Visą gyvenimą kovoju su sloga... Nepriklausomai nuo metų laiko ji kiekvieną dieną su manimi. Kai peršalu - paūmėja. Buvau pas LOR gydytoją, nosies pertvara tiesi, įtaria alergiją dulkių erkutėms, alergologiniams tyrimams kol kas neturiu lešų. Dažnai čiaudžiu, nepriklausomai nuo aplinkos. Mano galūnės šąla, gal visa tai turi ryšį tarpusavyje? Ką galetumėte patarti? Nepastebėjau, kad kažkas gali turėti įtakos, nes kiekvieną dieną tas pats - nesvarbu, kur būčiau, nesvarbu koks oras, aišku, gal vėsesniais orais labiau sloguoju nei šiltesniais, kai lauke bunu.

Glitimo netoleravimas – problema, kuri gali varginti ir nuo gimimo, ir atsirasti tik senatvėje. Periodiškai atliekami tyrimai rodo, kad glitimo netoleravimas kasmet vargina vis daugiau žmonių visame pasaulyje, o Amerikoje ši problema fiksuojama net 15 proc. šalies gyventojų. Vieniems tai pasireiškia alergija, padidėjusiu jautrumu glitimo turintiems produktams, kitiems – net liga. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaikų ligoninės filialo gastroenterologas doc. Vaidotas Urbonas teigia, kad labai svarbu nuolat klausyti savo organizmo siunčiamų signalų ir kviečių, rugių, miežių atsisakyti tik tada, kai jie turi įtakos gerai savijautai. Kaip reiktų tai pastebėti?

Iš pirmo žvilgsnio nepavojingas sėdėjimas mokantis ar dirbant gali pridaryti iš tiesų nemažai žalos. Daugelis net nesusimąsto, kokias pasekmes gali atnešti nuolatinis sėdėjimas ir mažas fizinis aktyvumas. Dėl per ilgo sėdėjimo keliamo pavojaus sveikatai neabejojama, o ką daryti, kad jo išvengtume?

Studentai didelę mokslo metų dalį praleidžia sėdėdami – ilgos paskaitos universitetuose ir pasiruošimas namie, sėdint prie kompiuterio. Prie viso to prisideda ir mažas fizinis aktyvumas, kuris tik padidina rimtesnių sveikatos sutrikimų riziką.

Kiekvieną dieną mūsų plaukai patiria stresą: džioviname juos džiovintuvu, tiesiname ir garbanojame, rišame veržiančiomis gumytėmis. Saulė ir sūrus vanduo, vėjas, šaltis ir netgi dulkėtas miesto oras – rimti išbandymai mūsų plaukų gerovei. Tam, kad plaukai būtų apsaugoti nuo išorinio poveikio, sudrėkinti, vėl gražūs, naudokitės plaukų kaukėmis.

Petražolės – augalas, apie kurį galima pasakyti: ir maistas, ir vaistas. Jos turi daug vitaminų ir naudojamos pačių įvairiausių ligų ir negalavimų gydymui.

Vaikų ligoninės gydytojai onkohematologai primena: net ir sunkiausios, retomis laikomos onkologinės vaikų ligos sėkmingai gydomos, o vaikams pažangių vaistų valstybė nestokoja, kaip ir galimybės dalyvauti tarptautiniuose klinikiniuose tyrimuose ir gauti modernų gydymą, kai liga yra ypač reta.

Niekam nėra paslaptis, kad vienų ligų gydymas gali nulemti kitų atsiradimą, nes naudojamos priemonės kenkia organams bei sistemoms. Papratai ši taisyklė pirmiausiai taikoma antibiotikams – ilgalaikis jų vartojimas silpnina imunitetą, provokuoja įvairių grybelinių ligų vystymąsi, negatyviai veikia plaukų ir odos būklę... Bet ir kiti preparatai ne ką saugesni.

JAV mokslininkų tyrimai rodo, kad vaistai nuo hipertonijos pablogina smegenų aprūpinimą krauju. Tyrėjų manymu, padidėjęs kraujospūdis liudija, kad nervų sistema yra per daug jaudri. Dirbtinis arterinio kraujospūdžio mažinimas vaistiniais preparatais tik apsunkina problemą, nors galvos skausmas kuriam laikui išties praeina.

Ieškantiesiems šviežių vitaminų ir stiprybės, šaltuoju metų laiku reikia atkreipti dėmesį į spygliuočius. Juk išmintinga gamta viską sutvarkė taip, kad žiemą, kai labai sumažėja natūralių vitaminų ir mikroelementų šaltinių, spygliuose vitamino C būna dvigubai daugiau negu vasarą

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikai primena, kad žiemą kyla ne tik gripo ir peršalimo ligų, bet ir vėjaraupių protrūkių. Lietuvoje kasmet serga 13–18 tūkst. gyventojų. Dauguma – lapkričio – gegužės mėnesiais.

Vėjaraupius sukelia Varicella zoster virusas (VZV) Tai ūmi, labai užkrečiama ir epidemiškai plintanti infekcinė liga. Iki 90 proc. žmonių perserga vėjaraupiais. Dažniausiai serga 2-8 metų vaikai. Liga pasireiškia karščiavimu bei pūsleliniu odos ir gleivinės bėrimu. Paprastai vėjaraupiais persergama lengvai ir vaikai pasveiksta nepasireiškus jokioms komplikacijoms. Tačiau suaugusieji linkę sirgti sunkiau bei liga tęsiasi ilgiau nei vaikams. Infekcija ypač pavojinga kūdikiams, nėščiosioms ir asmenims, kurių imuninė sistema nusilpusi.

Ąžuolas – nuo seno gerbiamas medis, tačiau ar žinote, kokiomis gydomosiomis savybėmis jis pasižymi?

Medicinoje paprastai naudojama jaunų šakelių ir ūgliukų žievė, tačiau liaudiškuose receptuose kartais siūloma naudoti ir ant ąžuolo lapų augančius „gumbelius“.

Žievė pasižymi rišamuoju, uždegimus slopinančiu ir pūliavimą stabdančiu poveikiu, todėl ja galima gydyti:

Šiandien minima Tarptautinė retų ligų diena, kuri itin reikšminga beveik 36 mln. Europos gyventojų. Nors retos ligos pasižymi nedideliu sergančiųjų skaičiumi, tačiau Lietuvoje jų gydymo situacija yra pakankamai gera – inovatyvus gydymas kartais gali būti prieinamas net tais atvejais, kai liga diagnozuojama vos vienam pacientui šalyje, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Žmonės, nusprendę, kad jiems reikia išsivalyti organizmą, dažniausiai galvoja tik apie žarnyną ar kepenis, tačiau lygiai taip pat svarbu užtikrinti, kad jūsų inkstai būtų švarūs ir veiktų visu pajėgumu, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ teigia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas. Švarūs inkstai, anot jo, padidins energiją ir kartu išgydys antinksčius.

Žmogus – tai darni visuma, todėl netekus dantų nukenčia ne tik mūsų išvaizda, bet ir visas organizmas apskritai. Apie komplikacijas bei pažangias dantų atkūrimo galimybes pasakoja gydytojas odontologas Edvinas Mileris.

– Kaip manote, dėl kokių priežasčių žmonės delsia atkurti dantis implantais?

– Dažnai delsiama atkurti dantis dėl informacijos stokos. Paprastai, jei žmogus netenka priekinių dantų, į odontologijos kliniką atskuba nedelsiant. O netekus vieno ar keliu šoninių dantų, jų nesimato, todėl žmonės galvoja, kad gali kokybiškai gyventi ir be jų. Toks požiūris yra klaidingas, nes praradus dantis kenčia ne tik estetika, bet ir visas organizmas.

Kūno grūdinimas – vienas iš sveikatos stiprinimo būdų. Reguliarus ir sistemingas pabuvimas šaltesniame, nei įprasta, ore ar kūno apliejimas vėsiu vandeniu daro įtaką imuninei sistemai, medžiagų apykaitai bei psichoemocinei būklei.

Geresnė sveikata ir grūdinimasis didina pasitikėjimą savimi, savigarbą ir atsparumą stresui. Tyrimai rodo, kad sveikesni ir aktyvesni yra žmonės, kurie, būdami vaikai, gyveno sveikai ir buvo fiziškai aktyvūs. Tyrimai rodo teigiamą kasdienio fizinio aktyvumo ir kūno grūdinimo poveikį vaikų mokymosi rezultatams, įsiminimui ir dėmesio sukaupimui, gebėjimui spręsti psichologines problemas, rašoma pranešime spaudai.

Technologinė pažanga sukelia naują proveržį ne vienoje mokslo srityje. Ne išimtis ir neuropsichologija. Tokie tyrimų metodai kaip magnetinis rezonansas, kompiuterinė tomografija ar pozitronų emisijos tomografija leidžia pažvelgti į smegenis dar giliau ir ieškoti atsakymų į sudėtingiausius klausimus.

Užsitęsusios blogos nuotaikos priežastimi gali būti ir depresija, ir skydliaukės sutrikimai, sako „Asmens sveikatos klinikos“ gydytojas psichiatras, psichoterapeutas Edgaras Čiūras. Dėl to pirmojo susitikimo su pacientais metu, išklausęs jų nusiskundimus dėl ilgesnį laiką besitęsiančios apatijos, blogos nuotaikos, susikaupimo stokos, greičiau ateinančio nuovargio, padidėjusio ar sumažėjusio mieguistumo ar apetito, gydytojas pirmiausia rekomenduoja pasidaryti Nuotaikos tyrimą.

Užsitęsusios blogos nuotaikos priežastimi gali būti ir depresija, ir skydliaukės sutrikimai, sako „Asmens sveikatos klinikos“ gydytojas psichiatras, psichoterapeutas Edgaras Čiūras. Dėl to pirmojo susitikimo su pacientais metu, išklausęs jų nusiskundimus dėl ilgesnį laiką besitęsiančios apatijos, blogos nuotaikos, susikaupimo stokos, greičiau ateinančio nuovargio, padidėjusio ar sumažėjusio mieguistumo ar apetito, gydytojas pirmiausia rekomenduoja pasidaryti Nuotaikos tyrimą.

Vaistinės pačios nustato būdus, kaip surinkti iš gyventojų nebenaudojamus vaistus. Taip LRT RADIJUI sako Sveikatos apsaugos ministerijos Spaudos tarnybos patarėja Gabrielė Banaitytė. Jos teigimu, vaistams taikomi griežti reikalavimai ir jie negali būti išmetami bet kur.

LRT RADIJO klausytoja pasakoja, kad per radiją išgirdo kalbant, jog nesunaudotus vaistus galima nunešti į vaistinę. Anot jos, vis dėlto dažnai ten būna eilės ir žmonės nebenori laukti tam, kad galėtų atiduoti nepanaudotus medikamentus.

Šiuo laikotarpiu užgulusi, varvanti ir paburkusi nosis, čiaudulys kamuoja daugelį. Sloga, dar kitaip vadinama rinitu – tai nosies ertmės gleivinės uždegimas, kurį diagnozuoti ypač paprasta, tačiau į šį susirgimą numoti ranka nederėtų.

Slogą sukelia oro lašeliniu būdu plintantys virusai ir bakterijos. Ja užsikrečiama nuo kitų čiaudinčių, kosinčių, patogeninius virusus platinančių asmenų. Įprastai sloga prasideda ūmiai – tai viršutinių kvėpavimo takų infekcijos pasekmė.

Kava – vienas populiariausių gėrimų pasaulyje: kasdien suvartojama daugiau nei 5 milijardai puodelių. Daugelis žmonių be jos neįsivaizduoja savo ryto. Tačiau ar kavą vartoti sveika? Daugybė mokslinių tyrimų atskleidė tiek neigiamus, tiek teigiamus kavos vartojimo aspektus.

Kavos trūkumai:

·         Kofeinas sukelia priklausomybę.

·         Kava didina kraujospūdį.

·         Kavoje esantys cheminiai komponentai suerzina skrandį, didina jo sulčių rūgštingumą ir gali sukelti virškinimo sutrikimus.

Apie dantų ir burnos ertmės sveikatą kalbama daug ir dažnai, tačiau dauguma pacientų rekomendacijas ignoruoja, dėl ko vėliau dažnai varsto odontologų duris. Pasak gydytojų, vienas didžiausių sveikos ir gražios šypsenos priešų – rūkymas – ir toliau išlieka viena pagrindinių priežasčių, kodėl prastėja burnos ertmės higiena.

Glitimo netoleravimas – problema, kuri gali varginti ir nuo gimimo, ir atsirasti tik senatvėje. Periodiškai atliekami tyrimai rodo, kad glitimo netoleravimas kasmet vargina vis daugiau žmonių visame pasaulyje, o Amerikoje ši problema fiksuojama net 15 proc. šalies gyventojų. Vieniems tai pasireiškia alergija, padidėjusiu jautrumu glitimo turintiems produktams, kitiems – net liga. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaikų ligoninės filialo gastroenterologas doc. Vaidotas Urbonas teigia, kad labai svarbu nuolat klausyti savo organizmo siunčiamų signalų ir kviečių, rugių, miežių atsisakyti tik tada, kai jie turi įtakos gerai savijautai. Kaip reiktų tai pastebėti?

Jeigu jaučiatės prislėgti, neturite jėgų ir sveikatos – pabendraukite su gyvūnais! Jie padeda įveikti tiek fizinį, tiek dvasinį skausmą!

Vakaruose labai paplitusi gyvūnų terapija (gydymas gyvūnais). Šio metodo gerbėjai veda į ligonines ir senelių namus skirtingus gyvūnijos pasaulio atstovus – nuo šunų iki... skunkų ir gyvačių. Manoma, kad kiekvienas gyvūnas turi savo „specializaciją“.

Didžioji dalis anksčiau gripo epidemiją paskelbusių savivaldybių ją atšaukė, antradienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).

Iš viso epidemija buvo paskelbta 32-ejose savivaldybėse, iš kurių 19 paskelbė ją atšaukiančios. Nuo trečiadienio epidemija atšaukiama ir Vilniuje.

Burnos vėžio statistika per 2015-2017 metus nesikeičia ir verčia sunerimti. Nacionaliniame vėžio instituto (NVI) Galvos, kaklo ir odos navikų skyriaus metinėje ataskaitoje pateikiami skaičiai rodo, kad burnos vėžio atvejų sparčiai daugėja, o 50% ligonių, atvyksta į skyrių jau su IV burnos vėžio stadija. 2018 metų statistiniais duomenimis, su IV stadijos burnos ir gerklų navikais atvyko 1433 ligoniai iš 1625 besikreipusių.

Net 59 proc. – tiek rūkančiųjų norėtų mesti rūkyti, taip rodo reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa. Kodėl nemeta? Dažniausiai apklaustieji įvardijo tokias priežastis, kaip susiformavę įpročiai, valios trūkumas, didelis stresas ar kitų įtaka, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Šios priklausomybės ne ką lengviau atsisakyti nei azartinių lošimų ar alkoholio“, – tikina IPS klinikos psichiatras-psichoterapeutas Janas Hilbigas.

Baigiantis žiemai Lietuvos sveikuolių sąjunga kviečia jungtis prie naujo 30 dienų iššūkio ir įveikti savo fizinę bei emocinę priklausomybę nuo maisto. Grupėje dalyvauja per 20 000 narių, iššūkį emociniam valgymui bei kitoms priklausomybėms metė per 500 narių, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Mokslininkai sukūrė ir išbandė inovatyvų, mikromaistinėmis medžiagomis praturtintą maisto produktą, skirtą senyvo amžiaus pacientams. Gaminio veiksmingumas – įspūdingas: per 10 jo vartojimo dienų Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Geriatrijos klinikos vyresnio amžiaus pacientų mitybos būklė ir sveikatos rodikliai žymiai pagerėjo.

Lietuvoje mažėja sergančiųjų gripu ir peršalimo ligomis, septyniose savivaldybėse rekomenduojama atšaukti epidemiją, pirmadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras.

Jo duomenimis, praėjusią savaitę bendras Lietuvos sergamumo gripu ir peršalimo ligomis rodiklis buvo 81 atvejis 10 tūkst. gyventojų. Ankstesnę savaitę šis rodiklis siekė 121,3 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

Šaltuoju metų laikotarpiu organizmui natūraliai norisi kaloringesnio ir sotesnio maisto. Tuomet kyla daugiau pagundų visavertę mitybą papildyti riebesniais ar saldesniais produktais, rašoma pranešime spaudai. Tam, kad saldumynai nepakeistų sveikatai palankių produktų, medicinos mokslų daktarė, gydytoja dietologė Edita Gavelienė ir tinklaraščio „Nestoras maistas“ autorė Ieva Greičiūnaitė dalijasi patarimais, kaip mėgautis saldėsiais be sąžinės graužaties ir koks cukraus kiekis organizmui žalos nepadarys.