Dr. Vaidilutė Asisi – Austrijoje sertifikuota klinikinė ir sveikatos psichologė, specializacija – vaikų, jaunimo ir šeimos psichologija, lektorė, Graco universitete apgynė daktaro disertaciją tema „Ryšys tarp mažų vaikų psichikos problemų ir tėvų ir vaikų santykių“. 

Artimuose santykiuose klaidų, visai mažų, o kartais ir didelių, padarome visi. Tačiau kartais suklystame ir bandydami atsiprašyti – mūsų apgailestavimai, rodos, atsimuša kaip žirniai į sieną. Psichologė Harrieta Lerner siūlo devynių tikro atsiprašymo bruožų sąrašą:

„Tėvams aš nerūpėjau… Jie manęs nepastebėdavo...“ – tokius žodžius ištaria ne vienas, kaltinantis tėvus dėl savo gyvenimo nesėkmių ir klaidų. Tačiau įprastai tėvai myli savo vaikus ir trokšta jiems sėkmingo gyvenimo. Aišku, visi daro klaidų, nes tobulų tėvų paprasčiausiai nėra. Jie gali supykti, aprėkti, nubausti, tačiau dažniausiai šiuos emocijų pliūpsnius atsveria meilė ir gėrio linkėjimas. Brandūs tampame tada, kai suvokiame, kad mūsų tėvai buvo ir yra viso labo tik žmonės su savo trūkumais ir silpnybėmis. Tą supratę atlaidžiau žvelgiame į savo vaikystės nuoskaudas ir priimame tėvus tokius, kokie jie yra. 

Alytuje gyvenantis Tadas (vardas pakeistas) keliasi ryte į darbą be žadintuvo, nes nemėgsta ilgai miegoti. Nusiprausia, apsirengia, pasigamina puodelį kvapnios juodos kavos, su pasimėgavimu ją išgeria neskubėdamas, mobiliajame telefone tuo metu dar peržiūri atėjusias žinutes, sėda į automobilį ir vyksta į darbą. Pietauja ten pat, nes grįžti per toli. Vakare – vėl dušas, vakarienė, televizorius, pokalbis su draugais bei artimaisiais ir – miegoti. 

Nuo tragiškųjų 1991 metų sausio13-osios nakties įvykių prabėgo 29 metai. Kasmet minėdami šią skaudžią sukaktį, prisimename už Lietuvos laisvę kritusius kovotojus, pagerbiame gynėjus. Tačiau mažai kas žino, kad tą naktį nepastebimą, bet itin svarbų darbą atliko organų donorystės procese dalyvaujantys specialistai. Ir tik skaudžios aplinkybės lėmė, kad transplantacijos tą naktį nebuvo atliktos. Apie tai – šis Nacionalinio transplantacijos biuro pasakojimas.

Kiek iš tikrųjų kainuoja sukurti įmonę, ne pelno siekiančią organizaciją, interneto platformą, socialinį verslą, veiklą, keičiančią žmonių gyvenimus? Kalbėdama su šiuos dalykus pasiekusiais lyderiais suprantu, kiek jėgų, laiko, pastangų, savęs reikėjo įdėti, ir tai – neišmatuojama. Apskaičiuoti galima tik finansinius ir laiko išteklius.

Susiruošti bėgti yra gerokai paprasčiau nei eiti. Aiški riba tarp kasdienio įprasto judėjimo ir lapnojimo suprakaitavus (tik nepainiokite to su sportu, nes sportas — tai jau specializuota veikla, kuriai reikia įgūdžių, rezultatų) labai padeda. Kai sau įsakai bėgti, įsivarai į kampą. Žinai, kad teks pakentėti, apsitempi sportinius rūbus ir bėgi. Nes reikia. Dėl kalorijų, mados ar sunkiai nupasakojamo mazochizmo. 

Perprasti dekoravimo paslaptis nėra lengva net ir patyrusiems ekspertams. Visapusiškai išpildytame interjere harmoningai susijungia ne tik atskiros dekoracijos, bet ir architektūrinės detalės. Šarmingo žavesio erdvei suteikiaindividualūs ir laikui nepavaldūs akcentai. Galiausiai tai leidžia sukurti ne tik patrauklų, bet ir nesenstantį interjerą.

Ekologija, aplinkos ir atmosferos švara yra rimti mūsų šiandienos rūpesčiai. Siekiame, kad gamta būtų švari, kad maistas būtų švarus, kad oras būtų švarus, kad valstybės solidariai dėtų pastangas klimato kaitos problemoms išspręsti. Bet integralioji ekologija mums kalba ir apie būtiną žmogiškųjų santykių švarą –žmogiškąją ir socialinę dimensiją bendrame ekologijos paveiksle.

Danielis T. Willinghamas yra Virdžinijos universiteto (JAV) psichologijos profesorius, tiriantis, kaip būtų galima pritaikyti kognityvinės psichologijos ir neuromokslo atradimus vidurinio ugdymo procese. 2009 m. D. Willinghamas išleido amerikietiškoje spaudoje puikiai priimtą knygą „Kodėl vaikai nemėgsta mokyklos?“ (angl. Why Don’t Children Like School?). Šioje knygoje autorius aptarė daugybę su kasdieniu mokyklos gyvenimu susijusių problemų ir pabandė pasiūlyti atsakymus, pagrįstus neuromokslo ir kognityvinės psichologijos atradimais. 

Kai kurie sociologai ir religijotyrininkai kritikuoja pernelyg didelį Katalikų bažnyčios dominavimą religiniame vaikų ugdyme. Bažnyčios istorikai tikina, kad mažesnės bendrijos tiesiog nepajėgios surinkti pakankamų grupių mokyklose.

Kalėdiniai ir naujametiniai šurmuliai verčia pamąstyti apie tylą, kurios mums reikia kaip vaisto.

Nauji metai atneša savų pažadų ir iššūkių. Kol vieni vis žada atsisakyti žalingų įpročių, pradėti sportuoti ar sveikiau maitintis, kiti Naujuosius pradeda lediniu vandeniu žadindami organizmą. Jau tapo tradicija, kad Pirmąją metų dieną sveikuoliai mini lįsdami į ledinį vandenį. Sausio 1-oji visame pasaulyje minima kaip Pasaulinė ruonių diena, tądien visi ledinių maudynių mėgėjai, sveikuoliai ir aistruoliai neria į ežerus, upes ar jūrą.

Jeigu jau galvojate apie tai, ką veiksite ir ko pasieksite naujaisiais metais, psichologas profesorius Michaelis Alcee iš PsychologyToday.com siūlo jums nusiraminti ir verčiau pagalvoti apie rūpinimąsi ir atjautą sau pačiam. 

Susidūrę su galima diskriminacija darbo rinkoje, neįgalieji vis dažniau išdrįsta prabilti. Nors Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba nefiksuoja augančio skundų skaičiaus dėl galimos neįgaliųjų diskriminacijos darbo rinkoje, tačiau besikreipiančių konsultuotis šiais klausimais auga tris kartus – jei 2017 m. sulaukta 105 užklausų, tai pernai – net 304.

Tarnybos atstovė sako, kad šalies darbdaviai kartais imasi ir medikų vaidmens, nors to daryti jiems nederėtų.