Parama




Popiežius: Viešpats mums nuplauna ne tik kojas, bet širdis ir visą gyvenimą

„Jau esame panirę į Didžiosios savaitės dvasinę atmosferą, o nuo ketvirtadienio iki sekmadienio gyvensime centrines liturginių metų dienas, švęsime Viešpaties kančios, mirties ir prisikėlimo slėpinius“, – sakė popiežius Pranciškus, pradėdamas Didžiojo trečiadienio bendrosios audiencijos katechezę.

 

Didįjį ketvirtadienį, pradėdami Velykų tridienį aukojame Paskutinės vakarienės Mišias, kuriomis minime tai, kas įvyko tą vakarą, kai Kristus paliko mokiniams savo meilės testamentą Eucharistijoje. Tai vakaras, kai plaudamas mokiniams kojas, jis prašė mus mylėti ir vieni kitiems tarnauti. Kitą dieną po ketvirtadienio, Didįjį penktadienį, mūsų Mokytojas ir Viešpats mirė, kad nuplautų mums visiems ne tik kojas, bet širdis ir visą gyvenimą.

Didysis penktadienis yra atgailos, pasninko ir maldos diena. Šventojo Rašto tekstai ir maldos mus veda į Kalvariją, kur susibūrę prie kryžiaus minėsime Kristaus kančią ir atperkančiąją mirtį. Melsdamiesi prie nukryžiuoto Dievo atvaizdo atsiminsime daugybę mūsų dienų nukryžiuotųjų, kuriuos tik jis vienas gali paguosti ir padaryti prasmingą jų kančią, sakė Pranciškus. Paaukotas ant kryžiaus Jėzus užbaiga Tėvo jam patikėtą darbą. Jis žengia į kančios bedugnę, į visas šio pasaulio nelaimes, jas atpirkdamas ir perkeisdamas. Jis išvaduoja kiekvieną iš mūsų iš tamsos galios, išdidumo, įveikia mūsų nenorą būti Dievo mylimiems.

Didysis šeštadienis yra tylos diena. Visą Žemę gaubia didžiulė tyla. Pirmieji Jėzaus mokiniai prislėgti sielvarto ir pasimetę. Žodis tyli, Gyvenimas yra kape. Tie, kurie juo tikėjo, išgyvena sunkų išmėginimą, jaučiasi Dievo paliktais našlaičiais. Šis šeštadienis taip pat yra Marijos diena, sakė popiežius. Ji verkia, tačiau jos širdis kupina tikėjimo, vilties, meilės. Jėzaus Motina sekė savo Sūnų kančios keliu. Tą tamsiausią pasaulio valandą ji tapo visų tikinčiųjų motina, Bažnyčios motina ir vilties ženklu visiems. Jos liudijimas ir užtarimas palaiko mus, kai mus prislegia gyvenimo kryžiaus našta.

Vėlų šeštadienio vakarą per Velykų budėjimo apeigas tamsą ir liūdesį išsklaidys skaisti šviesa ir džiugi „Aleliuja“ giesmė. Tikėjime susitiksime su prisikėlusiu Kristumi. Velykinis džiaugsmas tęsis visas penkiasdešimt dienų, iki Šventosios Dvasios atsiuntimo minėjimo. Tasai, kuris buvo nukryžiuotas, prisikėlė! Ši žinia išsklaidys visus neaiškumus, dvejones ir baimę. Prisikėlęs Kristus suteikia mums tikrumą, kad gėris visada triumfuoja prieš blogį, kad gyvenimas visada nugali mirtį ir kad kiekvieno iš mūsų tikslas nėra leistis vis žemyn ir žemyn, nuo liūdesio iki liūdesio, bet kilti į aukštumas.

„Brangieji broliai ir seserys, ir šių metų Velykas švęsime pandemijos sąlygomis. Kančioje, ypač kai kenčia skurdo, nelaimių ar konfliktų nukamuoti žmonės, šeimos ir tautos, Kristaus kryžius yra tarsi švyturys, rodantis kelią į uostą laivams, plaukiantiems audringa jūra. Kristaus kryžius yra nenuviliančios vilties ženklas. Jis mums byloja, kad nė viena ašara ir nė viena dejone nenueis veltui dieviškajame išganymo plane. Prašykime Viešpatį, kad mus išmokytų jam tarnauti, jį atpažinti ir niekada jo neužmiršti“, – sakė popiežius Pranciškus, trečiadienio bendrosios audiencijos katecheze įvesdamas į Velykų tridienį. (JM / Vatican News)


Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode