Grąžinti viltį šalies jaunimui. Tokį tikslą kėlė Senegalo Caritas plenarinėje sesijoje. Koldos vyskupas, Senegalo Caritas pirmininkas Jean Pierre Bassene kalbėjo, jog skaitydamas apie tas dramatiškas situacijas, kurias išgyvena jaunimas, ypač Afrikoje, Bažnyčia ir Caritas jaučia ypatingą raginimą jiems padėti: „Nesibaigiančios tragedijos, ištinkančios nelegaliai migruojant, prekyba žmonėmis, vergovė ir smurtas prieš jaunimą mus labai neramina. Jauni žmonės, liekantys šalyje, susiduria su kitais iššūkiais - nedarbas nėra vienintelis iš jų.
Ketvirtadienio vakarą popiežius Pranciškus vadovavo Šv. Pauliaus atsivertimo šventės antriesiems mišparams, kuriais buvo užbaigta šiemetinė maldos savaitė už krikščionių vienybę. Mišparai vyko apaštalui Pauliui dedikuotoje Romos bazilikoje. Kartu su popiežiumi meldėsi Konstantinopolio patriarchato atstovas ortodoksų metropolitas Gennadios, Kenterberio arkivyskupo atstovas Romoje anglikonų vyskupas Bernard Ntahoturi, taip pat Suomijos ekumeninė delegacija, su kuria popiežius jau susitiko ketvirtadienį priešpiet, Bossey ekumeninio instituto studentai iš Prancūzijos, taip pat Romoje pastoviai gyvenančių įvairių krikščioniškų bendruomenių nariai.
„Maldų už krikščionių vienybę savaitė mums primena kiek daug pasaulyje sunkiai vargstančių žmonių, vardan kurių turime stengtis, vienijami mūsų bendro ekumeninio įsipareigojimo. Kartu melskime Viešpatį, kad mes, krikščionys, taptume vertais Jo taikos įrankiais. Jis tepadeda mums – katalikams ir evangelikams liuteronams - visuomet kartu darbuotis kaip Jo išgydančios ir sutaikinančios meilės liudytojai ir tarnai, šlovinantys ir garbinantys Jo Šventąjį Vardą“.
Prieš pora dienų sugrįžęs iš Čilės ir Peru, popiežius Pranciškus pasidalijo įspūdžiais trečiadienio bendrojoje audiencijoje. Trečiadienio rytą Šventasis Tėvas dėmesį skyrė ne tik praėjusiai kelionei, bet prisiminė ir pastarojo laikotarpio neramumus Kongo Demokratinėje Respublikoje, atskirai susitikęs su jazidais sakė, jog garsiai prašo gerbti jų teises.
Jau prieš kelis mėsius buvo pranešta, kad gegužės 13-ąją, sekmadienį prieš Sekmines, minėsimos šiemetinės Pasaulinės visuomenės komunikavimo priemonių dienos proga, popiežius Pranciškus pakvies pamąstyti apie vadinamąjį „fake news“ reiškinį – tai yra apie melagingos informacijos naudojimą darant įtaką žmonių pasirinkimams, siekiant ekonominės ar politinės naudos. Ši trečiadienį, sausio 24 d., liturgijoje minint žurnalistų dangiškąjį globėją šv. Pranciškų Salezą, buvo paskelbta Pasaulinei žiniasklaidos dienai skirta popiežiaus Pranciškaus žinia, kurios tema: 
Ani-Kristi Manvelian, 24 metų anesteziologė mergina įšventinta į diakones Šv. Jurgio katedroje Teherane, Irane. Diakonei šventimus suteikė arkivyskupas Sebouh Sarkissian.
Prieš išvykdamas į 22-ąją apaštalinę kelionę, popiežius sveikinime Čilei ir Peru save pavadino džiaugsmo Evangelijos piligrimu, ženklu Bažnyčios, kuri neša taiką ir viltį, mato priespaudą, skausmą, neteisybę, atmetimą išgyvenančius savo narius ir šiuose kraštuose. Šia žinia popiežius padėjo pagrindą visai likusiai savo kelionei, kurios centre buvo teisingumas, taika ir viltis. 
Vienas nuostabiausių dalykų, kalbant apie Katalikų Bažnyčią, yra jos visuotinumas. Bent jau kartą per savaitę, sekmadieniais, maldoje kartojame: „Tikiu vieną, šventą, visuotinę, apaštalinę Bažnyčią“. Tai reiškia, kad, nepaisant mūsų skirtingų lokalinių – kalbinių, kultūrinių, etninių ir kt. – kontekstų, mums adresuojama ta pati universali žinia, ta pati Geroji naujiena. Tai yra įvairovė, sužydinti ant to paties tvirto pamato. Būtent todėl galime klausytis Čilėje kalbančio popiežiaus Pranciškaus ir jausti, kad tai, ką jis kalba, yra aktualu bei svarbu ne tik ten, bet ir čia.
Sekmadienio vidudienį Limos laiku popiežius Pranciškus pasirodė arkivyskupo rūmų balkone ir kartu su aikštėje prie Limos katedros susirinkusiais žmonėmis, visų pirma jaunimu, kalbėjo „Viešpaties Angelo“ maldą.
Sekmadienį priešpiet (Lietuvoje jau artėjo 18 val.) Limos arkivyskupo rūmuose prasidėjo popiežiaus Pranciškaus susitikimas su Peru vyskupais. Jiems popiežius kalbėjo apie aktualumo nepraradusį pavyzdį, kurį Bažnyčiai Peru ir visoje Lotynų Amerikoje paliko šešioliktojo amžiaus Limos vyskupas šv. Toribijus Mongrovejo.
Sausio mėnesio antros pusės sekmadienio Evangelija prasideda pasakojimu apie viešą Jėzaus veiklą Galilėjoje. Įdomu, kodėl Jėzus pradėjo savo veiklą ne Jeruzalėje ar kitame tuometinio pasaulio didmiestyje, o atokiame Galilėjos krašte? Šiandien, kai daugelis jaunų specialistų baigę universitetus savo gyvenimo ir profesijos svajone laiko tik keletą Lietuvos didmiesčių arba emigraciją į didžiuosius pasaulio miestus, turime susimąstyti, kodėl Jėzaus viešoji veikla prasideda būtent Galilėjoje ir niekur kitur.
Sausio 18 dieną prasidėjo Maldų už krikščionių vienybę savaitę, kurios metu krikščionys yra ypatingai skatinami susitikti, susipažinti, melstis tarpusavyje, atsimenant savo Viešpaties maldą, kad Jo mokiniai būtų „viena“.
Popiežius ketvirtadienį baigia savo kelionę Čilėje ir išvyksta į Peru. Paskutinė kelionės Čilėje stotis buvo Ikikės mieste. Iš pat ryto atsisveikinęs su Čilės sostine Santjagu, popiežius Pranciškus su palyda išskiro į Ikikę, svarbų šiaurinį pramonės centrą įsikūrusį vietoje tarp Ramiojo vandenyno ir Atakamos dykumų. Iš Ikikės popiežius išvyksta į Peru sostine Limą, kurią pagal skrydžio planą Šventasis Tėvas pasieks vietos laiku po 17 valandos, kai Europoje jau bus po 23 valandos.
„Jei nutrūksta ryšys su Jėzumi, rizikuojame paskandinti savo svajones“, sakė popiežius Pranciškus trečiadienio pavakare susitikęs su Čilės jaunimu. Susitikimas įvyko Maipu Švč. M. Marijos šventovėje, Santjago pakrašty. Šioje vietoje, nepriklausomybę paskelbusios Čilės pajėgos 1818 m. nugalėjo ispanų kariuomenę. Lemtingai pergalei atminti buvo pastatyta Karmelio Marijai dedikuota votyvinė šventovė.
Pasibaigus Santjago katedroje vykusiam popiežius susitikimui su Čilės kunigais ir vienuoliais, katedros zakristijoje Pranciškus atskirai susitiko su šalies vyskupais, kurių – vyskupų ordinarų, pagalbininkų ir emeritų – yra penkios dešimtys.
Trečiadienį popiežius Pranciškus buvo išvykęs į Araukanijos regiono sostinę Temuką, aukojo Mišias Temuko katalikų bendruomenei, ypatingą dėmesį skirdamas indėnams mapučiams ir kitoms Araukanijoje gyvenančioms čiabuvių gentims. Temuko miestas išaugo mapučių indėnus užkariavusių ispanų tvirtovės vietoje, o buvęs miesto aerodromas iškilęs kolonistų nusavintose mapučių žemėse. Popiežius apie tai prisiminė trečiadienio Mišiose, kurias aukojo nebeveikiančiame Maqueheu aerodrome, paminėdamas šioje vietoje vykusius rimtus žmogaus teisių pažeidimus. Popiežius sakė, kad Mišias skiria už visus kentėjusius ir žuvusius Araukanijoje, kaip ir už visus, kurie kiekvieną dieną neša visokio neteisingumo naštą.
Kitas popiežiaus vizito Čilėje antradienio programos įvykis buvo apsilankymas Santjago moterų kalėjime. „Trokškite geresnės ateities, jos siekite, ruoškitės reintegracijai į visuomenės gyvenimą“, sakė popiežius Pranciškus susitikęs su 600 bausmes atliekančių moterų, kurios simboliškai atstovavo visiems Čilės kaliniams, kurių šiuo metu visoje šalyje yra apie 50 tūkstančių.
Lietuvos vyskupai paskelbė, kad vasario 16-ąją, kada Lietuvoje bus minimas valstybės atkūrimo šimtmetis, galima valgyti mėsą, nors ši diena ir sutaps su Gavėnios penktadieniu, kai tikintiesiems tradiciškai būtų privalomas pasninkas.
Antradienį priešpiet (Lietuvos laiku jau pavakare) popiežius Pranciškus aukojo Mišias viename didžiausių Santjago miesto parkų, pavadintame kovotojo už Čilės nepriklausomybę generolo Bernardo O‘Higginso vardu. Mišių intencija – „už taiką ir teisingumą“. Homilijoje popiežius Pranciškus komentavo Kristaus Kalno pamokslo palaiminimus, skambėjusius Mišių Evangelijoje.
Sekmadienį, sausio 14 d. minimos Pasaulinės pabėgėlių ir migrantų dienos proga popiežius Pranciškus aukojo šventąsias Mišias Šv. Petro bazilikoje. Homilijoje popiežius atkreipė dėmesį, kad jo kalbos mintys šią dieną skirtos visiems, o ypač į Mišias pakviestiems pabėgėliams ir migrantams, kurių dalis į Romą ir Italiją atvyko dar neseniai, o kiti čia jau daug metų gyvena ir dirba, o dar kiti jau priklauso „antrajai migrantų kartai“.
Pasaulinės migrantų ir pabėgėlių dienos nuo 2019 metų bus minimos antrąjį rugsėjo sekmadienį. Apie tai pranešė popiežius Pranciškus sekmadienį užbaigdamas Vidudienio maldos susitikimą su maldininkais. Popiežius paaiškino, kad tokį sprendimą nulėmė pastoracinės priežastys. Būsima - 105 - migrantų ir pabėgėlių diena bus minima 2019 metų rugsėjo 8 dieną. Ligi šiol Pasaulinės migrantų ir pabėgėlių diena kasmet buvo minima antrąjį sausio sekmadienį.
Sekmadienio Evangelijos tekstas po Trijų Karalių sekmadienio tikrai galėtų vadintis pirmos pažinties su Jėzumi sekmadieniu bei pirmųjų mokinių pašaukimo sekmadieniu. Kiekvienam iš mūsų svarbu prisiminti pirmąsias draugystės užuomazgas, kurios neretai tampa ilgalaikiais gyvenimiškos bičiulystės ir bendradarbiavimo saitais, o iš kai kurių bičiuliškų ryšių išauga net pats gražiausias meilės ryšys.
Jau neužilgo prasidedančios kasmetinės maldų savaitės už krikščionių vienybę išvakarėse verta prisiminti, kad šiais metais savo įkūrimo septyniasdešimtmetį paminės Pasaulinė Bažnyčių taryba, kuri yra pagrindinė Katalikų Bažnyčios ekumeninio dialogo partnerė ir pagrindinė ekumeninė organizacija viso pasaulio mastu.
Naujuosius metus popiežius Pranciškus pradeda kelione į Čilę ir Peru, kuri prasidės jau po kelių dienų. Vėliau šiais metais į dėmesio centrą vėl sugrįš šeimos tema, nes rugpjūtį Dubline vyks pasaulinis šeimų susitikimas. Šių metų rudenį Vatikane vyks Vyskupų Sinodo asamblėja ir Bažnyčios dėmesio centre bus jaunimas. Šiomis temomis interviu Šventojo Sosto Komunikacijos sekretoriato žinių tarnybai davė Vatikano Valstybės sekretorius kard. Pietro Parolin.
Pirmadienį Urbono universitete Romoje prasidėjo kasmet rengiami Šventųjų skelbimo kongregacijos kursai. Juose formuojami būsimi šventųjų skelbimo bylų ekspertai, perduodamos jiems šiam darbui būtino teologijos, istorijos ir teisės žinios. Įvadinę kalbą kurso dalyviams pasakė Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas kard. Angelo Amato, kuris apžvelgdamas Kongregacijos per praėjusius metus nuveiktus darbus paminėjo ir Lietuvą, kaip vieną iš vienuolikos šalių, kuriose 2017 įvyko beatifikacijos. Kongregacijos prefektas kardinolas Amato Vilniuje birželio 25 dieną paskelbė Bažnyčios kankinį ir arkivyskupą Teofilių Matulionį palaimintuoju.
Besiruošiant Pjongčange, Pietų Korėjoje, vasarį vyksiančioms žiemos olimpinėms žaidynėms, kalbama apie Korėjų viršūnių susitikimą. Susitikime – ir karo atskirtų šeimų klausimas. Pietų Korėjos vyskupai pažymi, kad „esame viena tauta, viena šeima ir tai kiekvieno dialogo pamatas. Tačiau reikia nuveikti daugiau, daryti viską kas įmanoma, kad Korėja vėl susivienytų“. Tedžono vyskupas Lazarus You Heung-sik labai džiaugiasi išgirdęs žinias apie viršūnių susitikimą, kur dalyvavo abiejų Korėjų delegacijos, vyksiančios į būsimas žaidynes. Tai vienas pirmųjų aukšto lygio dialogo susitikimų tarp Pietų ir Šiaurės atstovų. Pasak vyskupo, susitikimas praėjo labai gerai. Svarbu, kad abi šalys išreiškė norą dalyvauti žiemos olimpinėse žaidynėse, su delegacija, kur būtų ne tik atletai, be ir žurnalistai, aukšto lygio valdžios atstovai ir sportininkus dainomis bei šokiais palaikanti merginų grupė.
Arkivyskupas Pierbattista Pizzaballa, Jeruzalės Lotynų patriarchato apaštalinis administratorius, Jordano turizmo ir senienų ministrė Lina Annab ir Jordano Katalikų Bažnyčios vadovai penktadienį pristato Jordanijos katalikų piligrimystę į Jėzaus Kristaus Krikšto vietą.
Prieš savaitę trečiadienio bendrosios audiencijos katechezėje aiškinęs kas yra Mišių Gailesčio aktas, kuris mums padeda atsisakyti savo išdidumo ir stoti Dievo akivaizdon tokiais, kokie iš tiesų esame – tai yra nusidėjėliai, kuriems reikia atleidimo, šį kartą popiežius Pranciškus kalbėjo apie kitus Mišių pradžios elementus – Garbės himną ir Pradžios maldą.
Jau netrukus, sausio 18-25 dienomis bus minima tradicinė maldų savaitė už krikščionių vienybę. Šiemet jos pradžia sutaps su popiežiaus Pranciškaus kelione į Lotynų Ameriką, tačiau grįžęs iš kelionės, sausio 25 d. popiežius vadovaus ekumeninę savaitę užbaigiantiems Šv. Pauliaus atsivertimo šventiems antriesiems mišparamas, Apaštalui dedikuotoje bazilikoje, kuriuose kasmet kartu meldžiasi Romoje gyvenančių krikščioniškų bendruomenių atstovai.
Pirmadienį, sausio 15 dieną, popiežius Pranciškus šeštąjį kartą lankysis Lotynų Amerikos žemyne, per aštuonias dienas aplankys Čilę ir Peru, kraštus, kurių istorija jam gerai žinoma. Priartėjus kelionei popiežius Pranciškus pasiuntė video sveikinimą abiejų kraštų gyventojams, pažymėdamas, kad atvysta kaip Evangelijos džiaugsmo piligrimas, trokštantis, kad visi Čilėje ir Peru būtų kartu su juo sutvirtinti to paties Prisikėlusio Kristaus tikėjimo ir vilties:
