąją Europos Parlamentas patvirtino „Europos horizonto“ programos tarpinį vertinimą ir rekomendacijas dėl būsimosios 10 bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos. Tarp pagrindinių EP rekomendacijų – savarankiška, radikaliai supaprastintos struktūros 10 programa su dar didesniu finansavimu. Tokią pačią poziciją išsakė ir Varšuvoje vykusiame neformaliame ES mokslinių tyrimų susitikime dalyvavę švietimo ir mokslo ministrai. Šio susitikimo metu buvo priimta Varšuvos deklaracija, kurioje pabrėžiamas įsipareigojimas stiprinti Europos mokslinių tyrimų erdvę bei išlaikyti „savarankišką“ bendrąją programą.
Europos konkurencingumo iššūkiai: inovacijų ekosistemos spragos
G. Valinčius susitikimuose Briuselyje su mokslo, verslo ir viešojo sektoriaus atstovais, kuriuos vienija „Science|Business“ tinklas, keliantis ES konkurencingumo ir didelės pridėtinės vertės pramonės plėtros klausimus, atkreipė dėmesį į Europos inovacijų ekosistemos fragmentiškumą: ribotas mokslinių tyrimų finansavimo galimybes, lėtą jų rezultatų diegimą rinkoje ir sudėtingą teisinę aplinką, dažnai lemiančią, kad biotechnologijų ir kitos aukštos pridėtinės vertės produktus kuriantys verslai renkasi JAV rinką, kur palankesnės investicinės sąlygos.
Tarptautinė mokslo bendruomenė diskutuoja ir apie atskirtį tarp mokslininkų, kurie orientuojasi į mokslines publikacijas, ir tų, kurie siekia kurti produktus. LMT pirmininko įsitikinimu, abu požiūriai yra būtini mokslo pažangai, tačiau efektyvesnis bendradarbiavimas tarp jų galėtų pagreitinti fundamentinių tyrimų pavertimą praktiniais sprendimais. „Ką turime finansuoti – smalsumo vedamus tyrimus ar taikomuosius tyrimus orientuotus į produktų kūrimą? Abu. Jei ignoruosime fundamentinius tyrimus, Europa negalės pasivyti likusio pasaulio ar susigrąžinti konkurencinio pranašumo“, – įsitikinęs G. Valinčius.
LINO biuro naujienlaiškyje – apie pirmąsias 100 EK darbo dienų
Kad šis laikotarpis – ypač svarbus formuojant tolesnę Europos mokslo ir inovacijų politiką pritaria ir Lietuvos mokslo ir inovacijų ryšių biuro (LINO) Briuselyje vadovas Tadas Tumėnas. Kas ketvirtį LINO biuro leidžiamame naujienlaiškyje „Europos Horizontai“ pristatytos pirmosios 100 naujosios (2024–2029 m.) Europos Komisijos darbo dienų ir kitos pagrindinės ES mokslo ir inovacijų politikos srities iniciatyvos.
Tai – svarbi simbolinė data: per šį laikotarpį buvo formuojamos pagrindinės EK veiklos kryptys, įgyvendintos pirmosios pirmininkės Ursulos von der Leyen išsikeltos užduotys. Naujienlaiškyje taip pat dalijmasi įžvalgomis apie būsimosios ES bendrosios mokslo ir inovacijų programos ateitį – ši tema pastaruoju metu sulaukia vis daugiau karštų diskusijų.
LINO biuro naujienlaiškį galima rasti čia.
