JAV ekspertai Lietuvoje atliko auditą valstybinės kiaušinių gaminių kontrolės srityje. Tai yra svarbus žingsnis siekiant suderinti leidimus mūsų šalies kiaušinių gaminių gamybos įmonėms eksportuoti savo produkciją į JAV.

Nuo šių metų lapkričio 1 dienos įsigaliojo nauji teisės aktų reikalavimai, pagal kuriuos vartotojai privalo gauti išsamią informaciją apie parduotuvėse parduodamus nefasuotus maisto produktus (pvz. sveriamus sausainius, saldainius, mėsos ir pieno gaminius, šviežią duoną ir kt.).

Žemės ūkio ministerija primena, kad kiekvienas laikytojas privalo ženklinti, registruoti laikomus ūkinius gyvūnus ir tvarkyti jų apskaitą. Laikymo vietose privaloma ženklinti ir registruoti esančius galvijus, bizonus, azijinius buivolus, avis, ožkas, arklinių šeimos gyvūnus ir kiaules (kiaulės ženklinamos tik perkeliant), tvarkyti jų apskaitą. Siekdamas valstybės paramos, laikytojas privalo registruoti ir kitus laikomus ūkinius gyvūnus.

Vitaminų ir mineralų gausa pažymintys moliūgai po truputį atranda kelią ir į lietuvių virtuves. Tai  lengvai virškinama daržovė, ypač naudinga sergantiems inkstų ir kepenų ligomis. 2016 m. šalyje deklaruota 61,74 ha moliūgų pasėlių. Moliūgas nėra įnoringa daržovė, todėl puikiai auga bet kur. Lietuvos klimatas jų auginimui irgi ganėtinai palankus.

Žemės ūkio ministerija nurodė Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT) atlikti visų „Kėdainių konservų fabriko“ produktų, tiekiamų nepasiturintiems asmenims, patikrą, ar jie atitinka saugumo ir kokybės standartus.

VMVT aptikus nekokybiškas „Kėdainių konservų fabriko“ konservuotas pupeles, Žemės ūkio ministerija ragina kuo greičiau išsiaiškinti nekokybiškos produkcijos atsiradimo priežastis, o reikalui esant – atlikti kompleksinį šio fabriko patikrinimą.

Nuo lapkričio 2 d. pradedamos rinkti paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse. Paraiškas galima teikti iki gruodžio 16 d. Šiam paraiškų priėmimui skirta 3 mln. Eur.

Pagal šią priemonę parama teikiama ne žemės ūkio veiklai pradėti. Tiesa, ne visos veiklos yra remiamos.

Lietuvos žvejai kasmet skaičiuoja nuostolius dėl jūrų žinduolių ir paukščių padarytos žalos. Į žvejų tinklus pakliūna žiemojantys paukščiai, nuostolių pridaro tinklus ir kitus žvejybos įrankius sudraskantys ruoniai. Visa tai sumažina žvejų laimikį ir atneša didelių nuostolių verslinei žvejybai. Šios problemos neįmanoma išspręsti vien pačių žvejų pastangomis, todėl reikalinga papildoma parama. Siekdama atlyginti žvejų patiriamą žalą, Žemės ūkio ministerija kviečia teikti paraiškas paramai gauti pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos priemonę „Jūrų biologinės įvairovės apsauga ir atkūrimas – kompensavimo sistemos už jūrų žinduolių ir paukščių daromą žalą sužvejojamiems laimikiams“.

Morkų auginimas jau daugybę metų nepraranda savo populiarumo. Tai daržovė, kurios maistine verte ir vitaminų gausa neabejoja niekas. Studijos parodė, kad morkos ne tik valo kraują, šalina toksinus, bet ir subalansuoja medžiagų apykaitą. 2016 m. Lietuvoje deklaruoti 741,22 hektarai morkų plotų. Tai net 13,74 proc. (89,54 ha) daugiau nei ankstesniais metais.

Lietuva ir Armėnija tęsia dvišalį bendradarbiavimą žemės ūkio srityse –praėjusią savaitę žemės ūkio viceministro Ginto Sauliaus Cironkos vadovaujama delegacija lankėsi Armėnijoje. Vizito metu buvo  apibendrinti pasiekti rezultatai, perteikiant Lietuvos patirtį tokiose svarbiose Armėnijai žemės ūkio srityse kaip gyvulininkystė ir gyvulių veislininkystė, žuvininkystė, ekologinių žemės ūkio produktų gamyba ir ekologinio sertifikavimo sistemos sukūrimas, ūkininkų, kooperatyvų, žemės ūkio bendrovių konsultavimas, taip pat numatytos ateities bendradarbiavimo galimybės.

Lietuva ir Armėnija tęsia dvišalį bendradarbiavimą žemės ūkio srityse –praėjusią savaitę žemės ūkio viceministro Ginto Sauliaus Cironkos vadovaujama delegacija lankėsi Armėnijoje. Vizito metu buvo  apibendrinti pasiekti rezultatai, perteikiant Lietuvos patirtį tokiose svarbiose Armėnijai žemės ūkio srityse kaip gyvulininkystė ir gyvulių veislininkystė, žuvininkystė, ekologinių žemės ūkio produktų gamyba ir ekologinio sertifikavimo sistemos sukūrimas, ūkininkų, kooperatyvų, žemės ūkio bendrovių konsultavimas, taip pat numatytos ateities bendradarbiavimo galimybės.

Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, siekdama kelti žemės ūkyje dirbančių gyvulininkystės specialistų kvalifikaciją, š. m. spalio–gruodžio mėnesiais rengia nemokamus kvalifikacijos kėlimo kursus gyvulių sėklintojams, embrionų persodinimo specialistams, ūkininkams–sėklintojams, gyvulių produktyvumo kontrolės paslaugas teikiantiems asmenims, galvijų bei arklių eksterjero vertintojams.

Morkų auginimas jau daugybę metų nepraranda savo populiarumo. Tai daržovė, kurios maistine verte ir vitaminų gausa neabejoja niekas. Studijos parodė, kad morkos ne tik valo kraują, šalina toksinus, bet ir subalansuoja medžiagų apykaitą. 2016 m. Lietuvoje deklaruoti 741,22 hektarai morkų plotų. Tai net 13,74 proc. (89,54 ha) daugiau nei ankstesniais metais.

2016 m. spalio 13–14 dienomis Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyriaus vyriausieji specialistai kartu su specialistu iš Norvegijos vykdė Baltijos jūros tarptautinį akustinį (rudeninį) tyrimą (angl. BIAS) mokslinių tyrimų laivu „Darius“. Monitoringo metu buvo siekiama nustatyti pelaginių žuvų – strimelių ir bretlingių – išteklių kiekį Baltijos jūros Lietuvos išskirtinėje ekonominėje zonoje. Kiekviena Baltijos regiono šalis šiuos tyrimus atlieka savo ekonominėje zonoje tuo pačiu metu, t. y. spalio mėnesį. Šiuos mokslinius tyrimus jūroje koordinuoja bei rezultatus analizuoja Tarptautinės jūrų tyrinėjimų tarybos (angl. ICES) ekspertų grupė WGBIFS (Tarptautinių Baltijos žuvų tyrimų grupės).

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) informuoja, kad nors žemės mokesčio deklaracijas mokėtojams VMI turi pateikti iki lapkričio 2 d., žemės savininkai VMI Elektroninio deklaravimo sistemoje (EDS) (http://deklaravimas.vmi.lt), taip pat „Mano VMI“ sistemoje jau gali susipažinti su deklaracijų duomenimis. Mokėtojams, kurie nėra EDS vartotojai, popierinės deklaracijos siunčiamos paštu.  Žemės mokesčio informaciją patogu peržvelgti ir naudojantis e. VMI programėle (skirta tiek „iOS“, tiek „Android“ sistemoms - www.vmi.lt/cms/mobiliosios-programeles). Žemės mokestį jos savininkai šiemet turi sumokėti iki lapkričio 15 dienos.

Per pirmąsias šešias avansų mokėjimo dienas daugiau kaip 103 tūkst. paramos gavėjų jau išmokėta 185 mln. eurų.

Jau dvejus metus Lietuvoje ir kitose ES valstybėse privalu laikytis žalinimo reikalavimų – vykdyti aplinkos atžvilgiu palankesnę žemės ūkio veiklą. Kruopščiai išanalizavus pirmuosius rezultatus, tiek Europos Komisija (EK), tiek Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ėmėsi darbo siekdamos pašalinti visus iškilusius probleminius klausimus, optimizuoti visą žalinimo schemą bei palengvinti žalinimo reikalavimų įgyvendinimą pareiškėjams.

Europos Komisija (EK) leido Lietuvai nuo kitų metų pradžios įpareigoti Lietuvos pieno perdirbėjus papildomai nurodyti ant produktų pakuočių, kokios kilmės pienas buvo panaudotas gamyboje. Pieno perdirbėjai į šį įpareigojimą žiūri neigiamai.

 Šalies vartotojai jau nuo 2017 m. sausio 1 d. galės sužinoti, iš kokioje šalyje primelžto pieno Lietuvoje pagamintus pieno produktus jie valgo.

Europos Komisija leido šalims narėms papildyti pieno gaminių ženklinimo nuostatas. Prancūzija, Italija ir Lietuva pasirinko dvejus metus papildomai informuoti vartotojus apie pieno produktų žaliavos kilmę. Teikti daugiau informacijos apie kilmę, ženklinat pieną ir pieno gaminius, norėtų ir Portugalija, Graikija ir Suomija.

Manoma, kad pirmosios avys buvo prijaukintos prieš 10–12 tūkst. metų. Lietuvos teritorijoje jos atsirado maždaug II tūkst. pr. Kr. Šie gyvūnai puikiai prisitaiko prie įvairiausių klimato ir mitybos sąlygų, ir tai lėmė platų jų paplitimą. Skaičiuojama, kad Lietuvoje šiuo metu 10452 augintojai laiko 186370 avių. Taigi vidutiniškai po 18 avių viename ūkyje. Ir nors avių skaičius nuolatos auga, jis dar toli nuo to, kuris vyravo tarpukario Lietuvoje. Tada avininkystė išgyveno tikrą pakilimą ir šalies ūkininkai augino net 1,5 milijono avių.

2016 m. lapkričio 16–17 dienomis Malmėje, Švedijos Karalystėje, vyks tarptautinė specializuota ekologiškų maisto produktų ir gėrimų paroda „Nordic organic food fair 2016“. Kiekvienais metais vykstanti paroda sulaukia didelio lankytojų dėmesio. Joje lankosi importuotojai, eksportuotojai, didžiųjų prekybos centrų atstovai, didmenininkai, kurie domisi ekologiška sertifikuota produkcija bei naujais tarptautiniais prekių ženklais pažymėtais produktais.

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) pradeda mokėti tiesioginių išmokų už 2016 m. deklaruotus plotus avansus. Jau šiandien, pirmąją avansų mokėjimo dieną, 38 mln. Eur paramos lėšų pasieks daugiau kaip 27 tūkst. pareiškėjų.
 
Iki savaitės pabaigos planuojama išmokėti dar 112 mln. Eur.

Kasdien daržovių ir vaisių valgo beveik 59 proc. Lietuvos gyventojų, vyresnių nei 14 metų, tačiau Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendaciją kasdien suvalgyti bent penkis vaisius ir daržoves (arba 400 gramų neskaičiuojant bulvių ir kitų krakmolingų augalų) įgyvendina tik maždaug kas septintas lietuvis.

ES Žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje Liuksemburge žemės ūkio ministrai pasiekė politinį susitarimą dėl žvejybos kvotų Baltijos jūroje 2017 metais. 

Šis susitarimas, grindžiamas mokslininkų rekomendacijomis ir regioninio BALTFISH forumo parengiamuoju darbu, siekia pagrindinio ES bendrosios žuvininkystės politikos tikslo –  užtikrinti tausią žvejybą.

Kiaulių laikytojams, patekusiems į afrikinio kiaulių maro (AKM) teritorijas, kuriose taikomi sugriežtinti reikalavimai tiek kiaulių laikymui, tiek jų realizavimui, papildomai skirta apie 1,6 mln. Eur parama.

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto ekspertai teigia, kad viešojoje erdvėje pasirodžiusi informacija apie 40 proc. didėsiančias pieno produktų kainas yra nepagrįsta. Nors vidutinė pieno supirkimo kaina pastaruoju metu ir pakilo, nėra jokio pagrindo teigti apie tokį didelį kainų augimą.

Spalio 5 d., Ūkio ministerija jau dvyliktą kartą įteikė apdovanojimus verslo atstovams už jų sėkmingus projektus investuojant, eksportuojant, diegiant inovacijas ir plečiant verslą. „Verslo dienos“ renginio metu apdovanojimus „Už nuopelnus verslui“ verslininkams įteikė Lietuvoje žinomi visuomenės veikėjai, daug savo veiklos srityse pasiekę lyderiai.
 Atidarydamas tradiciniu tapusį apdovanojimų renginį ūkio ministras Evaldas Gustas pažymėjo, kad Ūkio ministerijos konkursas kasmet sulaukia vis daugiau paraiškų.

Žemės ūkio ministerijos bei Programos „Leader“ ir žemdirbių mokymo metodikos centro parengta Šviečiamoji gyvulininkystės programa, sudaranti sąlygas Lietuvos vaikams pažinti gyvulius ir paukščius, startavo prieš pusantrų metų. Rugsėjo 30 d. poilsio ir pramogų parke „Harmonypark” (Prienų r.) įvyko nugalėtojų apdovanojimo renginys, kuriame buvo apžvelgtas programos įgyvendinimas ir paskelbti konkurso nugalėtojai.

2016 m. rugpjūčio mėn., palyginti su 2015 m. rugpjūčio mėn., žemės ūkio produktų supirkimo kainos sumažėjo 3,5 proc., praneša Lietuvos statistikos departamentas. Tam įtakos turėjo 5,1 proc. sumažėjusios augalininkystės produktų ir 2,2 proc. – gyvulių ir gyvulininkystės produktų supirkimo kainos. Iš augalininkystės produktų daugiausia – 16,2 proc. – atpigo kviečiai, javų mišiniai – 11,9 proc., kvietrugiai – 9,8, rugiai – 8,6, miežiai – 8,2, daržovės – 7,6, vaisiai ir uogos – 7,1, avižos – 7 proc., bet pabrango grikiai – 40,4 proc., ankštiniai augalai – 21,2, rapsų sėklos – 14,4, kukurūzai – 9,6, bulvės – 1,2 proc. Iš gyvulininkystės produktų labiausiai – 10,9 proc. – sumažėjo paukščių supirkimo kainos, natūralaus riebumo pienas atpigo 6,4 proc., kiaušiniai – 6,1, galvijai – 2,9, avys ir ožkos – 1,7 proc., tačiau pabrango kiaulės – 13,6 proc.

Vasarą prasidėjęs javų ir rapsų derliaus nuėmimas daugelyje šalies savivaldybių iš esmės baigtas. Šalies ūkininkai pagaliau gali lengviau atsikvėpti ir įvertinti šių metų derlių. Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemos duomenimis, nenupjauti liko tik nedideli vėliau bręstančių kultūrų plotai, pirmiausia, grikių.

 Lietuvos ūkininkams spalio viduryje bus pradėtos mokėti Europos Sąjungos (ES) tiesioginės išmokos už pasėlius bei pienines karves. Bus mokamas avansas, siekiantis iki 70 proc. išmokų  - iš viso apie 250 mln. eurų.