Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (LGT), vykdydama ES fondų finansuojamą projektą, įsigijo naujos šiuolaikinės įrangos šalies požeminio vandens būklei stebėti. Ši įranga leidžia greičiau ir patikimiau atlikti požeminio vandens ir geologinės aplinkos tyrimus. Gauti duomenys naudojami vertinant šio vandens išteklių būklę ir jos kaitą, išaiškinant užterštas teritorijas, sprendžiant, ar taikomos aplinkosaugos priemonės yra pakankamai veiksmingos.

Aplinkos ministerija, siekdama užtikrinti, kad šalies ūkio subjektai atsakingai vestų gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitą ir įprastų naudotis privaloma naująja informacine šios apskaitos sistema (GPAIS), numato dviem mėnesiams pratęsti prisitaikymo prie GPAIS laikotarpį – iki š. m. gruodžio 1 d.

Lietuvos gyventojai neatsilieka nuo pasaulinių tendencijų ir vietoje tradicinio karvių pieno vis dažniau renkasi augalines jo alternatyvas. Mitybos ekspertų teigimu, augaliniai pieno gėrimai gali būti sveikatai palankesnis pasirinkimas nei įprastas pienas, tačiau ir tokius gaminius reikia rinktis atidžiai. Tuo metu prekybininkai jau kelerius metus stebi augančią jų paklausą, todėl plečia pieno alternatyvų asortimentą.

Mokslininkai nustatė, kad uodai ir kiti skraidantys vabzdžiai, kurie veisiasi vandenyje, gali pernešti plastiko taršą. Lervoms iš užterštų vandens telkinių pasisavinus mikroplastiko daleles, jos vabzdžių organizmuose lieka, o taip, pasak specialistų, plastikas gali patekti ir į mitybos grandinę.

Atėjus rudeniui dažnas gyventojas progą ištrūkti į gamtą atranda dėl vis dar šildančios saulės bei šalies miškuose dygstančių grybų. Daugeliui grybavimas – ne tik atsipalaiduoti leidžiantis hobis, bet ir būdas sukaupti miško gėrybių atsargų žiemai. Ekspertų teigimu, šie metai dėl vasarą vyravusių nepalankių orų grybautojams yra prastesni. Tuo metu prekybininkai pastebi, kad dalis gyventojų grybus rinkosi parduotuvėse, tačiau dairėsi ne tik į tradicines, bet ir egzotiškas jų rūšis.

Kilus visuomenės nepasitenkinimui dėl Labanoro regioniniame parke, Punios šile  ir kitur kertamų valstybinių miškų, visuose juose mėnesiui stabdomi kirtimai, BNS pranešė aplinkos ministras.  

Jau šių metų pabaigoje bendrovė „Lietuviškas medus“ išsiųs pirmąją 10 tonų medaus siuntą į Japoniją.

Rugsėjo pradžioje ši bendrovė pasirašė bendradarbiavimo memorandumą dėl lietuviško medaus tiekimo su Japonijos bendrove „Akitaya Honten“ (bitininkystės produkcijos platintoja Japonijoje).

Mediena – medžiaga, iš kurios gaminami įvairūs daiktai: nuo baldų iki smulkių namų apyvokos reikmenų. Yra daug medienos apdirbimo meistrų, kurie iš jos sukuria tikrus šedevrus. Žinoma, tam reikalinga ir speciali, kokybiška įranga. Iš medienos statomi net namai, nes tai yra ekologiška, saugi, patvari, ilgaamžė, ekonomiška medžiaga.

Aplinkos ministru Kęstučiu Navicku ir Valstybinių miškų urėdijos vadovu Mariumi Pulkauninku antradienį apžiūrės miško kirtavietes Labanoro regioniniame parke.

Ši išvyka skirta įvertinti, kaip vykdomi miško kirtimai Labanoro girioje, ir aptarti reikiamus teisės aktų pakeitimus, skirtus riboti plynus kirtimus visose šalies saugomose teritorijose, pranešė ministerijoje. 

Pirmadienį susitikę ministras pirmininkas Saulius Skvernelis ir aplinkos ministras Kęstutis Navickas sutarė, kad turėtų būti griežtinama kirtimų vertinguose Lietuvos miškuose tvarka.

Planuojama dvigubinti plotus, kuriuose negalima ūkinė veikla, riboti plynus kirtimus.

Pasak premjero, netrukus Vyriausybę pasieks siūlymai, kaip labiau apsaugoti Labanoro girią, svarstomas klausimas ir dėl plynų kirtimų ribojimų.

Laiko trūkumas neretai ieško ieškoti sprendimų, kai artimus žmones pasveikinti nuotoliniu būdu. Viena tokių galimybių – tai gėlės į namus, kurios gali būti užsakomos internetu ar telefonu. Šiuo metu gėlių salonai gali pasiūlyti iš tiesų nemažą įvairių siūlomų gėlių pasirinkimą, tad dažnu klausimu tampa tai, kokias gėles pasirinkti. Taigi, kokios jų gali geriausiai pasiteisinti, kaip suformuoti puokštę, ir kaip užsakyti gėlių internetu?

Medžiotojų būreliams priekaištaujant, kad jie verčiami priimti į savo gretas smulkius ūkininkus, kurių žemėse jie medžioja, Seimas nusprendė, kad tokios prievolės nuo kitų metų nebelis.  

Kai kurių rūšių žuvų Baltijos jūroje bus galima sugauti daugiau, o kai kurių rūšių kvotas siūloma mažinti. Tai numatyta Europos Komisijos (EK) pasiūlymuose dėl žvejybos kvotų Baltijos jūroje 2019 m. Žvejai kviečiami pateikti savo pastabas ir pasiūlymus.

Su afrikiniu kiaulių maru susiduria ne tik Lietuva ar kaimyninės šalys. Grėsmė juntama visame regione ir siekia net tokias šalis, kaip Kinija. Ką daryti, kad ligos plitimas būtų sustabdytas, tariamasi Briuselyje.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), puoselėdama šalies tautinį identitetą, kasmet apdovanoja sėkmingiausiai dirbančius Lietuvos amatininkus bei tradicinių amatų centrus (TAC), gaminančius sertifikuotus gaminius. Ne išimtis ir šie metai – iki spalio 31 d. savivaldybių administracijos, miestų ir rajonų kultūros ir švietimo įstaigos, asociacijos, nevyriausybinės organizacijos, bendruomenės arba pavieniai asmenys gali teikti kandidatus premijoms gauti.

Šią vasarą į vieną – Aplinkos apsaugos departamentą – sujungti iki tol veikę atskiri regionų aplinkos apsaugos departamentai veikia pilnu pajėgumu: suformuota administracija, o inspektoriai regioniniuose padaliniuose reaguoja į iškvietimus ir maksimaliai atlieka jiems skirtą užduotį – vykdo valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę. To nepripažįstantys oponentai iškreipia realybę ir skleidžia netikras naujienas.

Rugsėjo 1 d., prasidės tradicinė aplinkosauginė akcija „Lašiša“. Jos tikslas – užtikrinti lašišų ir šlakių migracijos kelių ir neršto apsaugą. Akcija vyks iki lapkričio 20 d.

Šių metų vasarą žemdirbius kamavusi sausra, tikėtina, brangins daržoves, kurių derlius šiemet kiek kuklesnis nei pernai. 

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė sako, kad šiemet dėl sausros žemdirbiai patyrė daug išlaidų, todėl išaugo daržovių savikaina.

Šalies žemės ūkis auga, gali mokėti konkurencingus atlyginimus, tačiau regionuose jaučiamas darbo jėgos stygius. Žemdirbių nebestebina, kad kaimynų laukus jau aria ir gyvulius prižiūri iš kitų šalių atvykę darbuotojai.

Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys susitiko su kadenciją baigiančiu Japonijos ambasadoriumi Toyoei Shigeeda, su kuriuo aptarė žemės ūkio sektoriaus aktualijas, jautienos eksporto plėtrą, taip pat užsiminė ir apie lietuviško medaus eksporto galimybes į Japoniją.

Rugpjūčio 13 d. Energetikos ministerija pateikė viešosioms konsultacijoms Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo, Energijos išteklių rinkos ir Šilumos ūkio įstatymų pakeitimų projektus. Įstatymų pakeitimais siekiama skatinti konkurenciją gamtinių dujų rinkoje ir didinti jos likvidumą.

Lietuvos gyventojams sukrutus ruošti kuro atsargas žiemos sezonui, VĮ Valstybinių miškų urėdija kviečia juos kreiptis tiesiai į girininkijas ir įsigyti pigiausios rinkoje malkinės medienos, kurios kaina už kubinį metrą yra apie 3 eurus.

Vyriausybė trečiadienį vyksiančiame posėdyje svarstys, kokią miškų kirtimo normą nustatyti ateinantiems ketveriems metams.

Miškų ūkio konsultacinė taryba gegužę vykusiame posėdyje pritarė Valstybinės miškų tarnybos pasiūlytai 11 850 ha ploto miško kirtimo normai arba 6 proc. daugiau nei 2014–2018 metais.

Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos vadovas sako, kad stambieji ūkininkai yra šokiruoti afrikinio kiaulių maro protrūkio Danijos kapitalo bendrovės „Idavang“ fermoje.

Asociacijos vadovas Algis Baravykas sako, jog tai neramina kitus stambiuosius rinkos žaidėjus.

Šalies bitininkai renkasi Žagarėje. 42-ojoje šventėje bus pasidžiaugta geru medunešiu, aptartos metų aktualijos.

Ministrų kabinetas trečiadienį turėtų svarstyti importuojamų trąšų kontrolės pasiūlymus.

Ūkio ministerija Vyriausybei pateikė pasiūlymą, nustatantį importuojamų trąšų sudėties, saugos, kokybės, ženklinimo, pakavimo ir identifikavimo kontrolę.

Daugelis žemdirbių sunkiai įsivaizduoja ūkininkavimą be piktžoles naikinančių herbicidų, savo sudėtyje turinčių glifosato. Jau trejus metus iš eilės Valstybinės augalininkystės tarnybos specialistai stebi, ar šie herbicidai laukuose naudojami laikantis nustatytų reikalavimų, o nupurkšti javai nenupjaunami anksčiau nei leidžiama. Gera žinia – šiais metais piktnaudžiautojų nenustatyta.

Aplinkos ministerija, siekdama apsaugoti valstybinės reikšmės miško išteklius, svarsto sukurti papildomus teisinius saugiklius ir įtvirtinti galimybę Vyriausybei priimti sprendimą dėl žemės gelmėse esančių naudingųjų iškasenų naudojimo.

Valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija pirmąjį šių metų pusmetį 6 procentais – iki 90,14 mln. eurų – augino pardavimo pajamas, 2,5 mln. eurų taupė sąnaudas ir pasiekė 26 mln. eurų bendrojo pelno. 2017 m. pirmųjų šešių mėnesių pajamos buvo 84,85 mln. eurų.

Žemės ūkio ministerija dar kartą primena: paskelbus ekstremalią situaciją Lietuvoje ūkininkai nėra savaime atleidžiami nuo sutartinių įsipareigojimų su verslo subjektais vykdymo.