Greitosios medicinos pagalbos tarnyba (GMPT) trečiadienį pranešė, kad laikinai keičiasi pacientų registravimo pavėžėjimo paslaugai gauti tvarka – nuo šiol tam registruojami tik gulintys pacientai ir pacientai transplantacijos procedūrai.
Tarnybos teigimu, šie pokyčiai susiję su intensyvesniu, nei buvo planuota, paslaugos naudojimu ir dėl to kilusiu finansinių išteklių trūkumu. GMPT sako laukianti Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) sprendimo dėl tolimesnių paslaugos teikimo apimčių.
Karštosios linijos steigėja SAM praėjusį penktadienį pranešė, kad dėl susidariusios situacijos kalta buvusi ministerijos vadovybė, praėjusių metų liepos pradžioje įsteigusi pacientų pavėžėjimo paslaugą, tačiau neįvertinusi galimų šios paslaugos apimčių.
„Paslauga buvo pradėta formuoti reaguojant į gydymo įstaigų reorganizavimą regionuose, siekiant išlaikyti paslaugų prieinamumą visiems pacientams, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos. Todėl ir toliau fokusuosimės į paslaugos prieinamumą regionuose, o pirmiausia ją užtikrinsime sunkiausios sveikatos būklės pacientams, ypač turintiems judėjimo problemų“, – sakė viceministrė Laimutė Vaidelienė.
SAM taip pat teigė pastebinti, kad daugiausiai pavėžėjimo paslauga naudojasi didžiųjų miestų, kur transporto infrastruktūra yra pakankamai išvystyta, pacientai, todėl daugiau dėmesio bus skiriama paslaugos teikimui regionuose.
Tuo metu pacientų organizacijos sako iki šiol apie problemą nežinojusios.
„Kažkokio išankstinio perspėjimo ar informacijos pateikimo mes, kaip pacientų organizacija, negavome. Buvo labai daug žadėta, visas procesas įsivažiavo ir dabar jau sėkmingai vyksta, tačiau neprabėgo ir metai ir viskas pasibaigė. Žiūrint iš pacientų pusės žmonės bus labai nusivylę ir jausis apgauti“, – M1 informacijos tarnybai trečiadienį sakė pacientus vienijančios asociacijos „Gyvastis“ vadovė Aušra Degutytė.
GMPT duomenimis, per beveik metus nuo tada, kai pavėžėjimo paslauga startavo nacionaliniu mastu, suteikta per 50 tūkst. pavėžėjimo paslaugų pacientams iš visos Lietuvos.
Pavėžėjimo paslauga yra skirta gyventojams, kuriems nustatytas 55 proc. ar mažesnis dalyvumo lygis, tiems, kuriems nustatytas neįgalumo lygis, 75 metų bei vyresniems asmenims ir asmenims, kuriems pavėžėjimo paslauga yra reikalinga dėl sveikatos būklės. Visi jie taip pat privalėjo turėti teisę į priemokas už kompensuojamuosius vaistus dėl nepakankamų pajamų.
Vertinant vykimo priežastį, pasak GMPT, populiariausia paslauga buvo nuvykimas specializuotų ambulatorinių paslaugų į gydymo įstaigą. Taip pat pacientai aktyviai naudojosi grįžimo iš gydymo įstaigos paslauga, vyko pavėžėjimo transportu chemoterapijos. Kiek mažiau populiarūs buvo parvykimo iš skubaus pagalbos skyriaus, ambulatorinių reabilitacijos, sveikatos dienos paslaugų pavėžėjimai.
Anot GMPT, pavėžėjimo paslauga yra finansuojama valstybės biudžeto lėšomis. Jai šiemet skirta 8,7 mln. eurų, kurių didžioji dalis jau panaudota pagal paskirtį.
Vieninga GMP tarnyba buvo įkurta 2023 metų liepos pradžioje, sujungus anksčiau savarankiškai funkcionavusias 16 GMP stočių, 30 pirminės sveikatos priežiūros centrų padalinių ir dvi privačias GMP įstaigas.
BNS nuotr.
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
