Parama dėkojame




Sprogimas

Gydytoja įspėjo, kad regėjimą silpninti gali stresas, nuovargis ir buvimas prirūkytose patalpose

Pasaulinė evoliucija, į mūsų gyvenimą atnešusi planšetes, išmaniuosius telefonus ir kompiuterius, nulėmė, jog vis daugėja jaunų regėjimo sutrikimų turinčių asmenų, sako LRT TELEVIZIJOS laidoje „Labas rytas, Lietuva“ viešėjusi gydytoja oftalmologė Donata Montvilaitė. Tačiau, anot jos, regėjimo sutrikimus taip pat gali nulemti aplinka ir genetika.

Anot gydytojos, regėjimo sutrikimų priežastys gali būti įvairios, jos skirstomos į infekcines ir neinfekcines. „Prie neinfekcinių priežasčių priskirčiau padidėjusį kraujospūdį, cukrinį debetą, arteriosklerozę. Šios ligos daro įtaką mūsų regėjimui ir gali jį pabloginti“, – sako D. Montvilaitė.

Regėjimo sutrikimus gali sukelti ir mechaniniai akių pažeidimai, tokie kaip akių traumos, mikroelementų ir vitaminų trūkumas, sausas oras, bloga ventiliacija ir kiti aplinkos veiksniai.

Anot gydytojos, šiuo metu pastebima, jog infekcinių ligų sukeltų regėjimo sutrikimų mažėja, nes atsiranda vis didesnės gydymo galimybės.

„Kita vertus, kadangi žmonija senėja, sergančių akių ligomis atsiranda vis daugiau. Visgi laiku pastebėjus regėjimo sutrikimus ir apsilankius pas gydytoją, galima išgydyti net 80 proc. regėjimo sutrikimų“, – tikina gydytoja D. Montvilaitė.

Gydytoja sutinka, jog vis daugėja akinius nešiojančių asmenų. „Labiausiai išskirčiau mūsų mažuosius pacientus. Turbūt visi pastebėjome, kad visame pasaulyje daugėja vaikų, nešiojančių akinius. Tai nulėmė pasaulinė evoliucija, į mūsų gyvenimus atnešusi planšetes, išmaniuosius telefonus ir kompiuterius, su kuriais žmonės šiandien susipažįsta vis anksčiau“, – sako gydytoja.

Tačiau akių ir regėjimo sutrikimus lemia ne tik tai, jog dažnas dirba prie kompiuterio – regėjimą silpninti gali ir genetiniai bei aplinkos veiksniai.

„Nereikėtų pamiršti, kad regėjimą silpnina ne tik darbas kompiuteriu, bet ir sausas, prirūkytas oras, nuovargis, stresas, mityba“, – regėjimo sutrikimų priežastis vardija gydytoja D. Montvilaitė.

Gydytoja pataria riboti prie ekrano praleistą laiką, tačiau jei to padaryti nepavyksta, o kompiuteris yra pagrindinis darbo įrankis, ji siūlo laikytis taisyklės „20–20–20“.

„Vertėtų kas 20 minučių atitraukti akis nuo kompiuterio ir 20 sekundžių žiūrėti į objektą, esantį už 20-ies metrų, – sako gydytoja ir priduria, kad labai svarbu nepamiršti mirksėti. – Natūraliai bendraudami su kitu žmogumi per minutę sumirksime apie 15–20 kartų, o dirbdami prie kompiuterio vos 2–3 sykius, todėl akys ima džiūti.“

Anot gydytojos, labai svarbi ir aplinka, kurioje dirbame. „Labai svarbu kuo daugiau būti tyrame ore, reikėtų, kad patalpoje būtų įrengta vėdinimo sistema. Kompiuterio ekranas turėtų būti kiek žemiau, į jį turėtume žiūrėti šiek tiek nuleidę žvilgsnį. Kompiuterio monitorius turėtų būti švarus, jame neturėtų atsispindėti saulės spinduliai“, – įspėja gydytoja.

Jei esate priversti nuolat žiūrėti į kompiuterio ekraną, labai svarbu reguliariai atlikti akių pratimus. Gydytoja siūlo kelioms sekundėms stipriai užsimerkti, tada atsimerkti, kurį laiką pamirksėti, pasižiūrėti į skirtingu atstumu išsidėsčiusius objektus, užsimerkus pamasažuoti akies obuolius, pasukioti akis į kairę ir dešinę puses.

„Šie pratimai palengvina akių būklę, suintensyvina kraujotaką“, – tvirtina D. Montvilaitė.

Nešiojantiems akinius regėjimą tikrintis vertėtų kas metus. Anot gydytojos, jei jaučiate, kad jūsų rega ilgą laiką nekinta ir nepasižymite aukšto laipsnio trumparegyste, nerimauti nevertėtų.

Visgi profilaktiškai regėjimą tikrintis rekomenduojama nuo 35-erių, kadangi sulaukus tokio amžiaus padidėja rizika susirgti akių ligomis.

„Rekomenduoju pasidomėti šeimos genetika ir išsiaiškinti, ar kas nors iš šeimos narių yra sirgęs akių ligomis. Jei taip, tada gydytojui pasirodyti reikėtų anksčiau, nelaukiant, kol sukaks 35-eri metai“, – sako gydytoja D. Montvilaitė.

Norėdami pagerinti savo regėjimą, turėtumėte atkreipti dėmesį į savo mitybą ir tai, ar aprūpinate organizmą tinkamu vitaminų kiekiu. Anot gydytojos, sveikam regėjimui reikalingų mikroelementų gausu kiaušiniuose, žaliose lapinėse daržovėse, žuvyje, grūdiniuose produktuose.

Lrt.lt

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode