Žinoma menininkė Jolita Vaitkutė, savo kūriniuose prasmingai apjungianti turinį ir formą, naujausiame darbe panaudojo, kaip įprasta, ne dažus, o maisto produktus. Dviejų metrų ilgio ir pusės metro pločio jubiliejinėje juostoje, suformuotoje iš mėsos gaminių, žalumynų lapelių ir prieskonių, atkartojami lietuviškos tautinės juostos raštai, spalvos ir simbolika. Nestandartinis kūrinys sukurtasspecialiai solidžias40 metų tradicijas puoselėjančios „Utenos mėsos“ reklamai. Pati kūrinio autorė J. Vaitkutė pripažįsta, kad be iššūkio sukurti kažką naujo, prisidėti prie projekto sutiko todėl, kad pati jaučiasi Lietuvos patriote ir jai svarbu tautinis bei kultūrinis šalies paveldas.

 Šiandien kalbėsime apie žmogų, kurio pavardė tarsi iš anksto apibūdina jos turėtoją. Viekšniuose gyvenantį Antaną Sidabrą pažįsta ne tik kiekvienas vyresnės kartos viekšniškis, bet ir daugelis plačių apylinkių gyventojų. Tai visapusiška asmenybė: auksarankis meistras, retų senienų kolekcionierius, savamokslis dailininkas, miestelio patriotas, konstruktorius... ir apskritai nepaprastai geros širdies vyras.

Šiaulietė Elzbieta Matiušovienė spalio 12 d. pasitiko savo šimtąjį gimtadienį. Ypatinga proga sukaktuvininkę aplankęs Šiaulių miesto meras Artūras Visockas E. Matiušovienei užrišo austą jubiliejaus juostą, dovanojo gėlių ir piniginę dovaną. Su dukros šeima gyvenanti senolė vasarą išeidavusi pasivaikščioti į kiemą, mėgsta stipriai pavalgyti ir, nepaisant visiškai suprastėjusio regėjimo, vis dar mielai į rankas ima mezgimo virbalus.

2013 m. respublikiniame Lietuvos mokinių meninio skaitymo konkurse Mažeikių Gabijos gimnazijos teatro studija „Trečiokai“ su kompozicija „Tautybės transvestitas“ (pagal M. Nousianinen „Avietinių laivelių kapitonai“) užėmė I vietą. Moksleivius ruošė teatro vyresnioji mokytoja Živilė Nagienė.

Tbilisio Ilja valstybinio universiteto profesorius išeivis iš Tadžikistano Olegas Panfilovas daug metų dirbo žurnalistu įvairiose Rusijos ir Tadžikistano žiniasklaidos priemonėse, taip pat tarptautinėse žmogaus teises ginančiose organizacijose. Dėl autoritarinės Rusijos valdžios kritikos O. Panfilovas buvo išvytas iš šalies. Nuo 2009 m. jis gyvena ir dirba Gruzijoje.

Jeigu, pasak lietuvių poezijos klasiko, vasaros darbai jau baigėsi ir pats metas pradėti džiaugtis rudens gėrybėmis, Rolandas Kazlas su Pakeleiviais to daryti dar negali. Pavasario linksmybėse pradėję muzikinio albumo įrašų darbus,  jie vis dar daugiausia laiko praleidžia rūsyje  nokindami, brandindami dainas, kurias užkonservavę (šis žodis neturi nieko bendra su politika ir  rinkimais) į albumą „Toks“, be žiemos rūpesčių jomis galėtų pavaišinti visus norinčius gruodį „Tokiuose koncertuose“.

„Nors ir kalbame skirtingomis kalbomis, svarbūs dalykai mūsų gyvenime ir jų išgyvenimo patirtys – kalbu apie meilę, mirtį, tapatumo paiešką ir panašiai – yra tie patys“, – sako škotė rašytoja Zoe Venditozzi, kuri rugsėjį ves kūrybinio rašymo paskaitas Kauno technologijos universiteto (KTU) naujųjų medijų kalbos studentams.

„Man dar ir šiandien paskambina įmonių atstovai, klausdami, ar neieškau darbo. Turėjau tris darbo pasiūlymus. Esu tikras, kad Lietuvoje inžinerinių ir technologinių specialybių studentams pasiūlymų yra per akis“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) absolventas, o nuo šio rugsėjo – ir doktorantas Basant Kumar Bajpai. Ilgiau nei trejus metus Lietuvoje gyvenantis ir jau lietuviškai pramokęs indas teigia jokių kultūrinių skirtumų nepatiriantis.

 Rugsėjo 23 d. kino teatruose pasirodys režisieriaus Roberto Mullano filmas „Gitel“, paliečiantis Holokausto temą Lietuvoje. Drama pasakoja masinius žudymus išgyvenusios moters istoriją: visiems artimiesiems žuvus, ji egzistuoja su kaltės jausmu, kad yra gyva. Šis jausmas, anot režisieriaus, lydi ne vieną, patyrusį Holokausto siaubus. Pateikiame interviu su režisieriumi.

Optimistė, protinga, linksma, visada besišypsanti ir atvira širdimi – taip būtų galima trumpai pristatyti Vilniaus licėjaus mokinę, aktyvią Juozo Girniaus moksleivių ateitininkų kuopos narę Liuciją Vaicenavičiūtę. Susitikome su ja pirmąją vasaros atostogų dieną, tuomet Liucija derino „Įkvėptuvių“ festivalio organizacinius dalykus, planavo kelionę į Ameriką, kalendoriuje žymėjosi žygio po Aukštaitiją, koncertų ir kitų renginių datas. 

Jauna pradinių klasių mokytoja Ingrida Mereckaitė Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijoje šiais metais rugsėjo 1 d. naujų mokslo metų pradžios proga sveikino po vasaros grįžusius antrokus. Šie mokslo metai mokykloje antri ne tik jiems, bet ir pačiai mokytojai. Dar studijuodama Lietuvos edukologijos univesitete (LEU) ji pasižymėjo puikiais rezultatais: praktikos metu studentės vedama pamoka buvo įvertinta lyg ilgametę patirtį turinčio pedagogo, o per pirmus metus mokykloje ji spėjo įgyvendinti daugybę naujovių.

 Kažkada buvęs vienas populiariausių rašytojų pasaulyje, vėliau beveik pamirštas, Stefanas Zweigas vėl tapo nepaprastai populiarus pasirodžius Weso Andersono filmui „Viešbutis „Didysis Budapeštas“. Šį filmą įkvėpė Zweigo gyvenimas ir kūryba.

Amerikiečių poetas, eseistas George‘as Prochnikas išleido knygą apie žymųjį austrų rašytoją „Nepakeliama tremtis: Stefanas Zweigas pasaulio pakraštyje“ (iš anglų k. vertė Vytautas Grenda, išleido „Tyto alba“).

Įsijungus beveik kiekvieną naujienų portalą ar atsivertus žurnalą, skirtą moterims ir merginoms, neįmanoma neatkreipti dėmesio į tekstų ir reklamų, susijusių su dietomis, gausybę: „Patarimai, kaip greičiau atsikratyti 5 kilogramų“, „7 kilogramai vos per dvi savaites“, „Tobula figūra per mėnesį be jokių pastangų“, „Riebalus deginanti sriuba ištirpdys 12 kilogramų”, „Stebuklus daranti vandens dieta – paprastas būdas sulieknėti be badavimo” ir t.t.

Ar norėtumėte sužinoti, ką socialinės apsaugos ir darbo ministrė valgo per pusryčius? Kiek per dieną nueina žingsnių?

Aš – irgi ne. Man kur kas įdomiau, ką ministrė galvoja apie jaunimo įsitraukimą į šalies politiką, kaip mėgina užtikrinti integruotą tarpministerinį požiūrį šiuo klausimu ar kaip sprendžiami nedirbančio ir nesimokančio jaunimo, vadinamojo NEET, integracijos klausimai.

Spalio 1-ąją Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre įvyks neeilinė premjera - garsaus lenkų intelektualo, kino ir teatro režisieriaus, scenaristo Krzysztofo Zanussio „Hybris (Puikybė)“. Krzysztofas Zanussis – spektaklio režisierius ir pjesės autorius. Kostiumus ir scenografiją šiam spektakliui kuria Margarita Misiukova. Vaidina Vidas Petkevičius, Artūras Dubaka, Eleonora Matulaitė, Olita Dautartaitė, Albinas Kėleris, Julija Krutko, Eglė Špokaitė, Laimutė Mališauskaitė, Eleonora Koriznaitė, Jolita Skukauskaitė-Vaišnienė. Apie būsimą premjerą ir profesinę patirtį kalbamės su pagrindinio, profesoriaus Adamo, vaidmens atlikėju Vidu Petkevičiumi.

Ar įmanoma keturių asmenų šeimos per metus sukauptas atliekas sutalpinti 0,5 litro stiklainyje? Pasirodo, taip. Rugsėjo 29–30 d. Baltijos šalių diskusijų forume „Atliekų tvarkymas“ apie tai pasakos beatliekio gyvenimo būdo pradininkė Bea Johnson (JAV). Tik ar Lietuva sugebės pasinaudoti jos patirtimi?

Pirmieji muzikiniai bandymai buvo ne kūryba, o teplionės, bet kai kurios jų tapo normaliomis dainomis, LRT RADIJUI sako kompozitorius, atlikėjas, aranžuotojas Andrius Kulikauskas. „Paskui, kai jau protingas pasidarai, pasižiūri, ką grojai tiems pacanams. O truputį paremontavus, pakeitus guolius, perdažius, visai nieko“, – juokiasi muzikantas.

Rūpintis savimi ir gerinti savo gyvenimo kokybę – toli gražu ne egoizmas. Jeigu su kitais turime elgtis kaip su savimi, pirmiausia verta susimąstyti, kaipgi mes su savimi elgiamės? Ar rūpinamės savo vidumi ir aplinka? Ar ieškome pagalbos, kai mums sunku? Ar siekiame įgyvendinti savo tikslus ir svajones?

Vienas iš jų Stonkus, kitas – Katleris. Vieną žinote iš daugybės televizijos projektų bei renginių, kitas – Katleris. Kai kas juos netgi vadina žudikais kūdikio veidu. Nors dauguma taip nevadina...

JAV gimęs, kepsninėje čirškinamas mėsainis jau pakankamai seniai iš televizorių ir kino ekranų atkeliavo ir į mūsų kiemus, bet vis dar turime kur tobulėti.  Patarimais daugiabučių projektuotojams, entuziastingoms virtuvės šeimininkėms ir vakarėlių mėgėjams dalijasi televizijos ir radijo laidų vedėja Simona Albavičiūtė-Bandita.

Antradienio vakarą jau antrą kartą Vilniuje vyko gražiausių plaukų konkurso „Miss Palette“ apdovanojimai. Socialinio tinklo „Facebook“ publikos sprendimu šis titulas atiteko dviejų vaikų mamai, raudonplaukei Jurgitai Erslovienei (34) iš Rokiškio.

Šiandien Vida Krušinskienė – 65 metų moteris, trykštanti entuziazmu, energija, sveikata, gera nuotaika ir pozityviu mąstymu. Net sunku įsivaizduoti, kad kažkada jos kūnas buvo visiškai išsekęs nuo chemoterapijos, o dvasia palūžusi nuo gyvenimo smūgių ir ligos. Kaip jai pavyko 100 procentu grįžti į gyvenimą? Atsakymų ieškome šios moters gyvenimo istorijoje.

 „O dar norėjau pasiklausti, koks gi turėtų būti atlyginimas?“ - tyliai paklausiu rytinės savęs veidrodyje, bet nuskamba per daug nuolankiai.

Vilniaus fotografijos galerijoje eksponuojamas menininkės Justinos Christauskaitės projekte „Anūkai, rūbai, seneliai“. Tai – rezultatas kelis metus trukusio meninio-socialinio tyrimo, kurio metu susitikti, prakalbinti ir nufotografuoti 192 jauni žmonės iš 40-ties Lietuvos vietovių: miestų, miestelių ir kaimų.

„Oskaro“ laureatė Jennifer Lawrence (Dženifer Lorens) antradienį buvo paskelbta daugiausiai uždirbančia aktore pasaulyje – antrus metus iš eilės.

Dainininkė Ieva Zasimauskaitė-Kiltinavičienė (23 m.), paskatinta vyro Mariaus Kiltinavičiaus, pokyčių kelią pradėjo prieš trejus metus. Dabar ji nevartoja alkoholio, nerūko, tapo vegetare ir jaučiasi laiminga.

Pasklidus žiniai apie atlikėjo Justino Bieberio „Instagram“ paskyros užslaptinimą, pasidomėjome, kiek Instagramo vartotojų yra linkę slėpti savo socialinius profilius.

Straipsnio autorė Carrie Lam, sertifikuotoji Kanados mokytoja, nuo 2014 m. pradžios tapusi dviejų Pietų Korėjoje veikiančių kanadietiškų privačių mokyklų direktore, iki tol dirbo mokytoja įvairių pasaulio šalių – tarp jų Taivano, Anglijos, Pietų Korėjos ir Kanados – mokyklose.

Popdainininkė Madonna (Madona) savo 58-ąjį gimtadienį antradienį atšventė su šokiais Kuboje – ji tapo dar viena JAV žvaigžde, apsilankiusia šioje komunistinėje saloje nuo to laiko, kai ji pernai atkūrė santykius su Vašingtonu.

 „Ekspedicija „Misija Sibiras“ reiškia daugiau nei dviejų savaičių trukmės išbandymą tvarkant Lietuvos tremtinių kapavietes – tai pilietinės raiškos būdas, skatinantis diskusijas apie istorinės atminties svarbą ir ugdantis sąmoningumą istoriją vertinti su didele atsakomybe bei pagarba“, – teigia šių metų „Misija Sibiras“ ekspedicijos dalyvis, Kauno miesto muziejuje dirbantis Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) istorijos mokslų doktorantas Simonas Jazavita. 25-erių metų istoriko nuomone, jau mokykloje reikia atkreipti dėmesį, kad, tinkamai įvertinus praeities įvykius, jų ryšius su dabartimi, galima lengviau nusakyti ir tam tikras netolimos ateities raidos tendencijas. „Posakis, kad istorija turi polinkį kartotis, yra labai tikslus“, – pasakoja VDU mokslininkas S. Jazavita.