Apie popiežių ir jo močiutę Rožę

popmociutePopiežiaus autobiografija „Vìltis“ – tai naujas ir kartu beprecedentis popiežiaus Pranciškaus veikalas, pirmas tokio žanro istorijoje, nes popiežiai ligi šiol nerašė autobiografijų. Gal būtent todėl toks didelis visame pasaulyje dėmesys šiam veikalui, nors apie Pranciškų ir dabartinę popiežystę išleista gana daug knygų, įskaitant pokalbius su popiežiumi.

Kaip skelbta, popiežius planavo, kad šis veikalas būtų išleistas po jo mirties, tačiau apsisprendė kitaip, ir štai, sausio viduryje knyga pasirodė Italijos ir kitų šalių knygynuose.

Autobiografinis popiežiaus Pranciškaus veikalas „Vìltis“ – 400 puslapių knyga, kurios bendraautoris Carlo Musso, išverstas ar dar verčiamas iš viso į 18 kalbų, įskaitant lietuvių kalbą. Lietuvišką vertimą Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla žada išleisti dar šiais metais, kurie, beje, Katalikų Bažnyčioje yra jubiliejaus metai. Jie, kaip ir popiežiaus autobiografija, skirti vilties temai.

Kai kurie dienraščiai pastarosiomis dienomis pasidalijo popiežiaus autobiografijos ištraukomis pastebėdami, kad Pranciškus kai kuriuos savo gyvenimo įvykius atskleidžia išsamiai, pavyzdžiui, pasakojimą apie jaunystę, savo šeimą, pradeda nuo senelių, kurie Argentinoje buvo naujakuriai migrantai iš Italijos. O kai kuriuos kitus savo gyvenimo aspektus ir aplinkybes pasakoja santūriau, pavyzdžiui, apie laikotarpį, kai buvo Jėzaus Draugijos vyresnysis Argentinos diktatūros metais.

Kaip žinia, per 2025 metus popiežius, be daugelio kitų Jubiliejaus programoje skelbiamų renginių, žada vadovauti kelioms kanonizacijoms. Per vieną, įvyksiančią rugpjūčio 3 d., popiežius šventuoju paskelbs prieš šimtą metų mirusį italą jaunuolį palaimintąjį Petrą Jurgį Frassati (1901–1925). Šį būsimą šventąjį iš Turino veikale mini ir popiežius pažymėdamas, kad Petrą Jurgį Frassati, vieną iš katalikų socialinių darbų Turino arkivyskupijoje iniciatorių, asmeniškai pažinojo jo močiutė Rožė.

88 metų sulaukęs popiežius pažymi, kad Rožė buvo labai svarbi figūra migrantų Bergoglio šeimoje, turėjusi daug įtakos šeimos integravimosi į naują kraštą apsisprendimams ir jam pačiam. Popiežius močiutę Rožę apibūdina kaip „kasdienę šventąją“, savo brandos laikotarpio „kertiniu akmeniu“ ir pagrindine jo religingumo ugdytoja.

Petras Jurgis Frassati buvo kilęs iš turtingos ir įtakingos Turino šeimos, jo tėvas buvo politikas ir vieno iš didžiųjų italų dienraščių „La Stampa“ savininkas. Jo sūnus pal. Petras Jurgis, tikėjimą atradęs ne šeimoje, o jėzuitų gimnazijoje, tapo aktyviu katalikiškų sąjūdžių ir labdaros organizacijų veikėju. Popiežius pažymi, kad jo močiutė Rožė taip pat buvo aktyvi katalikų socialinės veiklos dalyvė tame pačiame Turino mieste ir kad ji pažinojo būsimą šventąjį, 1924 m. mirusį Petrą Jurgį Frassati.

Popiežiaus močiutė Rožė Vasallo yra kilusi iš Cagna gyvenvietės, kuri dabar vadinasi San Massimo, Piana Crixia savivaldybėje, esančioje Savonos provincijoje, Italijos šiaurės vakaruose. 1929 m. sausio 31 d. Rožė Vasallo Bergoglio, jos vyras Giovanni ir jų sūnus Mario – popiežiaus tėvas – kartu kurį laiką gyvenę Turine, paskui Astyje, iš Genujos uosto išplaukė į Argentiną.

Rožė yra viena iš nedaugelio artimųjų, apie kuriuos popiežius Pranciškaus yra pasakojęs popiežystės metais. Popiežius kartą prisiminė, kad močiutė nusivesdavo anūkus į Didžiojo penktadienio procesiją, pamokydavo klauptis atnešus nuo kryžiaus nuimto Kristaus statulą ir sakydavo: „Matote: jis miręs, bet rytoj prisikels!“.

„Žinokite: kad ir kokios negandos prispaustų, atsidusimo akimirka priešais tabernakulį, kuriame saugomas didžiausias ir godotiniausias kankinys, ir žvilgsnis į Švč. M. Mariją, stovinčią po Kryžiumi, gali virsti balzamo lašu ant pačių giliausių ir skausmingiausių žaidų.“

Taip sakydavusi popiežiaus močiutė Rožė, beje, sako popiežius, dažnai primindavusi tiek vaikams, tiek suaugusiems šventą tiesą apie mirtį, t. y. kad numirėlių rūbas – be kišenių.

Popiežius autobiografiniame veikale „Vìltis“ pakartojo, kad jis nori būti palaidotas Popiežiškojoje Didžiojoje M. Marijos, o ne Šv. Petro bazilikoje: „Vatikanas yra mano paskutinės tarnystės namai, o ne mano amžinieji namai!“, – patikino Pranciškus.

(SAK / Vatican News) nuotr.: Popiežius ir jo artimieji. Viršuje kairėje: popiežiaus tėvas Mario su tėvais Giovanni ir Rosa.

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode